Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, profesinio išsilavinimo, teistas:

1) 2017-01-31 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams,

2) 2017-10-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2018-05-15 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areštą,

3) 2018-11-05 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 2 metams,

4) 2018-11-16 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį galutine laisvės atėmimo bausme 10 mėnesių,

5) 2018-12-19 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,

2019-03-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bausmės, paskirtos 2018-11-16 ir 2018-11-05 nuosprendžiais, subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose,

6) 2019-05-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį,4 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirta 2018 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams, nuosprendis neįsiteisėjęs( apskųstas) ,

7) 2019-05-22 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, nuosprendis neįsiteisėjęs ( apskųstas) ,

A. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, laisvės atėmimo bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-11-18 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta įvykio vieta- (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas prie krosnies buvęs nusikaltimo padarymo įrankis- spalvoto metalo strypas jis nufotografuotas ir išmatuotas ( 1 tomas, b.l. 17-24)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1614/2018(04) , kurioje nurodyta, kad D. Š. nustatyti sužalojimai: galvos kairės pusės muštinės žaizdos, kairiojo antakio poodinė kraujosrūva, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu dešinėje. Sužalojimai padaryti labiausiai tikėtina tiesiogiai trauminiais poveikiais kietu buku, pailgos formos daiktu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu metaliniu vamzdeliu.Sužalojimams padaryti reikėjo nemažiau 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. ( 1 t., b.l. 59-60)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikų kvalifikavima s

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į kito žmogaus kūną, nežymiai jį sužalojant . Siekiant patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir kaltės - tyčios buvimą kaltinamojo veikoje. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Iš šių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš nukentėjusįjį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas . Teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien tik asmens sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir kad tai būtų matoma ir suprantama aplinkiniams, arba nustatyta medikų.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. T. kaltė dėl žmogaus nežymaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia, ne mažiau kaip tris kartus sudavė metaliniu strypu nukentėjusiajam D. Š. į galvos sritį, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, tyčia vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam į veido sritį, taip savo veiksmai nukentėjusiajam D. Š. padarė sužalojimus: galvos kairės pusės muštinės žaizdos, kairiojo antakio poodinę kraujosruvą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu dešinėje, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Toks kaltinamojo A. T. elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Kaltinamasis, veikdamas be aiškios motyvacijos, anot jo, kilus tarpusavio konfliktui , suduodamas smūgius žarstekliu nukentėjusiajam, veikė tiesiogine tyčia. Kad kaltinamajam A. T. reikėjo gintis nuo nukentėjusiojo D. Š., kad jis pats nukentėjo ir buvo sužalotas nukentėjusiojo, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai.

Kaltinamasis A. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie išgėrė, apsižodžiavo ir susimušė. Jie buvo susipykę,nes negražiai elgėsi prie stalo, susipyko ir susitaikė, po to vėl susipyko, D. Š. jam trenkė, po to jie susitaikė, A. O. gal jam įspyrė, bėgo kraujas. Po visko sėdėjo prie stalo ir juokėsi. Kai A. O. išėjo į lauką, D. Š. jį puolė, jam norėjo trenkti kumščiu , bet nespėjo suduoti, jis išvengė smūgio, nenusileido, jam reikėjo gintis, ir jis su žarstekliu trenkė tris kartus nukentėjusiajam D. Š. per galvą , po to spyrė jam į veidą. Tokie kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis gindamasis sužalojo D. Š., vertintini kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija ir yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.

Visų pirma, kaltinamojo A. T. parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo D. Š. parodymai. D. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tą vakarą konfliktas prasidėjo bejuokaujant, susipyko, nes pradėjo kalbėti, kodėl jis neturi panos, gyvena su tėvu, A. T. jo klausė, kodėl nesiieško, A. T. ieškojo kabliukų. Ant stalo netyčia jis galėjo išpilti alų. Tačiau jis nebandė duoti ir nesudavė jokių smūgių A. T., jo nesužalojo, A. T. nuo jo gintis nereikėjo.

Nukentėjusiojo D. Š. parodymus dėl konflikto ir dėl D. Š. sumušimo patvirtina liudytojo A. O. parodymai. Liudytojas A. O. patvirtino, kad žodinis konfliktas buvo dėl moterų, A. T. klausė, kodėl D. Š. neturi draugės, o D. Š. klausė A. T., kur jo žmona ir vaikas, A. T. nepatiko toks atsakymas, bet konfliktas nebuvo tokios stadijos, kad reikėjo muštis . Prieš pat jam išeinant, konflikto ar ginčo tarp A. T. ir D. Š. nebuvo . Išeidamas į lauką, A. T. ir D. Š. paliko kambaryje, lauke užtruko gal 3-4 min. , kai grįžo, D. Š. buvo parkritęs ant kelių, ant grindų, A. T. smūgiavo su žarstekliu D. Š. du kartus, nuo trečio smūgio jis jį sulaikė, laikė A. T. ranką, kad nesmogtų, jis tada A. T. pastūmė, bet sužaloti negalėjo. A. T. nubėgo į kambarį, atsinešė vamzdelį, su kuriuo sudavė jam, kai jis laikė D. Š.. Jis A. T. nesužalojo. Liudytojas A. O. patvirtino, kad sekančią dieną po šio įvykio matė A. T., kuris nebuvo sužalotas, A. T. nuo D. Š. nesigynė, jis nepuolė, rankose nieko neturėjo.

Kad A. T. tuo metu nebuvo sužalotas, patvirtino ir liudytoja jo sesuo K. T., kuri parodė, kad brolis išgėręs linkęs konfliktuoti, brolio sužaloto ( mėlynių) nėra mačiusi, jis jai niekada nesiskundė, jis ateidavo pas mamą, jį dažnai matė, tačiau nematė jo sužaloto. A. T. išgėręs dažnai griūna ant žemės.

Nors kaltinamasis A. T. teigė, kad nuo D. Š. smūgio jam lūžo nosis, bet tokių įrodymų byloje nėra, pats A. T. į medikus dėl šio sužalojimo nesikreipė.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, nes parodymus jie davė prisiekę teismui ir įspėti dėl atsakomybės, be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad jie turi pagrindą apkalbėti kaltinamąjį.

Nukentėjusiojo D. Š. parodymus dėl jam padaryto sužalojimo, suduodant smūgius, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam buvo nustatyti sužalojimai: galvos kairės pusės muštinės žaizdos, kairiojo antakio poodinė kraujosrūva, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu dešinėje. Sužalojimai padaryti labiausiai tikėtina tiesiogiai trauminiais poveikiais kietu buku, pailgos formos daiktu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu metaliniu vamzdeliu.Sužalojimams padaryti reikėjo nemažiau 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas( 1 t., b.l. 59-60).

Kad A. T. sužalojo D. Š. patvirtina ir 2019-01-01 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrimas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, jame užfiksuota , jog į Bendrąjį pagalbos centrą 2018-11-13 21 val. 37 s. iš telefono numerio tel. (duomenys neskelbtini) paskambina A. T., kuris kviečia pagalbą sau, nurodo , kad jam tai nieko, bet "nukentėjusiąjam labiau", nurodo, kad sugerovui, o vėliau vadindamas jį pažįstamu, labai kraujuoja iš galvos. Operatorei pokalbio pabaigoje paklausus ar tai A. T. sužalojo kitą asmenį A. T. atsako, kad taip, tačiau atsisakė pasakyti savo vardą ir pavardę ( 1 t., b. l. 99-101)

Iš įvykio vietos buvo paimtas prie krosnies buvęs nusikaltimo padarymo įrankis- spalvoto metalo strypas jis nufotografuotas ir išmatuotas ( 1 tomas, b.l. 17-24)

Bausmės skyrimas i r žalos atlyginimas

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).

Kaltinamojo A. T. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 9 p., 13 p.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje . Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis A. T. teisiamas aštuntą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs teismo paskirtos bausmės, turėdamas neišnykusį teistumą (t. 1, b. l. 120-130, 133-175), baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus (t. 1, b. l.110-119), nedirba, neregistruotas darbo biržoje ( t.1., b.l.108,109), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, seniūnija buvo gavusi keletą pranešimų apie A. T. netinkamą elgesį (t. 1, b. l. 185), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (t. 1, b. l. 182), padarė vieną nesunkų nusikaltimą , jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra dvi sunkinančios aplinkybės. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui bei charakterizuojančias kaltinamąjį A. T. ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose (BK 41, 50, 61, str.).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam A. T. nesubendrintina su kitais teismo nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis, nes Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gegužės 17 d ir 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiai dar nėra įsiteisėję ( A. T. apskųsti).

Kadangi kaltinamasis A. T. šiuo metu yra suimtas pagal kitą teismo nuosprendį, todėl jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas tapo nebereikalinga ir panaikintina.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis D. Š. pareiškė 2000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad dėl padaryto sužalojimo gydėsi ligoninėje Šiauliuose apie savaitę. 2000 eurų prašo už tai, kad A. T. jam sukėlė fizinį skausmą, teko patirti nepatogumus,veidas mėlynas porą savaičių buvo, bijojo ir bijo išeiti į lauką ir bendrauti su aplinkiniais, bijo važiuoti dviračiu. Negalėjo tuo metu dirbti, dirbo nelegaliai. Kai išleido iš ligoninės, gydėsi namuose, gėrė vaistus nuo galvos skausmo ir svaigimo. Vaistus pirko pats, pagal seną gydytojos išrašytą receptą. Dabar kartais būna, kad svaigsta galva, jaučiasi prastai .Baimė bendrauti gatvėje atsirado iš po įvykio.Kad jam svaigsta galva ir reikia vaistų, sakė šeimos gydytojai, ji liepė vartoti tuo pačius vaistus, kuriuos išrašė ligoninėje.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis D. Š. dėl kaltinamojo A. T. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, jis patyrė fizinį skausmą,skaudėjo sumuštą galvą ir veidą, iki šiol jam svaigsta galva, jis vartoja vaistus, jis taip pat patyrė psichologinę traumą, stresą, sužalotas negalėjo dirbti, patyrė nepatogumus, gyveno nepilnavertį gyvenimą, negalėjo bendrauti su aplinkiniais, bijojo išeiti į lauką. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kad nukentėjusiajam D. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kad jis dėl sužalojimo gydėsi ligoninėje, kad nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamas emocijas, išgyvenimus ,pablogėjo jo sveikata, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo A. T. kaltę bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – jis tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltinamojo materialinę padėtį: A. T. nedirba, yra suimtas, atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuoja, kad nukentėjusiojo D. Š. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 2000 Eur – yra aiškiai per didelis, todėl jis tenkintinas iš dalies, mažintinas , ir iš kaltinamojo A. T. nukentėjusiajam D. Š. priteistina 1000 eurų, nes ši neturtinė žala buvo padaryta kaltinamojo A. T. neteisėtais veiksmais dėl nusikaltimo, asmens sveikatai (CK 6.263 str., 6.250 str.).

Valstybinė ligonių kasa, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 768,11 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam D. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas . Šis ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam šios paslaugos (gydymas) po jo sužalojimo dėl kaltinamojo A. T. kaltės buvo suteiktos, todėl ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo A. T. (t. 2, b. l. 71-74; CK 6.263 str., 6.280 str.).

Skirdamas baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas nutarė, jog kaltinamajam A. T. yra privalomas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi jis atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, todėl buvo kreiptasi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri paskyrė kaltinamajam gynėją advokatę . Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi kaltinamasis šiuo metu nedirba ir neturi lėšų, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. T. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu devyniems ( 9) mėnesiams .

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. T. panaikinti.

Priteisti iš nuteistojo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, civilinį ieškinį už nukentėjusiojo D. Š. gydymą 768,11 eurų ( septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 11 centų ) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš nuteistojo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, 1000 ( vieno tūkstančio ) eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam D. Š.. Likusį nukentėjusiojo D. Š. 1000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. T. nepriteisti.

Kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu palikti prie bylos.

Daiktinį įrodymą-metalinį strypą, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.