Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovams - įgaliotiniui D. Ž. ir advokato padėjėjui Vytautui Skulsčiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Jo interesus pagal 2021 m. gegužės 25 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) atstovavo įgaliotinis D. Ž. ir advokato padėjėjas Vytautas Skulsčius

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po palikėjo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Iš giminystės santykius liudijančių rašytinių įrodymų (santuokos liudijimo LR ? (duomenys neskelbtini), gyventojų registro pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad J. K. ir S. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. K.. S. K. mirė (duomenys neskelbtini) Po jos mirties palikimą priėmė sūnus (pareiškėjas) L. K.. J. K. mirė (duomenys neskelbtini) Testamentų registre nėra įregistruotų J. K. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų, taip pat pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. liepos 12 d. išrašas patvirtina, kad S. K. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl jis laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių (J. K. ir S. K.) nuosavybe (Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, t.y. įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas yra palikėjo J. K. įstatyminis pirmos eilės įpėdinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). L. K. pareiškime aiškiai nurodė ir patvirtino, kad būtent jis po J. K. mirties, priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Teismas pažymi, kad civilinės bylos rašytinė medžiaga liudija tai, jog: (1) pareiškėjui jau priklausė dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (paveldėta po motinos S. K. mirties); (2) pareiškėjo žinioje yra minėto buto techninės apskaitos byla; (3) pareiškėjas nuolat visu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinasi (žr. teismo posėdžio metu pateikta 2019 m. lapkričio 4 d. taikos sutartis su AB „Kauno energija“); (4) nėra jokių kitų J. K. įpėdinių. Vis tai leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad pareiškėjas L. K. po savo tėvo J. K. mirties aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti visas teises į atsiradusį palikimą - per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti tėvui priklausiusią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį kaip savą, paėmė savo žinion kitus bute buvusius tėvo daiktus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus pareiškime nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius dokumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. K. mirties, pareiškėjas priėmė palikėjui priklausantį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis; CPK 448 straipsnis).

Prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjo L. K. valstybės naudai priteisiamos 5,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 270 straipsniu, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėjas L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 5,62 Eur (penkių eurų ir 62 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.