- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-603-813/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00308-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. S.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Ona Klinavičienė
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. atstovės advokatės Onos Klinavičienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo S. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. S. S. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį 10 eurų bauda; pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 1100 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, paskirtos nuobaudos subendrintos ir S. S. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams.
2. Administracinė nuobauda S. S. paskirta už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 14.37 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį ,,Ford Fiesta“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo iki stovinčio automobilio ,,Audi Q5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galine kaire automobilio dalimi atsitrenkė į stovinčio automobilio priekinę kairę dalį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. S. S. apie įvykusį eismo įvykį policijai ar apgadinto automobilio savininkui nepranešė, iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino. Dėl automobilio ,,Audi Q5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinimo UAB ,,A.“ patyrė 1701,79 Eur žalą. Tokiais veiksmais S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) , 9, 126, 219, 222 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. atstovė advokatė Ona Klinavičienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde ginčijama S. S. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Teigiama, kad šioje administracinio nusižengimo byloje kyla pagrįstos abejonės, ar S. S. suvokė sukėlęs eismo įvykį, t. y., kad važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Tam tikrų aplinkybių suvokimas yra išimtinai susijęs su atskiro individo asmeninėmis savybėmis. 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu S. S. paaiškino, kad jis sėdo į mašiną, važiavo atbulas, pamatė, kad yra kur apsisukti, apsisuko ir išvažiavo link kino teatro „(duomenys neskelbtini)“. Pakartojo, kad nieko nejautė. Nurodė, kad tik parvažiavęs į namus, pamatė, kad išdaužtas kairės pusės galinio žibinto stikliukas. Buvo labai pasimetęs, todėl nieko nedarė, niekur neskambino. Ne kartą patvirtino, jog žinodamas apie įvykdytą eismo įvykį, būtų elgęsis kitaip: nenuvažiavęs iš įvykio vietos, kvietęs pareigūnus.
3.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką, tvirtinama, kad sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 426 straipsnį klausimą, būtina nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į analogiškų bylų nagrinėjimo praktiką: asmuo, atsitrenkęs į kitą automobilį arba objektą, pasižiūri per langą, išlipa iš automobilio, nes ne mažiau svarbūs savo automobilio apgadinimai. Šiuo konkrečiu atveju po vaizdo įraše užfiksuoto susidūrimo su kitu automobiliu S. S. nepasuka galvos į kairę pusę, neatsidaro lango, nesustoja; jis pradeda judėti, darydamas lankstą, į priekį, pravažiuoja automobilį, su kuriuo buvo vaizdo kameros užfiksuotas sąlytis, tačiau automobilio nepristabdo, neatidaro automobilio lango, nesustoja. Visa įvykių seka, anot apeliantės, liudija kad S. S. nepajuto sąlyčio su kitu automobiliu, nesuprato įvykdęs eismo įvykį, juo labiau jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be to, įvykių ir aplinkybių suvokimui, fiziologiniams pojūčiams didelę įtaką turėjo S. S. amžius - 83 metų, dvasiniai išgyvenimai dėl sutuoktinei diagnozuotos onkologinės ligos ir paskirtos operacijos, neturėjimo su savimi klausos aparato. Nors skundžiamame teismo nutarime nurodoma, jog S. S. kartais girdėdavo, kas jam buvo sakoma, tačiau posėdžio garso įraše girdėti, kad kai kurie klausimai užduodami keletą kartų. Be to, 2020 m. spalio 8 d. teismui nutarus neapklausti liudytojos L. S., nes ji neturėjo asmens tapatybės kortelės, teismas pasiūlė S. S. kitame teismo posėdyje turėti tinkamai veikiantį klausos aparatą.
3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad visiškai neaišku, kuo grindžiami tam tikri teismo teiginiai. Nutarimo 3 puslapyje nurodyta, kad atidarius garažo vartus, jame buvo automobilis „Ford Fiesta“, jo galinis kairės pusės žibintas buvo išdaužtas, o šukės gulėjo prie apgadinto „Audi Q5“ automobilio aikštelėje“. Apeliantės tvirtinimu, akivaizdu, jog automobilių buvimo vietos skirtingos: jeigu fiksuojamas automobilis „Ford Fiesta“, tai jis ir turi būti aprašomas. Teigiama, kad jokio nutarime minimo vairuotojo pašokimo savo sėdynėje vaizdo įraše neužfiksuota. Nors nutarime nurodoma, kad vaizdo įraše matyti, jog „Audi Q5“ automobilis paslenkamas, bet toks faktas, paslinkimo atstumas neužfiksuotas jokiomis priemonėmis. Tokie prieštaravimai, pasak apeliantės, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog byla išnagrinėta neobjektyviai, šališkai, neatskleistos visos įvykio aplinkybės. Svarbiausia, nėra įvertintos fizinės, fiziologinės, psichologinės S. S. savybės, realus aplinkybių suvokimas, jų vertinimas.
3.4. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ikiteisminis bylos tyrimas nebuvo išsamus. Automobiliai nebuvo sustatyti greta, neįvertinta tikėtinų įrodymų sąsaja su 2020 m. rugpjūčio 11 d. įvykiu. Visiškai ignoruotas faktas, kad apie įvykį pranešė R. J., nepateikęs daiktines teises patvirtinančio dokumento. UAB „A.“ direktorė yra A. J.. UAB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl vienas sutuoktinis negali veikti kito sutuoktinio vardu ir interesais. Akivaizdu, kad pareiškėjas dėl šio eismo įvykio yra netinkamas asmuo.
3.5. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės policijos pareigūnės A. A. parodymų patikimumu. Tvirtinama, kad atsakydama į konkrečius klausimus, ji nebuvo nuosekli, tvirtino keletą kartų esą girdėjusi moterį sakant, jog nereikėjo bėgti iš eismo įvykio vietos, nors tokio pokalbio buvimą neigė tiek S. S., tiek L. S.. Be to, miegamojo langai yra į kaimynų pusę, o ne į kiemą, kuriame yra garažas, kur tyrėjos tvirtinimu, ji laukė S. S. su garažo raktais. Taigi, net jeigu būtų vykęs pokalbis tarp sutuoktinių, jo negalėjo girdėti prie įėjimo durų buvusi pareigūnė A. A.. Be to, po teismo nutarimo priėmimo paaiškėjo šioje byloje svarbi aplinkybė: kaimynė papasakojo, kad spalio viduryje anksti ryte po S. namų valdą vaikščiojo policijos pareigūnas, dairėsi po kiemą, žvalgėsi į langus. Į vidų niekas nebuvo užėję, nieko neklausė. Tai, pasak apeliantės, kelia rimtas abejones A. A. parodymų tikrumu, statinių, kambarių išsidėstymu.
3.6. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog S. S., sukėlęs eismo įvykį, iš jo tyčia pasišalino, tačiau šios aplinkybės nepagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Skundžiamame nutarime teismas išėjo iš administracinio nusižengimo protokolo ribų, nepagrįstai praplėtė kaltinimus. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad teismas buvo šališkas, išreiškė savo išankstinę nuomonę bylos nagrinėjimo metu, dar nepriėmus teismo procesinio dokumento - nutarimo. Nepatikliai buvo vertinamas S. S. galėjimas girdėti proceso eigą, jam užduodamus klausimus, neatsižvelgta į asmens amžių ir turimą klausos negalią. Nors teismai turi pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištirti, nagrinėjamu atveju šio įstatymo reikalavimo nebuvo visiškai laikytasi, kaip ir nesivadovauta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliaciniame skunde dėstoma teorija apie teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, atkreipiamas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmens teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą, į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, numatančią asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Cituojamos straipsnių, susijusių su teismo nepriklausomumu ir nešališkumu, ištraukos iš internetinių portalų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ir Konstitucinio Teismo sprendimų.
Atsiliepimas
4. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alvydas Jurgelevičius atsiliepime į S. S. atstovės apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad teisme nagrinėjant S. S. administracinio nusižengimo bylą buvo išsiaiškintos ir objektyviai įvertintos visos administracinio nusižengimo aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. atstovės advokatės Onos Klinavičienės apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad šiuo atveju nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teismo išvadomis dėl S. S. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, konstatuoja, kad S. S. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra įrodyta byloje surinktų, ištirtų bei tinkamai įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų. Šiuo atveju konstatuojama, jog Alytaus apylinkės teismas skundžiamame nutarime ne tik visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau juos sujungė į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl S. S. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tai, kad teismas surinktus byloje duomenis įvertino ne taip, kaip pageidavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovė, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, buvo šališkas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 14.37 val. Alytuje, Rotušės a. 10A esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilio ,,Ford Fiesta“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo iki stovinčio automobilio ,,Audi Q5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galine kaire automobilio dalimi atsitrenkė į stovinčio automobilio priekinę kairę dalį. Minėta aplinkybė akivaizdžiai yra užfiksuota Alytaus miesto vaizdo kamerų įraše. Transporto priemonės apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuoti automobilio ,,Audi Q5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) techniniai defektai: kairės pusės priekinio žibinto, kairės pusės priekinio sparno, priekinio bamperio sugadinimai. Nustatyta, kad automobilio ,,Ford Fiesta“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. S.. Apžiūrėjus jo namų garaže stovintį automobilį „Ford Fiesta“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) užfiksuotas šio automobilio galinio kairės pusės žibinto apgadinimas. Įvykio vietoje prie automobilio ,,Audi Q5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) rastos raudonos ir geltonos spalvos žibinto šukės. Nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tyrimo metu automobiliai ,,Audi Q5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir ,,Ford Fiesta“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sustatyti vienas šalia kito nebuvo, tačiau ši aplinkybė nerodo, kad tyrimas buvo neišsamus ir kad jo metu nebuvo išaiškintos visos bylai svarbios aplinkybės. Vien vaizdo įraše (pastebėtina, kad vaizdo įrašas geros kokybės ir jame aiškiai matyti įvykio aplinkybės) užfiksuoto minėtų automobilių stipraus kontakto („Ford Fiesta“ automobilis, važiuodamas atbuline eiga, galine kairės pusės dalimi trenkiasi į automobilio „Audi Q5“ priekinę kairę dalį), nuo kurio automobilis „Audi Q5“ net pasislenka dešiniau, pakanka išvadai, kad anksčiau paminėti automobilių apgadinimai būtent tose dalyse, kurių kontaktas ir užfiksuotas vaizdo įraše, buvo padaryti būtent šio eismo įvykio metu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė nusižengimą, už kurį turi būti skiriama nuobauda, o šiuo atveju tokių duomenų pakako ir be apeliantės minimo automobilių sugretinimo. Nors pagal vaizdo įraše užfiksuotus duomenis neįmanoma identifikuoti automobilį vairuojančio asmens, tačiau atsižvelgus į tai, kad automobilio „Ford Fiesta“ savininkas yra S. S., jis nenurodė, jog įvykio dieną būtų kam nors kitam davęs naudotis savo automobiliu, jis pats pripažino, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. dienos metu nuvežęs žmoną į autobusų stotį buvo atvažiavęs į aikštelę prie (duomenys neskelbtini)“ kino teatro, ir kad važiuodamas iš aikštelės pradžioje važiavo atbulas, po to į priekį ir apsisukęs išvažiavo, kas atitinka vaizdo įraše užfiksuotą automobilio „Ford Fiesta“ manevravimą, daroma išvada, kad eismo įvykio metu automobilį „Ford Fiesta“ vairavo būtent S. S., todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
8. Apeliaciniame skunde taip pat neigiama S. S. kaltė dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, pateikiama versija, jog jis nejautė ir negirdėjo jokio kontakto su kitu automobiliu ar objektu. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad analogiška versija buvo keliama ir apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ištirtais įrodymais, tokią S. S. gynybinę poziciją motyvuotai paneigė bei išsamiai argumentavo. Apygardos teismas su šiais nutarimo motyvais visiškai sutinka.
9. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Taigi šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Asmens, pasišalinančio iš eismo įvykio vietos, motyvai gali būti administracinės atsakomybės už sukeltą eismo įvykį vengimas, nenoras skirti laiko procedūroms, susijusioms su eismo įvykio įforminimu, tiek ir daugelis kitų, kiekvieno asmens subjektyviai suvokiamų motyvų. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
10. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog S. S. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir pažeidžia Kelių eismo taisykles, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, kad jis nepajautė automobilių kontakto, vertina kaip siekį išvengti pakankamai griežtos administracinės atsakomybės. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, matyti, kad automobilis „Ford Fiesta“ važiuoja atbulas tol, kol kairės pusės galine dalimi atsitrenkia į stovintį automobilį „Audi Q5“. Smūgis buvo stiprus, kadangi jo metu automobilis „Audi Q5“, kuris sunkesnis savo bendrąja mase nei „Ford Fiesta“ automobilis, net buvo pastumtas dešiniau. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tyrimo metu nebuvo išmatuotas atstumas, kurį automobilis ‚Audi Q5“ buvo pastumtas, tačiau tai aukštesniojo teismo vertinimo, automobilio pastūmimo fakto nepaneigia, kadangi, kaip minėta, šis faktas akivaizdžiai matomas peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą iš įvykio vietos. Šiame vaizdo įraše taip pat matyti, kad dėl smūgio metu kilusios atatrankos akivaizdžiai iš inercijos sujudėjo ir vairuotojas. Tai, kad šio judesio, o taip pat ir automobilių judėjimo apibūdinimui skundžiamame teismo nutarime pavartoti skirtingi išsireiškimai, teismo nutarimo prieštaringu, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, nedaro. Esant tokio stiprumo automobilių kontaktui, neabejotina, jog ir smūgio garsas buvo didelis ir vairuotojas jį turėjo išgirsti. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamos S. S. klausos problemos, dėl kurių jis neva ir negirdėjo smūgio garso, tačiau pastebėtina, kad net ir teismo posėdžio metu, kuriame jis dalyvavo be klausos aparato, S. S. girdėdavo teisėjos ir jo atstovės žodžius ir tik dėl apsunkinto orientavimosi ir supratimo, kas jam sakoma, o ne dėl to, kad jis itin prastai girdėjo, jam dažniausiai tekdavo kartoti klausimus, priminti proceso taisykles ir pan. Esant tokioms aplinkybėms S. S. negalėjo negirdėti ir nesuprasti, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas kitose administracinių nusižengimų bylose būnantis eismo įvykį sukėlusių ir iš jo pasišalinusių vairuotojų elgesys, pavyzdžiui išlipimas iš automobilio, automobilių apžiūrėjimas, atsisukimas pravažiuojant, lango pradarymas ir t. t., teigiama, kad šiuo atveju S. S. jokių tokių veiksmų neatliko, o pavažiavęs į priekį ir apsisukęs išvažiavęs iš aikštelės, kas anot apeliantės patvirtina jo nesuvokimą sukėlus eismo įvykį, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad stresinėje situacijoje, o eismo įvykis neabejotinai yra stresinė situacija, kiekvienas asmuo elgiasi individualiai, todėl aplinkybė, kad S. S. po kontakto su automobiliu net nestabtelėjo, atsižvelgus į buvusio smūgio stiprumą, jo sukeltą atatranką, dėl kurios iš inercijos akivaizdžiai sujudėjo ir vairuotojas, neleidžia daryti išvados, kad jis nepajautė kontakto. Be to, teismų praktikoje neretas ir toks elgesys, kaip ir šioje byloje, kai vairuotojas, siekdamas kuo skubiau pasišalinti iš įvykio vietos, staigiai iš jos išvažiuoja, neapžiūrėjęs nei savo, nei kiti automobilio.
11. Kad S. S. suvokė sukėlęs eismo įvykį, galima spręsti ir iš liudytojos policijos pareigūnės A. A. parodymų. Pastaroji teisme paaiškino, kad tirdama šią bylą buvo nuvykusi pas S. S. į namus ir jo teiravosi, ar turi „Ford Fiesta“ automobilį. Pastarasis patvirtino, kad turi, tačiau sakė, kad dabar to automobilio nėra. Pamačiusi garažą, ji paprašė S. S. jį atrakinti. Kai šis įėjo į kambarį, ji, būdama kieme, per pravirą langą išgirdo sklindantį S. S. ir moters pokalbį. Moteris sakė, kad nereikėjo bėgti iš įvykio vietos, iš to ji suprato, kad sutuoktiniai jau yra kalbėję apie tai, kas nutiko. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir liudytojos tarnybiniame pranešime. Nors apeliaciniame skunde ir kritikuojami šios liudytojos parodymai, tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti. Byloje nėra nustatyta, kad minėta liudytoja su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniui anksčiau būtų pažįstami, jų jokie asmeninio pobūdžio santykiai nesieja, jos suinteresuotumas bylos baigtimi, ko negalima pasakyti apie L. S., siekis veikti priešingai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesams nėra nustatytas. Liudytoja paaiškinimus teismo posėdyje davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos parodymai nuoseklūs, prieštaravimų jos parodymuose ir tarnybiniame pranešime užfiksuotoms aplinkybėms nenustatyta.
12. Visos šios aplinkybės, apeliacinio teismo vertinimu, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti išvadą, kad S. S. žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį ir yra apgadintas svetimas automobilis, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. O kadangi S. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, pripažintina, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Remiantis išdėstytu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad S. S. veikoje yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai. Todėl jis skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu padarius minėtą administracinį nusižengimą. Paminėtos išvados nekeičia ir tai, kad apie eismo įvykį policijai pranešė ne automobilio „Audi Q5“ savininkė – UAB „A.“ direktorė, o jos sutuoktinis. ANK nėra numatyta, kad ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų teisena gali būti pradėta ir atliekama tik automobilio savininkui kreipusis į policijos pareigūnus dėl jo turto apgadinimo.
13. Kaip deklaratyvus, konkrečiais argumentais nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas peržengė kaltinimo administraciniu nusižengimu ribas, išplėtė kaltinimą. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nedetalizuota, kuo konkrečiai S. S. pareikštas kaltinimas buvo išplėstas. Susipažinus su S. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo turiniu ir su skundžiamame nutarime teismo išdėstytomis nustatytomis aplinkybėmis, jokio kaltinimo išplėtimo ribų nenustatyta.
14. Didelę apeliacinio skundo dalį sudaro apeliantės dėstoma teorija apie bendruosius teisės principus, nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas nutartis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, susijusius su asmens teisėmis kreiptis į teismą, į nepriklausomą ir nešališką teismą, teisingą bylos nagrinėjimą, cituojamos ištraukos iš šių procesinių sprendimų, tačiau jokių konkrečių ir išsamių argumentų, kuo konkrečiai nagrinėjamu atveju pasireiškė teismo šališkumas, kokiu būdu buvo apribota asmens teisė kreiptis į teismą, į teisingą bylos nagrinėjimą, nenurodoma, nedetalizuota, kokios konkrečios aplinkybės liudija apie teismo (teisėjos) suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, o nutarime pateikė išsamius argumentus dėl byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų vertinimo, išdėstė, kodėl vienais įrodymus tiki, o kitus atmeta. Tai, kad teismas atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo naudai liudijusios jo sutuoktinės versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jo kaltumą padarius inkriminuotus administraciniu nusižengimus, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas buvo suinteresuotas bylos baigtimi ir turėjo išankstinę nuomonę dėl S. S. kaltumo.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. atstovės advokatės Onos Klinavičienės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.