Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-09-09 · Administracinė byla Nr. eI-4206-816/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-09
Bylos Nr.
eI-4206-816/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02289-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Jovita Einikienė (pirm.)
Atsakovas
R. G.
Pareiškėjas
UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4206-816/2021
Teismo proceso Nr. 3-61-3-02289-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui R. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo R. G. 93,31 Eur jo nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. ir 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodo, kad pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka pavesta administruoti vietinę už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą Alytaus rajono savivaldybėje. Su atsakovu sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sudaryta nebuvo, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims atsiranda administracinių teisės aktų pagrindu – šiuo atveju pagal Nuostatus, Rinkliavos įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą ir Atliekų tvarkymo įstatymą. Nurodo, kad konkrečiu atveju pagal Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenis, nekilnojamas turtas priklauso nuosaybės teise atsakovui, todėl atsakovas laikytina vietinės rinkliavos mokėtoju.

Pareiškėja pažymi, kad siuntė atsakovui pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau jis rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėja nesusisiekė. Nurodo, kad šiuo atveju jokių aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas rinkliavos neturėtų mokėti nėra, kaip ir nėra sprendimų, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą nurodė, kad sutinka su pareikštais reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iš esmės tenkintinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. susidariusios 93,31 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 6.4 punktas). Rinkliavos mokėtojas – fizinis ar juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybes teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti rinkliavą (Nuostatų 6.5 punktas). Rinkliavos dydžius tvirtina Savivaldybės taryba (Nuostatų 14 punktas). Rinkliavos mokėtojų registrą administruoja rinkliavos administratorius – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (Nuostatų 8punktas), kuris parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (Nuostatų 20 punktas) ir yra atsakingas už Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei rinkliavos teisminį ir neteisminį išieškojimą (Nuostatų 63 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Byloje pateiktas 2021 m. birželio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuosavybes teise atsakovui priklauso gyvenamasis namas ir kiti pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Todėl, remiantis paminėtais Nuostatų punktais, atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Už atliekų tvarkymą pareiškėja atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą ir reguliariai siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus su nurodytomis mokėjimo sumomis, tačiau atsakovas laikotarpyje nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris 2021 m. birželio 14 d. pažymos Nr. 21-R-00007535 apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą duomenimis sudaro 93,31 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo. Be to, atsakovas pripažįsta skolą už vietinę rinkliavą. Taigi teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas iš atsakovo priteisti 93,31 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nurodytu laikotarpiu, sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovų pareiškėjos naudai 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašymą teismui pareiškėjo vardu pateikė pagal 2021 m. gegužės 14 d. atstovavimo sutartį advokatų kontoros „Win&Law“ advokatas. Teismui pateikti dokumentai (advokato 2021 m. liepos 5 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra su pastabomis ir mokėjimo nurodymas Nr. 5620) patvirtina 9,68 Eur pareiškėjos išlaidas, sumokėtas atstovui advokatui už prašymo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad administraciniame procese teismo įsakymo teisena ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131-4 str. 4 d.). Liteko duomenimis į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovo atžvilgiu. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovai laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų iš atsakovo priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Pareiškėjas nepagrindė būtinumo naudotis advokato teisine pagalba tokio pobūdžio ginčuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

iš esmės tenkinti pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą.

Priteisti pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 93,31 Eur (devyniasdešimt tris eurus ir 31 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atmesti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė