Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2367-1131/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-19
Bylos Nr.
e1-2367-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11256-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
S. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2367-1131/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11256-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose bei gydytis nuo alkoholizmo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. 2020 m. kovo 17 d. apie 16.50 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,13 promilių etilo alkoholio), žodinio konflikto metu dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą per savo sugyventinės R. P. kairį skruostą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu, pirmos apklausos metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad nesigydė psichoneurologinėse įstaigose ir nesirgo psichinėmis sveikatos ligomis. Galvos traumų neturi. Nesigydė priklausomybių ligų centruose, nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholinius gėrimus vartoja saikingai. Taip pat parodė, kad 2020 m. kovo 17 d., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi jo sugyventinė R. P., jis su sugyventine R. P. vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Laikotarpyje tarp 16.30 val. ir 16.50 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių klausimų, kurio metu R. P. pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jis susinervino ir su dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą sugyventinei per kairį skruostą, dėl ko ji galėjo pajusti fizinį skausmą. Po dešimties minučių sugyventinė R. P. iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė jį ir pristatė į policijos komisariatą. Į įvykio vietą VGMPS paramedikai nebuvo atvykę. Liudytojų nėra, nes šeimyninio ginčo metu jis su sugyventine bute buvo tik dviese. Sutinka su pareikštu įtarimu, savo kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi dėl savo netinkamo elgesio. Teigė, jog tyrimo metu gali gyventi pas savo draugą A. M., adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-41). Kaltinamasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu, papildomos apklausos metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad savo teises ir pareigas supranta, jos jam išaiškintos, bei kad duos parodymus lietuvių kalba. Papildomai parodė, kad sutinka su jam pareikštu įtarimu, savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi dėl savo netinkamo elgesio. Sutiktų, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 55).

Nukentėjusioji R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 17 d. apie 16.00 val. ji grįžo į nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A., jos pavardės nepamena. Tuo metu R. P. bute rado savo sugyventinį S. M. ir buto savininkės buvusį sutuoktinį T., kurie abu buvo girti. Po to, apie 16.50 val. tarp R. P. ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kadangi jis pradėjo įtarinėti, kad ji intymiai bendrauja su T. Tada S. M. su savo dešinės rankos delnu sudavė jai vieną kartą į galvos kairės pusės sritį. Nuo šio smurtinio veiksmo ji pajuto fizinį skausmą, kurį dešimties balų skausmo intensyvumo skalėje vertina keturiais balais ir juto apie pusvalandį. Ji nedelsiant iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino tel. 112 ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė S. M. ir išvežė į policijos komisariatą. Į įvykio vietą VGMPS paramedikai atvykę nebuvo. Šio buitinio konflikto liudytojas yra jau minėtas vyras, vardu T. Ji vėliau nesikreipė nei į gydymo įstaigas dėl medicininės apžiūros, nei į VTMT Vilniaus skyrių dėl abdukcijos surašymo, bei ateityje taip pat nesikreips. Ji nereiškia civilinio ieškinio, nes jai žala nepadaryta. Savo sugyventiniui S. M. pretenzijų šiuo metu neturi. S. M. jos atžvilgiu smurtavo pirmą kartą (b. l. 19-20).

Liudytoju apklaustas T. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2020 m. kovo 17 d. laikotarpyje nuo 07.30 val. iki 19.30 val., kartu su vyriaus. patrule dirbo autopatrulyje V1739. Apie 17.07 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad namuose triukšmauja vyras. Pareigūnams atvykus į vietą, nukentėjusioji R. P. nurodė, kad jos sugyventinis S. M. su rankos delnu sudavė vieną kartą per jos skruostą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Tai pripažino ir pats S. M., nes įtarė sugyventinę intymiai bendraujant su buto savininku. Virš R. P. kairiojo antakio matėsi paraudęs patinimas. Abu buitinio konflikto dalyviai buvo neblaivūs. Į įvykio vietą VGMPS paramedikai atvykę nebuvo. Konflikto liudytojų nustatyti nepavyko. Įvykio vieta buvo nufilmuota kūno kamera. Po to S. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS (b. l. 25-26).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. kovo 17 d. 18.00 val. S. M. buvo nustatytas 2,13 promilių girtumo laipsnis (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą per savo sugyventinės R. P. kairį skruostą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, kad 2020 m. kovo 17 d., bute, kurį nuomojasi kaltinamojo sugyventinė R. P., jis su sugyventine R. P. vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Laikotarpyje tarp 16.30 val. ir 16.50 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių klausimų, kurio metu R. P. pradėjo įtariamąjį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. S. M. susinervino ir dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą sugyventinei per kairį skruostą, dėl to ji galėjo pajusti fizinį skausmą (b. l. 40-41, 55). Nukentėjusioji R. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad S. M. smurtavo prieš ją, todėl patyrė fizinį skausmą (b. l. 19-20). Minėtas aplinkybes patvirtina ir liudytojo T. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 25-26). S. M. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 11-13), tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (b. l. 9-10) bei kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 64-67).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad S. M. 2020 m. kovo 17 d. apie 16. 50 val., bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,13 promilių etilo alkoholio), žodinio konflikto metu, dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą per savo sugyventinės R. P. kairį skruostą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis S. M. savo sugyventinei R. P., su kuria gyvena ir kartu veda bendrą ūkį, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Taigi, pripažintina, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13 promilių neblaivumo laipsnis), žodinio konflikto metu dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą per savo sugyventinės kairį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą šeimos nariui. Kaltinamojo S. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 98).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. M. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). S. M. nusikalto konflikto su savo sugyventine metu, sukėlęs jai fizinį skausmą. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sukeltos ilgalaikės neigiamos pasekmės sveikatai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą (b. l. 79), administracine tvarka baustas daug kartų (b. l. 81-90, 91-92), turi vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis (b. l. 73-74). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. M. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies ir sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnis), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Prokuroro pareiškime pasiūlytos bausmės termino mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama, be to, kaltinamasis sutiko su šia bausme.

S. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 17 d. 17.50 val. iki 2020 m. kovo 18 d. 16.27 val. (b. l. 30, 45). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Kiti klausimai

S. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43-44). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. M. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, ir uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. M. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. M. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. M. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, ir uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką – vieną parą, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

S. M. išaiškinti, kad:

1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Benetytė