- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 1-149-245/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kaltinamasis
- J., K.
- Advokatai
- Antanas Vitlipas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant prokurorams Virginijui Sokolovui, Dariui Jakučiui, gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1942-05-27 Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, pensininkas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) 2, Naujasodžio k. Žeimių sen. Jonavos r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. K. 2009 m. liepos 19 d. per 19.00 val. - 20.30 val., laikotarpį name, esančiame (duomenys neskelbtini) Nr. 2, Naujasodžio k., Žeimių sen., Jonavos r., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju M. L. metu, tyčia sudavė tris smūgius peiliu, tuo padarė jam du paviršinius odos įpjovimus kairio riešo srityje, vieną durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą kairėje nugaros pusėje su plaučio sužeidimu, dėl ko nuo išsivysčiusio ūmaus vidinio nukraujavimo M. L. įvykio vietoje mirė ir taip tyčia nužudė M. L..
Kaltinamojo J. K. veika kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d.
Kaltinamasis J. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. liepos 19 d. apie 11 valandą jis išgėrė apie 50 g degtinės, stiklinę alaus ir išėjo grybauti. Grįžo į namus išsiblaivęs apie 18.30- 19.00 val. Maždaug, tuo metu į jo namus atėjo svirduliuodamas nukentėjusysis M. L.. Pastarasis jam pasirodė neblaivus ir piktas M. L. vadindamas jį necenzūriniais žodžiais ir grasindamas užmušti puolė mušti. Buvo suduoti jam daugybiniai smūgiai rankomis ir kojomis, tai yra, porą kartų kumščiais į veidą, kiti smūgiai suduoti kojomis jam į kojas. Viso suduota apie vienuolika smūgių. M. L. nuolat pas jį ateidavo, nors jiedu nesutardavo dėl nukentėjusiojo elgesio, tai yra, dėl kabinėjimosi prie jo. Nukentėjusysis prašydavo, reikalaudavo pinigų, alkoholio. Sudavęs minėtus smūgius, M. L. paėmė jį už kairės rankos ir tempė iš buto į lauką. Jis išsigando, todėl dešinėje rankoje turėtu peiliu, kuriuo prieš tai darinėjo grybus, vieną kartą dūrė nukentėjusiajam į nugarą. Po to nukentėjusysis išėjo pro duris į lauką, o jis užsirakino duris. Po dūrio peiliu nukentėjusysis kurį laiką buvo gyvas, judėjo. Po to nukentėjusįjį matė gulintį ant žemės, nugara atsirėmusį į sieną. Jis nesupratęs, kodėl nukentėjusysis guli, todėl po galva pakišęs pagalvę ir pranešė V. L. apie tai, kad „yra negerai“ su nukentėjusiuoju, tik tos pačios dienos 20 val. Daugiau smūgių nukentėjusiajam nesudavęs, todėl negalintis paaiškinti, kokiu būdu pastarojo kūne atsirado kiti sužalojimai. Panašių konfliktų su nukentėjusiuoju, tai yra, kad pastarasis ne kartą jį yra sumušęs, yra buvę ir anksčiau, tačiau dėl to į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Dūrė nukentėjusiajam į nugaros vidurį tik vieną kartą virtuviniu peiliu, kurio geležtė yra 20-30 cm. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodęs, kad dūrė nukentėjusiajam pasivijęs bei nenurodė, kad jį nukentėjusysis tempė todėl, kad nesusigaudė.
Iš 2009-07-21 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. K. parodė vietą savo namuose, kur jis dūrė peiliu M. L. ir paaiškino įvykio aplinkybes (T.1 b. l. 120-126).
N. V. L. parodė, kad 2009-07-19 apie 18.00 val. jos vyras M. L. nuvažiavo vežimu pas J. K.. Nukentėjusysis nuo seno laikė J. K. tvarte arklį. Kaltinamojo kieme išgirdo M. L. sušunkant. Apie 19.00 val. pastebėjo ateinantį į jos namus kaltinamąjį J. K., tačiau šis kažkodėl apsisuko ir sugrįžo atgal. Dar vėliau, maždaug, po valandos pas ją atėjo J. K. ir pasakė, kad ji eitų žiūrėti savo vyro, nes pastarajam yra kažkas blogai, putos bėga iš burnos. Kaltinamasis buvo išsigandęs ir galimai neblaivus. Kaltinamasis nepasakojo, kokiomis aplinkybėmis pasidarė bloga nukentėjusiajam. Ji kartu su kaltinamuoju nuėjo pasižiūrėti. M. L. gulėjo koridoriuje aukštielninkas, po galva buvo padėta pagalvė. Jis buvo jau atšalęs. Pamačiusi kad vyras nebegyvas, nubėgo pas kaimynus, kad iškviestų greitąją med. pagalbą, kurie atvykę konstatavo M. L. mirtį ir sakė, kad jis miręs prieš dvi valandas. Mirties priežastį sužinojo tik vėliau iš teisėsaugos pareigūnų. Ir anksčiau ne kartą nukentėjusysis ir kaltinamasis konfliktavo tarpusavyje. M. L. pasakojo, kad prieš metus jiedu buvo susibarę ir J. K. griebęs peilį puolė jį. Dėl to M. L. buvo išsigandęs. Nukentėjusysis nebuvo konfliktiška asmenybė. Kokia kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto priežastis, ji nežinanti. Kaltinamasis nieko nepasakojo apie peilį.
Liudytojas A. L. parodė, kad 2009-07-19 apie 19.00 val. jo motina V. L. pranešė, kad rado tėvą M. L. gulintį J. K. namo koridoriuje. Įvykio vietoje pamatė tėvą gulintį koridoriuje ant nugaros, iš burnos buvo išbėgęs kažkoks skystis. Atvykę medikai konstatavo tėvo mirtį. M. L. ir kaltinamasis konfliktuodavo tarpusavyje būdami ir blaivūs dėl M. L. laikomo arklio J. K. sodyboje, tai yra, kad J. K. blogai šeria arklį, kad pasileidęs arklys suėdė grūdus. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis mėgdavo pasikarščiuoti. Vieno konflikto metu kaltinamasis yra šaudęs į nukentėjusįjį iš dujinio pistoleto.
Liudytojas K. Ž. parodė, kad 2009-07-19 jie abu išgėrė du butelius vyno ir butelį (2 l talpos) alaus. Tą dieną bedirbant nukentėjusysis pasakojo, kad kaltinamasis J. K. išgėręs alkoholinių gėrimų pakvailioja, kad J. K. buvo paėmęs peilį. Apie 18.30 - 19.00 val. M. L. parvežė jį arkliu iki namų. Jis nepastebėjo, kad M. L. būtų sužalotas.
Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M788/09(02) matyti, kad M. L. mirties priežastis – durtinė pjautinė kiauryminė žaizda kairėje nugaros pusėje su plaučio sužeidimu ir dėl šio sužalojimo išsivystęs ūmus vidinis nukraujavimas. M. L. palaikuose aptikta viena durtinė - pjautinė kiauryminė žaizda kairėje nugaros pusėje su plaučio sužeidimu. Šis sužalojimas padarytas vienu smūgiu duriančiu pjaunančiu peilio tipo įrankiu, tai patvirtina sužalojimo morfologija. Į kūną panirusios geležtės ilgis ne mažiau kaip 13 cm ilgio, geležtės plotis ne daugiau kaip 2,9 cm. Įrankis (peilis) vienašmenis. Sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju sukėlęs mirtį. Nuo sužalojimo iki mirties galėjo praeiti kelių valandų laikotarpis. Tai patvirtina didelis kraujo kiekis susikaupęs krūtinplėvės ertmėje, nesant magistralinių kraujagyslių pažeidimo žaizdos kanalo eigoje. Rasti du paviršiniai odos įpjovimai kairio riešo srityje, kurie padaryti dviem poveikiais aštrią briauną turinčiu daiktu ir galimai peiliu ar pan. Šie sužalojimai padaryti maždaug tuo pat metu, kaip ir durtinė pjautinė žaizda nugaroje. Tokios apimties paviršiniai įpjovimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir dėl paviršinio pobūdžio neturėjo įtakos mirčiai. Trys poodinės pailgos kraujosruvos nugaroje, kurios padarytos trimis smūgiais kietu buku pailgos formos daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti lazda ar pan. Šie sužalojimai padaryti taip pat maždaug tuo pat metu, kaip ir anksčiau paminėti sužalojimai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir neturėjo įtakos mirčiai. Konstatuoti sužalojimai padaryti šešiais poveikiais. Paviršiniai odos įpjovimai kairio riešo srityje būdingi savigynai. Sužalojimai nugaroje – durtinė pjautinė žaizda bei poodinės kraujosruvos padaryti iš nugaros (nukentėjusiojo atžvilgiu) pusės. Durtinės pjautinės žaizdos kanalo kryptis iš nugaros į priekį ir iš viršaus žemyn apie 45 laipsnių kampu. Paviršiniai odos įpjovimai kairiame rieše galėjo išsivystyti žmogui esant įvairiose padėtyse, rankai dinamiškai kontaktuojant su aštriabriauniu žalojančiu paviršiumi. Mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio sužalojimo nugaros srityje (1 t., b. l. 30-37).
Specialistas Ą. S. paaiškino, kad sužalojimų lokalizacija yra kairėje nugaros pusėje. Žaizdos kanalas kūną pervėrė įstrižai, beveik 45 laipsnių kampu iš viršaus žemyn ir iš nugaros į priekį. Labiausiai tikėtina, kad taip gali būti sužalotas žmogus arba stovintis, arba sėdintis, kai smūgiuojama iš nugaros pusės, iš viršaus.
Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S290/09(01) matyti, kad ant J. K. marškinėlių yra jo kraujas su 99,999999999 proc. tikimybe. Ant peilio yra žmogaus kraujo pėdsakai, kam priklauso pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas (T.1 b. l. 76-80).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK-U 65/09(01) matyti, kad tikėtina, jog tirta M. L. nugaros kairės pusės durtinė – pjautinė odos žaizda ir ją atitinkantis marškinėlių durtinis-pjautinis pažeidimas Nr. 1 yra padaryti tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Marškinėlių pažeidimas Nr. 2 neturi atitinkančio kūno sužalojimo, kas gali būti paaiškinama, kad padarant šį pažeidimą kūnas nebuvo sužalotas. Tirtuose marškinėlių pažeidimuose nėra požymių, kurie nurodytų skirtingas duriančio - pjaunančio įrankio, padariusio šiuos pažeidimus, savybes. Tačiau pasisakyti, ar tirti marškinėlių durtiniai – pjautiniai pažeidimai galėjo būti padaryti tuo pačiu duriančiu - pjaunančiu įrankiu, tai yra, tirti pateiktu peiliu, negalima, kadangi pažeidimuose užsifiksavę požymiai yra tik rūšinės ir grupinės priklausomybės (T. 1 b. l. 86-94).
Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2250/09(02) matyti, kad J. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinėje rankoje, kairėje rankoje, dešinėje kojoje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti prieš 2-4 dienas iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (T. 1 b. l. 136).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) 2, Naujasodžio k., Jonavos r., kuriame rastas vyriškos lyties lavonas (T. 1 b. l. 8-10).
Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) 2, Naujasodžio k., Jonavos r. (T. 1 b. l. 12-20).
Iš apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti M. L. drabužiai - kelnės, trumpikes, kojinės ir guminiai batai, kuriuos 2009-07-20 pateikė MRU TMI Kauno skyriaus sanitarė A. S.. Kelnės suteptos rusvos spalvos dėmėmis, primenančiomis kraują. Trumpikės priekyje suteptos rusvos spalvos dėmėmis, primenančiomis kraują. Guminiai batai daugiausiai užpakalinėje dalyje sutepti rusvos spalvos skysčiu, primenančiu kraują (T. 1 b. l. 38-44), apžiūrėtos vyriškos juodos kelnės ir vyriški bateliai, 2009-07-21 daiktų paėmimo protokolu paimti iš J. K. (T. 1b. l. 127-131).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. K. tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju M. L. metu, tyčia sudavė tris smūgius peiliu, tuo padarė jam du paviršinius odos įpjovimus kairio riešo srityje, vieną durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą kairėje nugaros pusėje su plaučio sužeidimu, dėl ko nuo išsivysčiusio ūmaus vidinio nukraujavimo M. L. įvykio vietoje mirė ir taip tyčia nužudė M. L..
Kaltinamasis J. K. smogdamas peiliu M. L. į nugarą suvokė daromų veiksmų realų pavojingumą nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, numatė galimus padarinius ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamojo panaudotas smurtas tiesiogiai ir buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Todėl kaltinamasis J. K. veikė netiesiogine tyčia. Teismas laiko nustatyta, kad kaltinamasis J. K. sužalojo nukentėjusįjį M. L. byloje pateiktu peiliu, nes iš aprašytų specialistų išvadų matyti, kad tikėtina, jog tirta M. L. nugaros kairės pusės durtinė – pjautinė odos žaizda ir ją atitinkantis marškinėlių durtinis-pjautinis pažeidimas Nr. 1 yra padaryti tirti pateiktu peiliu. Ant šio peilio rastas žmogaus kraujas. Todėl kaltinamojo J. K. veika kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d. teisingai.
Kaltinamojo J. K. parodymai, kad jis sužalojo nukentėjusįjį besigindamas nuo pastarojo užpuolimo, atmetami kaip nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. K. parodė, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu M. L. nusisuko eiti nuo jo, sakydamas „palauk aš tuoj ateisiu, vis tiek užmušiu tave“ ir išėjo į koridorių. Jis išsigando, kad gali blogai baigtis, todėl išėjo paskui jį ir peiliu, vieną kartą dūrė M. L. į nugarą. Liepęs M. L. dingti iš jo namų, pats grįžo į virtuvę. Duris į koridorių uždarė (T. 1 b. l. 112-119). Nukentėjusioji V. L., liudytojai A. L., K. K. parodė, kad kaltinamasis konfliktuodavo su nukentėjusiuoju, konflikto metu naudodavo peilį, yra puolęs nukentėjusįjį. Dėl to nukentėjusysis buvo išsigandęs. Nukentėjusysis tokius kaltinamojo veiksmus įvertino kvailiojimu, tai yra, kaip neprotingus ginčijantis. Pats kaltinamasis neneigė, kad tokie jo konfliktai su nukentėjusiuoju buvo gana dažni. Tai reiškia, kad toks nukentėjusiojo ir jo elgesys nebuvo naujiena kaltinamajam. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai buvo nusistovėję, nuolat jie bendraudavo, kaltinamasis šerdavo nukentėjusiojo arklį, nukentėjusysis iš kaltinamojo nešdavosi vandenį. Iš esmės jie bendraudavo kasdien. Todėl tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis vienas kitą gerai pažinojo, kiekvieno iš jų elgesys nesukėlė netikėtumo, tai yra, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo nusistovėję tarpusavio santykiai, bendravimo elgesio taisyklės. Per pastarųjų bendravimo laikotarpį kaltinamojo elgesys keitėsi, darėsi vis agresyvesnis. Specialistas Ą. S. paaiškino, kad žaizdos kanalas rodo, jog peilis nukentėjusiojo kūną pervėrė įstrižai, beveik 45 laipsnių kampu iš viršaus žemyn ir iš nugaros į priekį. Labiausiai tikėtina, kad taip gali būti sužalotas žmogus arba stovintis, arba sėdintis, kai smūgiuojama iš nugaros pusės, iš viršaus. Tai atitinka pirminius kaltinamojo J. K. parodymus. Kaltinamojo pakeisti parodymai, kad nukentėjusįjį sužalojo, kai šis jį tempė už kairės rankos. Teismas laiko, kad tokioje padėtyje kaltinamasis įdurti nukentėjusiajam į nugarą ir padaryti aprašyto pobūdžio žaizdą negalėjo. Todėl kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu pilnai atitiko aukščiau aptartus įrodymus ir jais abejoti nėra pagrindo. Tuo tarpu pakeisti kaltinamojo parodymai nepagrįsti jokiais kitais objektyviais duomenimis. Kaltinamasis negalėjo objektyviai paaiškinti savo parodymų pakeitimo priežasties. Todėl jie vertinami kaip siekimas palengvinti savo atsakomybės laipsnį ir atmestini kaip nepagrįsti. Sužalojimo pobūdis, tai yra, dūris į nugarą rodo, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą iš nugaros pusės, nukentėjusiajam išeinant iš konflikto patalpos (taip parodė ir kaltinamasis J. K. pirminiuose parodymuose), o tai reiškia nebuvo pavojingo į kaltinamąjį kėsinimosi. Tai patvirtina nustatyta aplinkybė, kad kaltinamojo veide, galvoje nėra konstatuota sužalojimų. Kaltinamasis J. K. teigia, kad nukentėjusysis smūgiavo jam į veidą, galvą, todėl dūręs peiliu bijodamas susidorojimo su juo. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo asmeninis konfliktas buvo pabaigoje, o kaltinamojo suduotas mirtinas smūgis buvo jo pabaiga. Todėl teismas laiko, kad nukentėjusysis M. L. buvo nužudytas ne didžiai susijaudinus kaltinamajam ar besiginant nuo užpuolimo. Teismas laiko, kad kaltinamasis J. K. tyčia nužudė M. L. konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu. Nužudymo motyvas – pyktis, o jo išdavoje kerštas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas rizikingas nukentėjusiojo elgesys, kadangi pastarasis konfliktavo su kaltinamuoju.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš nusikaltimo padarymą buvo išgėręs degtinės ir alaus. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad alkoholinius gėrimus jis išgėrė prieš eidamas grybauti. Viso buvo išgėręs tik 50 g degtinės, stiklinę alaus, todėl grįžo į namus išsiblaivęs. Nors nukentėjusioji V. L. parodė, kad jai bendraujant su kaltinamuoju po nusikaltimo padarymo pasirodė, jog J. K. buvo susijaudinęs, galimai neblaivus, tačiau to nepakanka konstatuoti, jog jis buvo neblaivus nusikaltimo padarymo metu. Todėl sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šalintina.
J. K. administracine tvarka nebaustas, neteistas (2 t., b. l. 4, 35), Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK PP neigiamos informacijos apie J. K. negauta (2 t., b. l. 12) ir tai J. K. charakterizuoja teigiamai.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą. Savo veiksmais sukėlė neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, naudojant įrankį. Nusikaltimo motyvas – kerštas. Nusikaltimas baigtas. Nesistengė atlyginti nukentėjusiajam padarytos materialinės žalos.
Skiriant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka. Kaltinamasis pranešė nukentėjusiajai, kad suteikti sužalotam nukentėjusiajam medicininę pagalbą. Kaltinamasis yra pensinio amžiaus. Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina žemiau sankcijos vidurkio (LR BK 61str.1d.2d.).
Nukentėjusiosios V. L. civilinis ieškinys 1509,53 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro nukentėjusiojo M. L. sugadinti rūbai, laidojimo išlaidos, pagrįstas dokumentais, tenkintinas pilnai - materialinė žala padaryta kaltais kaltinamojo J. K. veiksmais (LR BPK 115str.1d.). Nukentėjusiosios V. L. civilinis ieškinys dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas taip pat pilnai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str.). N. V. L. dėl kaltinamojo J. K. padaryto nusikaltimo patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Todėl pablogėjo nukentėjusiosios sveikatos būklė. Dėl nukentėjusiojo M. L. netekties pablogėjo šeimos materialinė padėtis, nukentėjusioji nepajiegia atlikti ūkio darbų.
LR CK 6.282 str. 3 d. nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Tai taikytina šiam atvejui.
Siekiant užtikrinti ieškinį laikinai apribojamos kaltinamojo J. K. teisės į jo turtą (LR BPK 151 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pripažinti J. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2010-07-20 – iki 2010-07-22 ir nuo 2010-10-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš J. K. V. L. naudai 1509,53 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pratęsti laikiną nuosavybės apribojimą J. K. turtui (T.1 b.l. b. l. 28-29, T.2 b.l. 44,100-101): 150 litų, saugomų Kauno apskrities VPK (1 t., b. l. 98-99), 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0230-8416; 1/2 klėties, unikalus Nr. 4400-0241-4633; 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. 4400-0241-4688; 1/2 tvarto, unikalus Nr. 4400-0241-4733; 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. 4400-0241-4800; 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. 4400-0241-48-55; 1/2 pirties, unikalus Nr. 4400-0241-4966; 1/2 tvarto, unikalus Nr. 4400-0241-5028; 1/2 kitų kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-0241-5074, įregistruotus nekilnojamojo turto registre Nr. 44/157429 ir 1/2 3,1 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4613-0004-0037, įregistruotą nekilnojamojo turto registre Nr. 46/8939, esančius Naujasodžio k., Jonavos r. 3 mėnesių laikotarpiui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: Peilį, J. K. kraujo pavyzdžius, J. K. marškinėlius, kelnes, batelius pakuotėje Nr. 1, M. L. guminius batus, marškinėlius, kelnes su diržu, trumpikes, pora kojinių pakuotėje Nr. 2 nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui, Kauno apskrities VPK.