Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės UAB „Lietuvos draudimas“ atstovei R. K., atsakovės UAB „Grinda“ atstovui advokato padėjėjui K. K., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui M. K., trečiajam asmeniui K. V.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Grinda“ dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – K. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių 2318,62 Eur žalos, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad automobilis „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio 13 d. įvažiavo į duobę Vilniuje, Geologų gatvėje. Sugadintas automobilio galinis dešinės pusės ratas. Nurodyto automobilio vairuotoja Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Ieškovė buvo apdraudusi nurodytą automobilį ir, atlygindama padarytą žalą, išmokėjo 2318,62 Eur draudimo išmoką. Gatvė, kurioje buvo duobė, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pastaroji sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ prižiūrėti, taisyti, tiesti nurodytą gatvę ir organizuoti joje saugų eismą. Ieškinyje teigiama, kad savivaldybė atsakinga kaip gatvės savininkė, o UAB „Grinda“ – kaip gatvės valdytoja. Ieškovė prašo priteisti nuostolius solidariai iš abiejų atsakovių, nes UAB „Grinda“ teikia paslaugas Vilniaus miesto savivaldybei.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „UAB Grinda“ prašo atmesti ieškinį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl atsakovės UAB „Grinda“ veiksmų teisėtumo. Tai, kad konkreti kelio duobė eismo įvykio metu nepažymėta atitinkamais kelio ženklais, nėra pagrindas atsakovės UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, nes iš atsakovės negalima objektyviai reikalauti, jog ji kiekvienu momentu žinotų apie duobės atsiradimą. Dėl to UAB „Grinda“ neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovių atstovai nepakviesti apžiūrėti įvykio vietos. Dėl atsakovo ir automobilio vairuotojo kaltės. Vairuotojos elgesys neatitiko keliamų reikalavimų, žala atsirado dėl didelio pačios vairuotojos neatsargumo, nes ji nepastebėjo duobės, vairavo neatidžiai. Dėl to atsakovė UAB „Grinda“ turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Ieškovė neįrodė, kad kelyje buvusi duobė galėjo sukelti eismo įvykį. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nėra daugiau asmenų, kurie būtų apgadinę transporto priemones, buvus analogiškai situacija. Dėl priežastinio ryšio. Ieškovė neįrodinėja priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Grinda“ veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl ieškinys atmestinas. Dėl žalos. Ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes nepateikė įrodymų, kad visi sugadinimai yra ginčo eismo įvykio padarinys. Ieškovė nekvietė atsakovės apžiūrėti automobilio. Šiuo metu automobilis suremontuotas. Ieškovė nepagrindė, kodėl reikėjo pirkti dvi naujas padangas, užuot pirkus vieną. Be to, iš pradžių sugadinta padanga buvo suklijuota. Ieškovo paskaičiuotas žalos dydis gali patvirtinti remontą, bet neįrodo, kad remontas neeilinis, atliktas taisant dėl eismo įvykio padarytus sugadinimus.Dėl tinkamo atsakovo. Nagrinėjamoje byloje tinkama atsakovė yra Vilniaus miesto savivaldybė, bet ne UAB „Grinda“, nes pastaroji teikė paslaugas 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytos sutarties turinį, UAB „Grinda“ prievolių pagal sutartį apimtį, ši atsakovė nelaikytina gatvių ir kelių valdytoja. Be to, atsakovės UAB „Grinda“ valdymas neįregistruotas viešame registre. Pagal nurodytą sutartį UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti darbus pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės) pateiktą užsakymą ir jame nurodytus darbų kiekius bei atlikimo terminus. Taigi užsakovė turėjo užsakyti konkrečius remonto darbus. UAB „Grinda“ nebuvo gavusi informacijos apie tai, kad atsivėrė duobė, dėl kurios įvyko šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis.

Atsiliepime į ieškinį Vilniaus miesto savivaldybė prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl netinkamo atsakovo. Kai objekto savininkas perduoda jį valdyti kitam asmeniui, savininkas neatsako pagal CK 6.266 straipsnį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi, sudaryta su UAB „Grinda“, perdavė pastarajai vykdyti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Taigi UAB „Grinda“ laikytina faktine nurodytos gatvės valdytoja, todėl atsako pagal CK 6.266 straipsnį.Dėl neteisėtų veiksmų. Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį ir pavedė rangovui UAB „Grinda“ remontuoti ir prižiūrėti gatves, todėl neatliko neteisėtų veiksmų, nepažeidė teisės normų. Atsiliepime pabrėžiama, kad pagal CK 6.266 straipsnį, žala atlyginama, kai ji atsiranda dėl statinių konstrukcijų ar kitokių trūkumų. Šie trūkumai turi lemti atsiradusią žalą. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl kelio nusidėvėjimo, bet ne dėl jo kaip statinio trūkumų.Dėl žalos. Ieškovė netinkamai paskaičiavo žalos dydį, atsakovės atstovai nedalyvavo vertinant automobiliui padarytą žalą. Neatlikta objektyvi ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti. Ieškovė nepateikė automobilio apžiūros akto ir kitų dokumentų, tinkamų sugadinimams nustatyti. Sugadinimus turi nustatyti atestuoti kilnojamojo turto vertintojai (susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – Tvarka) 3 punktas). Tai nepadarytaDėl priežastinio ryšio. Atsiliepime nurodoma, kad nėra priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos, nes savivaldybė neatliko neteisėtų veiksmų.Dėl palūkanų. Ieškovė nepagrįstai reikalauja iš Vilniaus miesto savivaldybės padidintų 6 proc. palūkanų, nes savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, o nurodyto dydžio palūkanos taikomos tik verslininkams – privatiems juridiniams asmenims (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi jame išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės prašė atmesti ieškinį, rėmėsi atsiliepimuose į ieškinius išdėstytais argumentais.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo deliktinės civilinės atsakomybės kelio valdytojui už dėl kelio duobės padarytą žalą taikymo klausimas (CK 6.266 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo suteikusi draudimo apsaugą lengvajam automobiliui „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo laikotarpiu 2014 m. sausio 13 d., apie 8.00 val., vairuodamas nurodytą automobilį trečiasis asmuo Vilniuje, Geologų gatvėje, įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę. Sugadinta automobilio dešinės pusės galinė padanga. Ieškovė paskaičiavo ir išmokėjo 2318,62 Eur draudimo išmoką. Ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei Viliaus miesto savivaldybei. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė darbų sutartį, kuria atsakovė UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovės 2012 m. gegužės 7 d. sudarė susitarimą ir papildė 2011 m. gruodžio 29 sutartį 4.2.10 punktu, kuriame rangovė įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

Dėl tinkamo atsakovo

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ji netinkama atsakovė. Atsakovė UAB „Grinda“ teigia, kad ji netinkama atsakovė. Teismas sutinka su atsakovės UAB „Grinda“ pozicija dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 22 punktas).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovių 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkė – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė – pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovei UAB „Grinda“ atlikti gatvės dangos remontą ir priežiūrą (sutarties 1.1, 3.3 punktai). Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi atsakovei UAB „Grinda“ nurodymus dėl Vilniuje esančios Geologų gatvės remonto. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Geologų gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Tai, kad analizuojamos sutarties šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, nereiškia, kad savivaldybė perdavė sutartyje apibrėžtas gatves valdyti rangovei UAB „Grinda“. Nauja sutarties sąlyga, t. y. 4.2.10 punktas aiškintinas sistemiškai su 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sąlygomis, todėl atsakovė UAB „Grinda“ pagal nurodytą punktą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus. Taigi ieškinio reikalavimo dalis, kuria reikalavimas pareikštas atsakovei UAB „Grinda“, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės deliktinės civilinės atsakomybės

Pagal CK 6.266 straipsnį įtvirtinta objektyvioji civilinė atsakomybė, dar kitaip vadinama atsakomybe be kaltės. Nurodytos deliktinės civilinės atsakomybės esminis bruožas yra tas, kad jai kilti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Kelio savininkas (valdytojas) neprivalo atlyginti dėl kelio trūkumo padarytos žalos, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.212 straipsnis, 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 1, 2, 5 dalys, 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra gatvės, kurioje įvykio eismo įvykis, valdytoja. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. vasario 3 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad eismo įvykį užfiksavę policijos pareigūnai nurodė, jog trečiasis asmuo įvažiavo į kelio duobę. Duobė – konstrukcinis gatvės trūkumas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad jų viseto pakanka konstatuoti, jog dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (netinkamos gatvės dangos priežiūros) padaryta žalos, t. y. apgadintas automobilis „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ji turi būti atleista nuo atsakomybės dėl automobilio vairuotojo didelio neatsargumo. Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutinka dėl tokių, toliau nurodytų priežasčių. Į bylą pateiktame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. gegužės 2 d. nutarime padaryta išvada, nėra vairuotojo kaltės dėl automobilio sugadinimo. Dėl to teismas sprendžia, kad eismo įvykis įvyko ne dėl automobilio vairuotojo didelio neatsargumo ar tyčios. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nuo atsakomybės.

Dėl žalos dydžio

Atsakovės teigia, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes į bylą pateiktų įrodymų nepakanka žalos dydžiui nustatyti, taip pat negalima remtis į bylą pateiktais UAB „Silberauto“ 2013 m. gegužės 6 d. sąskaita–faktūra, UAB „Automašinų dažymas“ remonto sąmatomis ir kitais dokumentais. Teismas nesutinka su atsakovių pozicija dėl žalos dydžio įrodytumo dėl tokių toliau nurodytų motyvų. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės, pagal kurias nustatomi faktiniai duomenys. CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Tvarka patvirtinta poįstatyminiu teisės aktu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytus išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Nei CPK, nei kituose įstatymuose nenustatyta, kad automobilio apgadinimai ir jų remonto išlaidos negali būti nustatytos kitomis, negu Tvarkoje nustatytos įrodinėjimo priemonės. Susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. 101, kuriuo patvirtinta Tvarka nustatyta, kad ši Tvarka patvirtinta, siekiant suvienodinti kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, suderintą su Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, tarptautiniais turto vertinimo standartais bei kelių transporto priemonių vertės nustatymo principais ir tvarka. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintas turto arba verslo vertinimo ataskaitos teisinis statusas: ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Sistemiškai įvertinus aptartas CPK, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. įsakymo nuostatas, darytina išvada, kad Tvarkoje nustatyti dokumentai, kuriuose nustatyta kelių transporto priemonių vertė, yra tik viena, bet ne vienintelė iš įrodinėjimo priemonių, pagal kurias civilinėje byloje teismas nustato apgadintos transporto priemonės apgadinimus, jų pobūdį, mastą bei jų šalinimo išlaidas.

Automobilio techninės apžiūros akte užfiksuotas padangos sugadinimas. Jį patvirtinta taip pat ir į bylą pateiktos nuotraukos. Sąskaitomis įrodyta tai, kad remonto darbai atlikti. Sugadinta padanga buvo tik laikinai suremontuota. Po to pakeistos abi galinės padangos. Pagal pirmiau aptartus dokumentus, įvertinusi padangų nusidėvėjimą, ieškovė nustatė nuostolių dydį ir išmokėjo 2318,62 Eur draudimo išmoką. Įvertinęs išvardytų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ginčo eismo įvykio metu padarytiems automobilio apgadinimams pašalinti pagrįstas išlaidų dydis yra 2318,62 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Pareiga atlyginti žalą Vilniaus miesto savivaldybei kilo iš delikto (CK 6.266 straipsnis). Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Jai deliktinė civilinė atsakomybė kilo ne iš sutartinių santykių. Dėl to ieškovė turi teisę reikalauti 5, bet ne 6 proc. procesinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kiti ieškinio ir atsiliepimų į ieškinį argumentai išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Remdamasis visu tuo, kas pirmiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteistina 2318,62 Eur žalos, 52,15 Eur žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti iš dalies ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) 2318,62 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniolika eurų 62 ct) žalos atlyginimo, 52,15 Eur penkiasdešimt du eurus 15 ct) žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2318,62 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniolikos eurų 62 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti ieškinio reikalavimą tiek, kiek jis pareikštas atsakovei UAB „Grinda“.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2016 m. birželio 20 d.