- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- I-3694-583/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00338-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
2019 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. V. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN – AK) priteisti 24 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš jo laikymo Pravieniškių PN – AK 2-ajame sektoriuje laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 13 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 2-3) nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 13 d. kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinamas teisės aktuose reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas, buvo laikomas kartu su rūkančiais nuteistaisiais, karštu dušu buvo leidžiama pasinaudoti tik kartą per savaitę, gyvenamojoje aplinkoje naudojamos uždraustos medžiagos – asbestas. Kamerose nebuvo užtikrinta tinkama oro ventiliacija, jose kaupdavosi drėgmė, trūko oro, kaupėsi dulkės, veisėsi įvairūs kenkėjai. Teigia, jog kamerų tipo patalpose esantis inventorius buvo netvarkingas, fiziškai atgyvenęs, netinkamas naudojimui, be to, sanitariniame mazge įrengtas tupimas klozetas. Akcentuoja, kad Pravieniškių PN – AK pareigūnai neaprūpina nuteistųjų valymo inventoriumi, todėl neturi galimybės palaikyti švaros kamerose. Tvirtina, jog dėl šių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, depresiją ir kitus nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN – AK, atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (1 t., b. l. 12-19) nurodo, jog pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus bausmę atliko Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose. Teigia, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas 3,6 kv. m. minimalus kameros plotas. Pažymi, jog nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė paties pareiškėjo elgesys ir valia, nes nesielgė tinkamai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes ir leido joms sąmoningai kilti.
Nurodo, jog įstaiga užtikrina tinkamą lovų būklę, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Termino, kuris numatytų lovos naudojimo laiką, nėra, tačiau jei lova sulūžo ar yra netinkama naudoti dėl kitų priežasčių, nuteistasis informuoja savo Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris organizuos jos remontą ar pakeitimą kita. Pareiškėjas su skundais dėl metalinių lovų ar netinkamo inventoriaus defektų į Pravieniškių PN – AK Turto valdymo skyrių nesikreipė. Teigia, jog rūkantys asmenys skiriami į kameras, kuriose gyvena rūkantys asmenys ir atvirkščiai. Pareiškėjas prašymo būti laikomas kameroje su nerūkančiais asmenimis nepateikė. Pažymi, jog Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji vedami į dušą vieną kartą per savaitę pagal grafike nustatytas dienas t. y. antradienį ir ketvirtadienį.
Paaiškina, jog Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpų pastato stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Pataisos namuose nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Kamerų tipo patalpose, kuriose nuobaudas atliko pareiškėjas, yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema, be to, kameras papildomai galima vėdinti per atidaromus langus. Pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu su skundais dėl netinkamos oro ventiliacijos į Pravieniškių PN – AK Turto valdymo skyrių nesikreipė.
Paaiškina, jog kamerų tipo patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose yra praustuvė ir klozetas, kuris vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintais teisės aktais, gali būti ir tupiamas. Sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis, jame papildomai oras cirkuliuoja per vėdinimo angą.
Nurodo, jog Pravieniškių PN – AK 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją. Dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją atliekama tik tose patalpose, kuriose būna pastebėti kenkėjai, o kitose patalpose darbai neatliekami. Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, kurie nesilaiko elementarių higienos normos reikalavimų, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieš epideminių taisyklių reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigos personalas, bet ir nuteistieji.
Pažymi, jog teisės aktai numato, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems valymo priemones iš sandėlio paima ir išduoda Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas. Kiekvieną parą eilės tvarka iš kamerų tipo patalpose laikomų nuteistųjų skiriami kamerų budėtojai, kurie aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis. Dalyvaujant pareigūnams, budėtojai nuolat palaiko švarą kamerų tipo patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. Jei patalpos buvo nešvarios ar jose matėsi pelėsis, vadinasi, nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas ar neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas.
Nurodo, jog pareiškėjas atlikdamas bausmę Pravieniškių PN – AK 2-ajame sektoriuje į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių išgyvenimų, depresijos, pažeminimo nesikreipė. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (neveikimu) padarė jam žalos. Argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis, todėl akivaizdu, jog skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas G. V. kreipėsi skundu į teismą, prašymas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu atsiradusią dėl kalinimo Pravieniškių PN – AK kamerų tipo patalpose, neatitinkančiose Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš to, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 13 d. nebuvo užtikrinamas teisės aktuose reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį kamerų tipo patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Atsakovės atstovės atsiliepime, Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. kovo 4 d. pažymoje Nr. 42-2965 ir Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo 14 d. pažymoje Nr. 77-385 pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 13 d. bausmę atliko Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus 2-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpose: nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 13 (6,25 kv. m. ploto kamera, 1 miegamoji vieta, vienam asmeniui tenkantis plotas – 6,25 kv. m.); nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 13 d. kameroje Nr. 2 (14,18 kv. m. ploto kamera, 3 miegamos vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,73 kv. m.); nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 15 d. kameroje Nr. 13; nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. kameroje Nr. 6 (14,20 kv. m. ploto kamera, 3 miegamos vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,74 kv. m.); nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. kameroje Nr. 24 (13,12 kv. m. ploto kamera, 2 miegamos vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas – 6,56 kv. m.); nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 15 d. kameroje Nr. 6; nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. liepos 18 d. kameroje Nr. 24; nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. kameroje Nr. 23 (14,11 kv. m. ploto kamera, 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas – 7,06 kv. m.); nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 8 (14,12 kv. m. ploto kamera, 3 miegamos vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,71 kv. m.); nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. kameroje Nr. 8; nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 8; nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 11 (5,84 kv. m. ploto kamera, 1 miegamoji vieta, vienam asmeniui tenkantis plotas – 5,84 kv. m.); nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 8 (1 t., b. l. 13, 69-70). Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. kovo 4 d. pažymoje Nr. 42-2965 nurodyta, jog Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpų kamerose yra įrengta ne mažiau miegamų lovų, nei į jas patalpinama gyventoji nuteistųjų. Vertinant šiuos duomenis, akivaizdu, jog net esant visoms užimtoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas yra nuo 5,84 kv. m. iki 7,06 kv. m., t. y. didesnis nei teisės aktais reikalaujamas. Iš aptartų duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. nebuvo laikomas kamerų tipo patalpose. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie tai kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas minėtais laikotarpiais. Tačiau įvertinus, kad pareiškėjas skunde savo subjektinių teisių pažeidimą kildina iš esmės iš jo laikymo kamerų tipo patalpose, todėl laikotarpiai nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. nevertintini.
Iš aptartų aplinkybių matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui kamerų tipo patalpose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, todėl spręstina, jog nebuvo pažeistos jo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto kamerų tipo patalpose.
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildina iš to, jog kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinta tinkama oro ventiliacija, jose kaupdavosi drėgmė, trūko oro, kaupėsi dulkės, nebuvo suteiktos priemonės švaros palaikymui kamerose.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkte nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas).
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. sausio 9 d., 2018 m. kovo 20 d., 2018 m. rugpjūčio 7 d., 2018 m. rugsėjo 19 d., 2018 m. lapkričio 12 d., atlikęs Pravieniškių PN – AK patikrinimą, Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpų Nr. 3, 5, 6, 11, 14, 15, 17, 23, 26 (1 t., b. l. 120-123, 133-135, 139-143, 150-153) atitiktį higienos normų reikalavimams, nenustatė pareiškėjo nurodytų pažeidimų dėl netinkamos ventiliacijos, oro, drėgmės, švaros (nurodyta, jog nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės), tačiau nustatė, kad Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose Nr. 3, 5, 6, 14, 17, 23, 26 langai techniškai netvarkingi. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. vasario 3 d. patikrinimo akte Nr. (2.22 4.80)PA-176 nustatė, jog Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 12 nebuvo išduotos valymo priemonės, t. y. kamerų tipo patalpoje, kurioje ginčo laikotarpiu pareiškėjas negyveno. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius, 2018 m. lapkričio 12 d. atlikęs valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, siekdamas įvertinti pareiškėjo G. V. skunde nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumą dėl Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpos Nr. 8 higienos normų atitikties, nenustatė pareiškėjo nurodytų pažeidimų dėl netinkamos ventiliacijos ir drėgmės (1 t., b. l. 114-116). Nurodė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje kamerų tipo patalpoje Nr. 8 buvo išmatuota oro temperatūros, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis, kurie atitiko higienos normos reikalavimus. Nurodyta, kad kameroje yra įrengtas langas (nustatyta, jog nors langas buvo techniškai netvarkingas, tačiau nedelsiant buvo suremontuotas) ir sudaryta galimybė išvėdinti patalpas. Vertinant aptartus duomenis, pažymėtina, jog ne visos kamerų tipo patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo patikrintos (patikrintos kameros Nr. 6, 8, 11 ir 23, kuriose pareiškėjas buvo laikomas), tačiau nenustačius pareiškėjo nurodytų pažeidimų dėl netinkamos ventiliacijos, oro ir drėgmės 2-ojo sektoriaus kitose kamerų tipo patalpose, todėl laikytina, jog nebuvo pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir kitose kamerose, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose buvo nustatyti kiti pažeidimai, pvz. dėl netvarkingų langų, tačiau pareiškėjui nenurodžius, kad dėl šio ar kitų pažeidimų patyrė kažkokią žalą, todėl šios aplinkybės nevertintinos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, oro, drėgmės, nešvarių kamerų tipo patalpų (dulkių, neišduoto valymo inventoriaus) ir kt., laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas tvirtina, jog kamerų tipų patalpose trūko inventoriaus, be to, inventorius buvo netvarkingas, pasenęs, netinkamas naudojimui.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 10 punkte numatyta, jog drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpose turi būti: 10.1) metalinė lova; 10.2) stalas; 10.3) taburetė (kėdė, suolai); <..> 10.5) sieninė viršutinių drabužių pakaba ir kt. Aptartame teisės akte nėra numatyti kietojo inventoriaus naudojimo terminai. Pažymėtina, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikęs Pravieniškių PN – AK patikrinimą, nenustatė, kad kamerų tipo patalpose nebūtų inventoriaus ar, kad jis būtų susidėvėjęs ir netinkamas naudojimui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu su skundais dėl netvarkingo inventoriaus kreipėsi į Turto valdymo skyrių ar į Pravieniškių PN – AK administraciją. Todėl tai vertinant, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo dėl netvarkingo kietojo inventoriaus ar jo nebuvimo.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad kamerose tualetas yra tupiamas, pažymėtina, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 10.4 punktą, kamerų tipo patalpose klozetas gali būti ir tupiamas. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeistos jo kalinimo sąlygos dėl sanitariniame mazge esančio tupimo tualeto, laikytinas nepagrįstu.
Pareiškėjas skundo reikalavimą taip pat grindžia tuo, jog uždaros zonos kamerose buvo graužikų, tarakonų, blakių ir kitų parazitų. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pataisos namai 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė kenkėjų monotoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., b. l. 78-81). Iš aptartos sutarties turinio matyti, jog pataisos namuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Iš 2018 m. lapkričio 12 d. atliktų darbų akto matyti, jog Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus patalpose (pasimatymų patalpoje, psichologų kabinete) buvo naikinti tarakonai, graužikai, blusos (1 t., b. l. 82-83). Byloje nėra duomenų, jog kenkėjai fiksuoti Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius, 2018 m. lapkričio 12 d. atlikęs valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 8 gyvų graužikų ar jų liekanų taip pat nerado (1 t., b. l. 116). Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl kenkėjų buvimo kamerų tipo patalpose yra nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, jog jam karštu dušu buvo leidžiama pasinaudoti tik kartą per savaitę.
Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte ir Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Higienos normos HN 134:2015 18 punktas numato, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.
Pravieniškių PN – AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo 14 d. pažymoje nurodyta, jog 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose nuteistieji į dušą vedami vieną kartą per savaitę pagal grafike nustatytas dienas, t. y. antradienį ir ketvirtadienį (1 t., b. l. 71). Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad nutiestiems užtikrinama vieną kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu, be to, pats pareiškėjas skunde nurodo, jog jam yra suteikiama galimybė nusiprausti šiltame duše vieną kartą per savaitę. Vertinant aptartas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, dėl neužtikrinamos teisės nusiprausti, laikytini nepagrįstais.
Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su asbesto buvimu pastato konstrukcijoje, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Atsakovės atstovė neginčija fakto, kad pataisos namų pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais nuteistaisiais.
Higienos normos HN 134:2015 7 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje (ar pasivaikščiojimo kiemelyje) rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į administraciją, prašydamas jį laikyti su nerūkančiais asmenimis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog Pravieniškių PN – AK neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiškėjo buvimo drauge su rūkančiais asmenimis nenustatyta. Pabrėžtina, jog savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai atmestini kaip neįrodyti.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmų ar neveikimo laikant pareiškėją kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo G. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.