- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- ATP-597-319/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00188-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. L. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimo N. L. administracinių teisės pažeidimų byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimu N. L. pripažintas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir už šį pažeidimą jam skirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už šį pažeidimą jam skirta vieno šimto penkiasdešimties litų bauda; ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir už šį pažeidimą jam skirta vieno šimto trisdešimties litų bauda. Paskirtos baudos subendrintos ir N. L. paskirta galutinė nuobauda – trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. N. L. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 11 d., apie 13.45 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino kieme stovėjusį R. P. priklausantį automobilį ,,AUDI A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), N. L. pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus, automobiliui ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais N. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 231.1, 234, 235, 238 punktus.
Šalies argumentai
N. L. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimą ir prašo jo administracinių teisės pažeidimų bylos dalį dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti. Skunde nurodo, kad kaimyno automobilį gyvenamojo namo kieme apgadino labai nežymiai, jie yra tos pačios laiptinės gyventojai. Nuėjus į R. P. butą, jo draugė pasakė, kad šiuo metu jo nėra, todėl, apelianto teigimu, jis R. P. laukė lauke. Įvykį matė kaimynai ir kiti pašaliniai žmonės, taigi apeliantas nurodė neturėjęs jokių galimybių iš eismo įvykio vietos pasišalinti ir neketino to daryti. Kadangi sužalotų žmonių nebuvo, apeliantas teigia nematęs būtinybės nedelsiant kviesti policiją, žinant jų užimtumą bei finansinę padėtį, bei galvojęs apie tai, kad grįžus R. P. užpildys eismo įvykio deklaraciją. Tuo tarpu grįžęs R. P. paprašė 500 litų automobilio remontui, dėl to apeliantas teigia pasimetęs ir negalvojęs, kad negalioja automobilio draudimas. Atvykus policijos pareigūnams, jis bėgti neketino, o pasiaiškinime negalėjo nurodyti įvykio aplinkybių, nes buvo pasimetęs.
Atsiliepimas
Atsiliepime į N. L. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariatas nurodė, kad administracinė nuobauda N. L. paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
N. L. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus ir N. L. nepagrįstai pripažino kaltu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.
Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., 2010-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2012-06-19 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012) laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, manevruodamas gyvenamojo namo aikštelėje, N. L. kliudė kaimynui R. P. priklausantį automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos nenuvažiavo, o pastatė automobilį toje pačioje aikštelėje. N. L. teigia kaimyno laukęs sugrįžtančio, tikėjęsis užpildyti eismo įvykio deklaraciją, todėl policijos nekvietęs. Policijos pareigūnai iškviesti vėliau, N. L. ir R. P. nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių.
Iš tiesų, pagal byloje nustatytas aplinkybes, N. L. privalėjo laikytis KET 234 punkte nurodyto reikalavimo nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens nedelsiant apie eismo įvykį pranešti policijai. Tačiau sprendžiant dėl N. L. kaltės, atsižvelgtina į tai, kad atsakomybėn patrauktas asmuo iš eismo įvykio vietos nenuvažiavo, o pastatė automobilį toje pačioje stovėjimo aikštelėje, žinodamas, kad nukentėjęs asmuo gyvena toje pačioje laiptinėje, nutarė laukti jo sugrįžimo. R. P. grįžus N. L. su juo susitiko laiptinėje, automobilių stovėjimo aikštelėje aptarinėjo galimybę užpildyti eismo įvykio deklaraciją, bei tai, kad dėl eismo įvykio N. L. bylą nagrinėjant teisme kaltės neneigė, nors paaiškinime ir nurodė, kad apie eismo įvykį nieko negali pasakyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, įvykių seka duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad N. L. nepasitraukė iš eismo įvykio vietos su kuria jis buvo susijęs, siekdamas išvengti atsakomybės.
Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti N. L. kaltei padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius N. L. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas
nutaria:
N. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimo dalį, kurioje N. L. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, ir N. L. administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.
Už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, taikant ATPK 33 straipsnio 2 dalį, N. L. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą – vieno šimto penkiasdešimties litų baudą.
Kitos nutarimo dalies nekeisti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.