Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-20 · Byla Nr. N-62-3654-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-125-650/2011Nutartis · 2011-01-19Šiaulių apylinkės teismas
  2. A2.6.-125-650/2011Nutartis · 2011-01-19Šiaulių apylinkės teismas
  3. A2.6.-125-650/2011Nutarimas · 2011-01-19Šiaulių apylinkės teismas
  4. A2.6.-125-650/2011Nutarimas · 2011-01-19Šiaulių apylinkės teismas
  5. N-62-3654-11Nutartis · 2011-06-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. N-261-3553-11Nutartis · 2011-10-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-20
Bylos Nr.
N-62-3654-11
Teisminio proceso Nr.
4-07-3-03847-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Stasys Gagys
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-3654/2011Teisminio proceso Nr. 4-07-3-03847-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 20 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimo A. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. C. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad A. C. 2010 m. lapkričio 20 d., apie 14.38 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, būdamas neblaivus (3,10 prom. alkoholio – sunkus girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 19 d. nutarimu A. C. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 2 100 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą, be pažeidėjo prisipažinimo, įrodo policijos pareigūnų parodymai, asmens blaivumo testo pažyma, pranešimas dėl asmens nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimai, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Pažymėjo, kad A. C. nurodytos aplinkybės nelaikytinos ypatingai svarbiomis, įgalinančiomis teismą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimą ir sumažinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 14 mėnesių. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu turėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą mažesniam terminui nei numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Pažymi, kad savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo gailisi. Nurodo, kad praradęs teisę vairuoti transporto priemones ilgam laikui, neteks darbo. Atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą gyvenime. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones negalėtų nuvežti vaikų į įvairius būrelius, konservatoriją, be to, negalėtų vežioti draugės neįgalaus tėvo pas gydytojus. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokios apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) atsiliepimu prašo A. C. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimą. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. C. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. C. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, <…> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 iki 3 000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas prašo sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pažymėtina, kad A. C. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikui, kuris numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Dar labiau šis terminas galėtų būti trumpinamas ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskiriamas tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį, kuriame nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams, turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Tai, kad A. C. gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

A. C. darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kitos apelianto nurodytos aplinkybės taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.

Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. A. C. buvo nustatytas net 3,10 promilės girtumas, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. C. per vienerių metų laikotarpį padarė antrą tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (b. l. 17), kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysVirgilijus Valančius