Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-431-544/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-20
Bylos Nr.: e2A-431-544/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas: R. Ž.
Atsakovas: Generolo J

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-431-544/2022

teisėja Dalia Trumpulienė Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02330-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.8.11.1.; 2.6.21.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-916-981/2022 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vytauto Didžiojo universitetui dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. Ž. prašė panaikinti atsakovės Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos 2020 m. birželio 5 d. viršininko įsakymą Nr. K-115 „Dėl studijų sutarties su R. Ž. nutraukimo ir šalinimo iš Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos” ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovą į Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos politikos mokslų krypties doktorantūros studijas.

2. Nurodė, kad ieškovas 2014 m. spalio 21 d. Studijų sutarties Nr. 37M-4 pagrindu priimtas į trečiosios studijų pakopos nuolatinės formos Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose doktorantūros studijas Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijoje (toliau – ir Akademija, LKA) bei rengė disertaciją tema: „Mažos Valstybės funkcinio atsparumo plataus spektro grėsmėms raiška: Lietuvos ir Singapūro atvejų lyginamoji analizė”. 2020 m. birželio 5 d. Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos viršininkas įsakymo Nr. K-115 „Dėl studijų sutarties su R. Ž. nutraukimo ir šalinimo iš Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos” (toliau – ir Įsakymas) 1 punktu nutarė nuo 2020 m. birželio 9 d. nutraukti su R. Ž. Studijų sutartį, pašalindamas jį už studijų Sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą (patvirtinto darbo plano nevykdymą) iš Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos ir išbraukė iš politikos mokslų krypties doktorantūros studijų studentų sąrašų. Ieškovo teigimu, toks atsakovės viršininko įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nesant teisėto pagrindo, paskubomis, neįvertinus visų susiklosčiusių aplinkybių.

3. Nurodė, kad jis dėjo visas pastangas, jog tinkamai vykdytų Studijų sutartį ir patvirtintą darbo planą, laikėsi akademinės tvarkos taisyklių ir atsakovės veiklą reglamentuojančių aktų. Tačiau dėl dalinai subjektyvių, dalinai objektyvių aplinkybių, nevisiškai įvertino savo akademines ambicijas atliekant disertacinį mokslinį tyrimą ir nepilnai parengė disertacijos tekstą ataskaitiniu laiku, dėl ko prisiima visišką atsakomybę. Nepaisant to, ieškovas dar nėra išnaudojęs viso Studijų sutartyje numatyto laiko disertacijos užbaigimui, todėl nėra pažeidęs studijų sutarties. Ieškovo veiksmai dėl nepilnai vykdomo darbo plano negali būti traktuojami kaip šiurkštus studijų sutarties pažeidimas, dėl kurio studentas išbraukiamas iš studentų sąrašų. Toks vienašališkas studijų sutarties nutraukimas yra neteisėtas, o taikyta drausminė nuobauda – pašalinimas iš studentų sąrašų – neadekvati padarytam pažeidimui.

4. Pažymėjo, jog vertinant ieškovo pasiekimus už VII semestrą, vyko dvi atestacijos nuotoliniu būdu. 2020 m. balandžio 22 d. vyko Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros (toliau – ir Katedros) posėdis, kurio metu ieškovo pažanga Katedros posėdyje įvertinta nepatenkinamai. Tuo tarpu, kaip matyti iš 2020 m. balandžio 23 d. Vytauto Didžiojo universiteto su Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos, Kauno technologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto Politikos mokslų krypties doktorantūros komiteto (toliau – ir Jungtinis doktorantūros komitetas, Jungtinis komitetas, JDK) posėdžio protokolo Nr. 3, 3 punkto, vertinant ieškovo įdirbį (buvo pristatytas vadovo atsiliepimas, disertacijos aktualumas ir tarptautiškumas, atliktas empirinis tyrimas trijose užsienio valstybėse ir t. t.), nutarta išimtiniu atveju, toliau vertinant pasiektą progresą, doktorantui R. Ž. atidėti atestaciją. Pažymėjo, kad būtent Jungtinis komitetas pagal savo kompetenciją sprendžia dėl doktoranto atestavimo ir neatestavimo, o ne atsakovės Katedra.

Atsiliepimas

5. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 16 d. mokslinio vadovo prof. dr. A. M. atsiliepime apie doktoranto R. Ž. veiklą per ataskaitinį laikotarpį, pateiktame Katedros svarstymui kartu su doktoranto darbo plano ataskaita, išdėstytas teigiamas doktoranto atliekamo mokslinio tyrimo vertinimas, pateikiamos konstruktyvios pastabos, nurodoma, jog doktorantas atsižvelgė į atestacijos metu ir darbo recenzento išsakytas esmines pastabas, tai pagerino tyrimo gilumą ir nuoseklumą, nors darbas vis dar atsilieka nuo standartinės apimties, būtina toliau pildyti ir užpildyti visas turinio dalis. Kaip matyti iš Įsakymo, ieškovo studijų sutartis nutraukta dėl „patvirtinto darbo plano nevykdymo”, kas nėra teisinga, pagrįsta, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes patvirtintas darbo planas buvo vykdomas, o ieškovo atliktas įdirbis yra itin didelis, darbo vadovo ir recenzentų vertinimu, vertinant net ir itin kritines prof. dr. I. M. pastabas, pažymimas gilus įdirbis ir progresas. Atsižvelgiant į recenzentės prof. dr. I. M. recenzijos pastabas, pastebėtina, jog ši recenzentė darbą vertino naujai, nevertino ir neatsižvelgė į prieš tai darbą vertinusio recenzento prof. Dr. M. J. 2019 m. gruodžio 17 d. pateiktas pastabas ir faktą, kad ieškovas prieš tai jo darbą vertinusio recenzento pastabas ir nurodytus trūkumus ištaisė. Akivaizdu, kad ieškovas nubaustas nepagrįstai, nes ieškovas vykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau dėl subjektyvių ir objektyvių aplinkybių prisiimtus įsipareigojimus vykdė šiek tiek vėluodamas, tačiau toks pažeidimas nėra esminis ir negali būti pagrindas Studijų sutartį, kuri savo esme yra paslaugų sutartis, nutraukti, jokios žalos atsakovei nesukėlė.

Šalies argumentai

6. Ieškovo teigimu, objektyvios priežastys, kurios lėmė tai, kad jis šiek tiek vėlavo parengti disertacijos tekstą, yra tai, jog: pirmoji recenzija dėl rengiamo darbo buvo pateikta tik VII semestre 2019 m. gruodžio 17 d. (prof. Dr. M. J.). Anksčiau darbas nebuvo recenzuojamas ir nebuvo teikiamos jokios konstruktyvios pastabos dėl teksto tobulinimo; pandemijos pradžioje (kada kaip tik vyko jo atestavimas) jis turėjo intensyviai dirbti, nes buvo paskirtas planavimo grupės, atsakingos už Covid-19 valdymą nariu, taip pat atliko tarnybą Lietuvos kariuomenės štabe ir dėl šių objektyvių priežasčių negalėjo rašyti darbo, nes tarnyba apėmė ne tik darbo laiką, bet ir viršvalandžius; ieškovui dėl pandemijos nebuvo sudaryta galimybė faktiškai pasinaudoti laboratorinių darbų laiku, kuris galėjo ir turėjo būti skirtas doktorantui pasirengti atestacijai; atsakovė nevykdė savo pareigos vykdant studijų sutartį ir nefinansavo ieškovo mokslinio tyrimo Singapūre (apie 1 400 Eur) ir ECPR kurso Slovėnijoje (apie 500 Eur), dėl tos priežasties negalėjo visapusiškai atsiduoti disertacijos rašymui, turėjo spręsti ir lėšų gavimo klausimą, kad galėtų susirinkti reikiamas pinigines lėšas ir medžiagą disertacijos rengimui nurodytose užsienio stažuotėse; savo darbą recenzentui buvo įpareigotas pateikti netrukus po to, kai grįžo iš akademinių atostogų, t. y. turėjo vos mėnesį parengti darbą recenzavimui, visiškai nevertinant ir neatsižvelgiant į akademinių atostogų tikslus; neadekvatūs ir neprotingi atsakovės veiksmai, kuomet iš karto po akademinių atostogų jis turėjo pateikti darbą recenzijai, gavęs recenzento pastabas pagal jas taiso darbą, o atestacijai darbas teikiamas jau kitam recenzentui – prof. dr. I. M., kuri darbą recenzuoja pagal kitus naujus kriterijus, nesudarius galimybės pataisyti darbo pagal naujas pastabas. Subjektyvios priežastys, kurios lėmė tai, kad doktorantas šiek tiek vėlavo parengti disertacijos tekstą: ieškovas susilaukė šeimos pagausėjimo – jam tarnaujant ES jūrinėje misijoje EUNAFVOR Sophia gimė sūnus. Kadangi šeimoje auga trys vaikai, reikėjo prisiimti įsipareigojimus šeimai ir padėti žmonai; jautė nuolatinį nuovargį, kadangi dėl padidėjusio krūvio namuose vykdant tėvo pareigas, jis negalėjo skirti tiek dėmesio disertacijos rašymui, kiek anksčiau, rašydavo naktimis, kartu turėjo dirbti ir išlaikyti šeimą.

7. Ieškovo manymu, Akademijos viršininko įsakymas suformuluotas nesilaikant teisės aktų rengimo juridinės technikos reikalavimų. Kaip matyti iš šio Įsakymo analizės, nėra pateiktų jokių įrodymų, kad jis būtų pažeidęs Akademijos statutą, Reglamentą ar vidaus tvarkos taisykles. Įsakyme pateikiama nuoroda į Katedros posėdžio protokolą, tačiau Akademijos viršininko įsakymo pagrindas esamoje situacijoje galėtų būti tik Jungtinio komiteto posėdžio protokolas, kuriame būtų pateikiamas atitinkamas sprendimas atestuoti ieškovą neigiamai. Tuo tarpu, priešingai, Jungtinio komiteto sprendime nėra neigiamos atestacijos išvados, o nurodoma, jog išimtiniu atveju, toliau vertinant pasiektą progresą, doktorantui R. Ž. atidėti atestaciją. Taigi, Jungtinis komitetas nepateikė neigiamos jo atestacijos išvados, neeilinė atestacija dėl galimo studijų plano nevykdymo taip pat nebuvo inicijuota. Vadovaujantis Reglamente Katedrai, Komitetui ir Akademijai suteiktomis kompetencijomis, Akademija neturėjo pagrindo, nesant Komiteto siūlymo, nutraukti ieškovo studijų sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos 2014 m. spalio 21 d. Studijų sutarties pagrindu ieškovas priimtas į Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos trečios pakopos nuolatinės formos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas doktorantūros studijas. Politikos mokslų krypties doktorantūros komitetas 2014 m. lapkričio 7 d. posėdyje patvirtino ieškovo kartu su jo moksliniu vadovu 2014 m. spalio 27 d. sudarytą darbo planą 8 semestrams, nustatytą įvykdyti nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (toliau – Darbo planas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas iki VII semestro (šešis semestrus) buvo atestuotas teigiamai: Doktorantūros komiteto 2017 m. liepos 3 d. posėdyje Protokolu Nr. 7 ieškovo Darbo plano VI semestro vykdymas atestuotas teigiamai, taip pat patikslintas ieškovo darbo planas VII-VIII semestrams.

10. Nurodė, kad šalių sudaryta Studijų sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXV skyrius), pagal kurią viena šalis – atsakovė (paslaugos teikėja) įsipareigojo sudaryti doktorantui sąlygas vykdyti doktoranto darbo planą ir parengti disertaciją; doktorantui, pagal reglamentą sėkmingai parengusiam disertaciją, suteikti daktaro mokslo laipsnį ir išduoti tai patvirtinantį diplomą; vykdyti kitus įsipareigojimus, nustatytus Akademijos statute ir kituose Akademijos vidaus tvarką reglamentuojančiuose aktuose; tvarkyti doktoranto asmens duomenis vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Studijų sutarties II dalies 6 punkto 1-5 papunkčiai), tai yra suteikti ieškovui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o kita šalis – atsakovas (paslaugos gavėjas) įsipareigojo vykdyti patvirtintą doktoranto darbo planą; laikytis akademinės drausmės ir vykdyti įsipareigojimus, nustatytus Akademijos statute ir kituose Akademijos vidaus tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose (Studijų sutarties II dalies 7 punkto 1-2 papunkčiai), t. y. atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

11. Nustatė, kad ieškovas 2014 m. spalio 27 d. Darbo plane įsipareigojo nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (8 semestrus) vykdyti jame nurodytas veiklas. Pagal Studijų sutarties 7 punktą doktoranto pareiga vykdyti patvirtintą doktoranto darbo planą. Ieškovo Darbo plano vykdymą už VI semestrą 2017 m. liepos 3 d. atestavus teigiamai, ieškovas toliau turėjo vykdyti Darbo plane nustatytas veiklas VII semestrui, tarp jų rengti disertacijos tekstą gynimui katedroje ir už tai atsiskaityti. Iki VII semestro ieškovas disertacijos teksto Doktorantūros komiteto vertinimui nebuvo pateikęs, tai yra 2019 m. gruodžio 23 d. prof. dr. M. J. pirmą kartą vertino pateiktą disertacijos dalį (ieškovas neginčijo, jog iki šio vertinimo ieškovas Katedrai buvo pateikęs skaidres apie savo atliktas per semestrą veiklas), vertinime nurodė, kad pateikta apie 50 puslapių „grynojo“ teksto ir daug neparašytų teorinių ir metodologinių (po)skyrių dalių <...> „toli gražu neatskleidžia, ką ir kaip autorius ketina daryti“<...>. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas prof. dr. M. J. patvirtino, jog 2019 m. gruodžio mėnesį jo išvada buvo neigiama, nes ieškovo pateikta disertacija neatitiko minimalių kokybinių reikalavimų. Nepaisant to, kad 2019 m. gruodžio 23 d. prof. dr. M. J. vertinta ieškovo disertacijos teksto dalis pripažinta kaip neatitinkanti minimalių kokybinių disertacijai keliamų reikalavimų jau VII semestre, ir net 5 iš 7 ) Akademijos Politikos mokslų katedros narių pasisakė prieš teigiamą ieškovo atestaciją, atsakovė bendradarbiavo su ieškovu – Katedra suteikė ieškovui dar vieną galimybę, pasiūlydama Doktorantūros komitetui jo atestaciją atidėti 3 mėnesiams. Doktorantūros komitetas 2020 m. sausio 22 d. posėdyje protokolu Nr. 1 atestaciją ieškovui atidėjo 3 mėnesiams, tai yra nustatė papildomą terminą įsipareigojimams pagal Studijų sutartį ir Darbo planą (VII semestrui) įvykdyti. Atsakovė visą ieškovo studijų doktorantūroje laiką bendradarbiavo ir kooperavosi su ieškovu: Akademijos viršininko 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. K-185 ieškovui dėl šeiminių aplinkybių ir adaptacijos naujoje darbo vietoje nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. 1 (vieneriems) metams suteiktos akademinės atostogos; Akademijos viršininko 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. K-249 ieškovui dėl susiklosčiusių tarnybinių (nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. birželio 30 d. išvyksta į tarnybą Europos Sąjungos jūrų pajėgų operacijoje „SOPHIA“) ir šeimyninių aplinkybių nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. suteiktos antros (papildomos) akademinės atostogos.

12. Teismas pažymėjęs, jog ieškovo parengtos disertacijos (jos dalies) teksto formos ir turtinio prasme nevertina, konstatavo, kad nekelia abejonių atsakovės akcentuojama aplinkybė, jog ieškovo disertacijos teksto trūkumai buvo esminiai, nes nebuvo pašalinti ir per papildomą 3 mėnesių atestacijos atidėjimo laiką, ką patvirtina prof. dr. I. M., po ieškovo atestacijos atidėjimo 3 mėnesiams vertinusios ieškovo pateiktą disertacijos tekstą, neigiamas įvertinimas. Recenzentė prof. dr. I. M. recenzijoje, be kita ko, atsižvelgė į esamą disertacijos teksto kokybę, jai rengti išnaudotą laiką ir tai, kad per doktorantui likusį studijų laiką disertacijos iš esmės neįmanoma pabaigti. Pabrėžė, jog tiek prof. dr. M. J., tiek ir prof. dr. I. M. nurodė, kad ieškovo pateikto disertacijos teksto dalis neatitinka minimalių disertacijai keliamų kiekybinių ir kokybinių reikalavimų. Ieškovo argumentai dėl įdėtų pastangų, nuolat akcentuojamo įdirbio, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes doktorantūros VII semestre vertinamos ne doktoranto įdėtos pastangos, o pasiektas rezultatas – moksliniam darbui keliamus reikalavimus atitinkanti disertacija ar esminė jos dalis.

13. Teismas taip pat nustatė, kad Akademijos Politikos mokslų katedra, 2020 m. balandžio 23 d. posėdyje pakartotinai svarstydama VII semestro ieškovo darbo plano vykdymą, vienbalsiai nutarė siūlyti Doktorantūros komitetui atestuoti ieškovą neigiamai. Savo ruožtu Doktorantūros komitetas 2020 m. balandžio 23 d. svarstė Akademijos Politikos mokslų katedros pasiūlymą visiškai nesusipažinęs su ieškovo (doktoranto) disertacijos tekstu ir jo vertinimu ir nutarė <...> „išimtiniu atveju doktorantą R. Ž. jo prašymu išleisti į akademines atostogas taisyti akademines skolas“ <...>. Ieškovas doktorantūros VII semestre iš esmės pasirengė disertacijos rašymui (prašė tam suteikti vienerių metų akademines atostogas), nors pagal Darbo planą turėjo Katedrai pateikti jau parašytą disertacijos tekstą. Todėl, teismo vertinimu, kelia abejonių liudytojo prof. A. M. prielaidos, jog ieškovas galėjo suspėti parašyti tyrimo raportą per likusį (4-5 mėnesių) laiką. Teismas darė išvadą, kad Doktorantūros komitetas 2020 m. balandžio 23 d. nutarimu, net nesusipažinęs su ieškovo disertacijos tekstu ir teksto vertinimu, konstatavo, jog ieškovas dėl turimų akademinių skolų už doktorantūros VII semestrą negali būti teigiamai atestuotas, tačiau neigiamai ieškovo neatestavo, o pateikė Akademijai Reglamento 70 punkte nenumatytą siūlymą ieškovo atvejį vertinti kaip išimtinį: 2020 m. birželio 2 d. Doktorantūros komiteto 2020 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolą Nr. 3 patikslino ir nurodė, kad nutarta <...> „išimtiniu atveju, toliau vertinant pasiektą progresą, doktorantui R. Ž. atidėti atestaciją ir jo prašymu išleisti į akademines atostogas taisyti akademines skolas vieneriems metams“.<...>.

14. Teismas darė išvadą, kad Reglamento 70 punkte nenustatytas „išimtinis atvejis“, dėl kurio Doktorantūros komitetas ieškovui siūlė suteikti jau trečias akademines atostogas ir atidėti atestaciją, iš esmės yra ieškovo mokymosi doktorantūroje trukmė (VI pilni semestrai) ir valstybės investicijos, nes 2020 m. balandžio 23 d. Doktorantūros komitetas ieškovo pažangą ir didelį įdirbį patvirtinančių įrodymų (disertacijos teksto ir Katedroje atlikto jo vertinimo) nevertino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Mokslo ir studijų įstatymo 54 straipsnyje aiškiai apibrėžta doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas. Svarbiu kriterijumi yra laikas – tai yra terminas, per kurį doktorantas turi atskleisti mokslinio darbo problemą (doktorantūros studijos Lietuvoje trunka ketverius metus). Priešingu atveju doktoranto nagrinėjama mokslinė problema gali prarasti (praranda) savo aktualumą arba doktoranto atlikti tiriamieji darbai gali tapti (tampa) neaktualūs.

15. Teismas konstatavo, kad iš antrųjų akademinių atostogų 2019 m. gruodžio 2 d. grįžęs į doktorantūros studijų VII semestrą ieškovas atliko tik parengiamuosius darbus disertacijos rašymui, todėl iš esmės pažeidė Doktorantūros komiteto 2014 m. lapkričio 7 d. patvirtintą ketverių metų (nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) Darbo planą, kuriame individualiai ieškovui buvo numatyti doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, disertacijos rengimo etapai ir terminai, tiesiogiai įtakojantys studijų kokybę. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija: Doktorantūros komitetas ieškovo neatestavo, tačiau 2020 m. gegužės 2 d. pateikė Akademijai patikslintą siūlymą išleisti ieškovą taisyti akademines skolas vieneriems metams, t. y. siūlymą išleisti ieškovą akademinių atostogų daktaro disertacijai parašyti, tačiau remiantis Reglamento 75.2 punktu Doktorantūros komiteto siūlymas yra tik rekomendacinio pobūdžio: Doktorantūros komitetui nėra suteikti įgaliojimai siūlyti suteikti ar išleisti doktorantą akademinių atostogų.

16. Teismas darė išvadą, kad Akademijos viršininkas pakartotinį reikalavimų neatitinkančio disertacinio darbo pateikimą pagrįstai nepripažino svarbia priežastimi, dėl kurios gali būti suteikiamos akademinės atostogos (Reglamento 75 punktas), ir išimtine tvarka trečią kartą nesuteikė ieškovui akademinių atostogų akademinėms skoloms taisyti. Teismas sutiko su atsakove, kad reikalavimų neatitinkančio disertacijos teksto pateikimas nelaikytinas svarbia priežastimi akademinėms atostogoms suteikti (Studijų ir mokslo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 11 punktas), o tokių aplinkybių pripažinimas svarbiomis prieštarautų Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam ir Akademijos statuto 14 punkte įtvirtintam orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus principui ir sudarytų galimybę studentams nesilaikyti pažangumo reikalavimų ir sutartinių įsipareigojimų bei piktnaudžiauti akademinių atostogų suteikimo tvarka.

17. Įvertinęs tai, kad Doktorantūros komitetas ieškovo neatestavo ir pateikė Akademijai Reglamento 70 punkto nuostatų neatitinkantį siūlymą, teismas sprendė, jog ieškovas pagrįstai 2020 m. birželio 9 d. nutraukė su ieškovu 2014 m. spalio 21 d. Studijų sutartį Nr. 37M-4 ir pašalino jį iš Akademijos už esminį Studijų sutarties pažeidimą. Konstatavo, kad atsakovė tinkamai vykdė pareigas pagal Studijų sutartį, Statutą ir Reglamentą, todėl pripažino, jog nėra pagrindo panaikinti teisėtai ir pagrįstai priimtą atsakovės 2020 m. birželio 5 d. viršininko įsakymą Nr. K-115 ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovą į Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos politikos mokslų krypties doktorantūros studijas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovas R. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.

19. Nurodo, kad atsakovės priimtas įsakymas, kuriuo ieškovas pašalintas iš doktorantūros studijų, neatitiko teisėtumo kriterijaus. Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademija savarankiškai neorganizuoja ir nevykdo doktorantūros studijų, todėl be Jungtinio doktorantūros komiteto sprendimo negali savarankiškai priimti ir/ar pašalinti doktorantūros studento, negali vertinti doktorantūroje studijuojančio studento įdirbio, pažangos, atliekamų tyrimų kokybės, nes neturi tam kompetencijos ir įgaliojimų. Tai išplaukia iš nuostatos Reglamente, kuri nurodo, jog vadovaujantis Reglamentu doktorantai į doktorantūrą priimami ir iš jos šalinamo doktorantūros institucijų vadovų įsakymais (šiuo atveju Akademijos viršininko įsakymu), priimtais Doktorantūros komiteto protokolų pagrindu (Reglamento 35, 70, 72 punktai). Reglamento 72 p. numato, kad tik neigiamai atestuotas doktorantas Doktorantūros institucijos vadovo įsakymu šalinamas iš doktorantūros. Sprendimą sudaryti galimybę išimties tvarka, atsižvelgus į įdirbį apeliantui tęsti studijas doktorantūroje priėmė vienbalsiai visi Jungtinio doktorantūros komiteto nariai, kurie įgalioti tokį sprendimą priimti, kaip aukščiausio lygio mokslininkai, paskirti vykdyti nurodytą funkciją, t. y. kompetentingi ir įgalioti asmenys, vykdantys ir kontroliuojantys doktorantūros procesą. Tuo tarpu akademijos viršininkas, kuris yra saistomas išimtinai šio Jungtinio doktorantūros komiteto priimtų sprendimų, priėmė vienašališką sprendimą pašalinti apeliantą iš doktorantūros studijų, neturėdamas tam nei kompetencijos, nei įgaliojimų, remdamasis Akademijos Politologijos katedros rekomendacija, kuri neturi šiuo klausimu jokio sprendžiamojo balso. Teismas nepasisakė vienu esminiu bylos klausimu – atsakovės, kaip institucijos, savarankiškai nevykdančios doktorantūros ir Jungtinio doktorantūros komiteto santykio bei jų priimamų sprendimų santykio.

20. Apelianto teigimu, atsakovės priimto ginčijamo Įsakymo pagrindas, nurodomas ginčijamo įsakymo preambulėje, yra neteisėtas ir juridinės technikos prasme. Įsakymo preambulėje nurodyti net du Akademijos viršininko įsakymai, kuriais Akademijos viršininkas tvirtina Vytauto Didžiojo universiteto su Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademija, Kauno technologijos universitetu ir Klaipėdos universitetu Politikos mokslų krypties mokslo doktorantūros reglamentą ir nurodomi dviejų LKA viršininko įsakymų punktai. Tuo tarpu Akademijos viršininkas neturi įgaliojimų ir kompetencijos tvirtinti Reglamento. Šis Reglamentas patvirtintas VDU Senato 2011 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 5-28 (ir jis galioja įstojusiems iki 2017 m.). Taigi, teisinis pagrindas nutraukti studijų sutartį galėtų būti VDU senato patvirtintame Reglamente, o ne LKA pertvirtintame Reglamente. Preambulėje nurodytas LKA V-878 įsakymas, kuriuo tvirtinamas Vytauto Didžiojo universiteto su Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademija, Kauno technologijos universitetu ir Klaipėdos Universitetu politikos mokslų krypties mokslo doktorantūros reglamentas, o to paties įsakymo 2 punkte minimas ŠMM įsakymas V-149 (neteko galios 2020 m. rugpjūčio 1 d.). Todėl LKA 878 įsakymu „pertvirtina“ VDU senato jau patvirtintą Reglamentą, LKA įsakyme nurodomas ŠMM įsakymas nesudaro pagrindo LKA viršininkui tvirtinti Reglamento, neduoda tokio įgaliojimo/pavedimo. ŠMM įsakymu reikalauja komitetų atitikties, mokslo institucijų vertinimo bei užtikrina, kad Reglamentai atitiktų ŠMM patvirtintus nuostatus. Taigi, ginčijamame Įsakyme nurodyti LKA įsakymai Nr. V-878 ir V-257 neturi jokio pagrindo ir nesudaro teisinio pagrindo nutraukti doktoranto studijų sutartį. Be to, Akademijos viršininko įsakyme pateiktos nuorodos į Reglamento 5 ir 63 punktus, kurie sudaro pagrindą LKA viršininkui nutraukti sutartį, tačiau Reglamento 5 punkte yra pateikiamos tik sąvokos, o 63 punkte nurodoma, kad Doktorantas studijų programą ir mokslinius tyrimus vykdo vadovaudamasis patvirtintu darbo planu. Vykdomų tyrimų turinys, kokybė, apimtis ir terminai vertinami doktoranto atestacijos metu. Taigi, Akademijos viršininko įsakyme pateiktos nuorodos į teisės aktus nesudaro pagrindo sprendimui nutraukti studijų

Žemesnės instancijos teismas

sutartį. Teismas šiais klausimais nepasisakė. Akademijos viršininko įsakyme pateikta nuoroda į studijų sutarties 7.1 ir 11.1 punktus taip pat nesudaro pagrindo nutraukti su ieškovu studijų sutarties, kadangi sutarties 7.1 punktas nurodo doktoranto pareigą vykdyti darbo planą, o 11.1 punktas, kad sutartis nutraukiama, jei doktorantas pažeidė Akademijos statutą, Reglamentą, vidaus tvarkos taisykles. Kaip matyti iš Akademijos viršininko įsakymo analizės, nėra pateiktų jokių įrodymų, kad doktorantas būtų pažeidęs Akademijos statutą, Reglamentą ar vidaus tvarkos taisykles. Priešingai, jis pašalintas už doktorantūros plano netinkamą vykdymą, o tai yra doktoranto mokslinės veiklos vertinimas, kurios atsakovė neturi kompetencijos ir įgaliojimo vertinti.

21. Teigia, jog vienašališkas studijų sutarties nutraukimas yra neproporcinga ir neadekvati apeliantui pritaikyta pasekmė, savo esme prilygintina nuobaudai – pašalinimui iš studijų paskutiniais studijų metais. Toks apelianto atžvilgiu priimtas sprendimas yra neteisingas, per griežtas ir neproporcingas, nes nėra padarytas esminis/šiurkštus sutarties pažeidimas. Apeliantas dėjo pastangas, kad įvykdytų sutarties įsipareigojimus, kurių nevykdymą lėmė taip pat ir objektyvios priežastys. Atotrūkis tarp atlikto ir tai kas turėjo būti atlikta numatytais terminais, yra labai nedidelis, todėl pritaikyta priemonė yra neadekvati ir neproporcinga. Šiuo atveju sutarties objektas yra disertacijos parengimas, o studijų planas tik padeda tai įgyvendinti – parengti disertaciją. Todėl nėra protinga ir teisinga taikyti priemonę už tarpinio etapo nevisiškai tinkamą įvykdymą paskutiniame sutarties vykdymo etape, kai neginčijamai nustatyta, kad iki tol sutartis buvo vykdoma tinkamai, ir kai yra objektyvi galimybė ją įvykdyti numatytais terminais.

22. Pažymi, jog, nors studijų sutartis su apeliantu buvo nutraukta dėl studijų sutartyje nustatytų įsipareigojimų, t. y. patvirtinto darbo plano, nevykdymo, tačiau vertinant nurodytą pažeidimą būtina nustatyti tokio nevykdymo apimtį, apelianto santykį su nevykdymu, taip pat būtina įvertinti ir tai, kad, kaip minėta, studijų sutarties objektas yra ne darbo planas, bet disertacijos parengimas ir apsigynimas. Todėl patvirtinto plano nevykdymas/nevisavertis vykdymas negali būti laikomas kaip esminis sutarties pažeidimas. Disertacija buvo rengiama pagal apelianto galimybes visą studijų laikotarpį, jis vykdė prisiimtus įsipareigojimus, rinko medžiagą, kuri pagal byloje pateiktus įrodymus yra tikrai išsami, didelės apimties (liudytojų parodymai, taip pat ir prof. I. M. pastabos dėl disertacijos teksto). Svarbu ir tai, kad apeliantas gavo Lietuvos mokslų akademijos stipendiją, aukštais balais išlaikė doktorantūros egzaminus, buvo atestuotas laiku iki 7 semestro, atsižvelgė į recenzento pastabas ir darbą pagal pastabas pataisė, kas įrodo, jog jis buvo pažangus studentas ir veikė sąžiningai, dėjo pastangas, kad sutartį įvykdytų ir pagal galimybes vykdė darbo planą. Disertacijos teksto rašymas yra kūrybinis procesas, kas reiškia, kad jis rengiamas individualiai, o nedidelis nukrypimas nuo terminų, vertinant tą aplinkybę, kad galutinis terminas disertacijos parengimui nėra praleistas, negali būti laikomas pagrindu konstatuoti esminį pažeidimą ir sutartį nutraukti. Priešingai, yra teisinga bei protinga pažangiam ir perspektyviam studentui sudaryti galimybę išnaudoti visą jo studijoms suteiktą laiką, kad disertacijos tekstas būtų pabaigtas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Tvirtina, jog teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad studentas dar nebuvo išnaudojęs viso studijų laiko ir kad jis pradėtas atestuoti iš karto (per dvi savaites) po akademinių atostogų, nesudarius objektyvios galimybės realiai grįžti į studijas, nevertinus prasidėjusios Covid-19 pandemijos įtakos apelianto objektyvioms galimybėms tinkamai užbaigti įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas nepagrįstai remiasi prielaidomis ir sprendime nurodo, kad darbo apeliantas galimai nebūtų parašęs per likusį terminą, bei kvestionuoja mokslinio darbo vadovo prof. A. M. parodymus, jog ieškovas galėjo suspėti parašyti tyrimo raportą per likusį 4-5 mėnesių laikotarpį. Vertinant tai, kad studentas yra pažangus, labiau tikėtina, jog studijų sutarties laikotarpiu apeliantas būtų užbaigęs disertaciją ir pateikęs gynimui. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog doktorantas nebūtų parengęs disertacijos per likusį laiką, todėl šiuo aspektu teismo išvada nepagrįsta. Teismo sprendime nėra nustatyta nei dideli atsakovės praradimai, nei kokias neigiamas pasekmes (žalą) atsakovei padarė apeliantas tuo, kad netinkamai vykdė darbo planą.

24. Nurodo, kad teismas nevertino atsakovės (ne)geranoriškumo tęsti sutartį, nepaisant to, jog pateikti įrodymai liudija, kad ieškovei palanki Doktorantūros komiteto išvada buvo gauta, nepaisant doktorantūrą vykdančios institucijos – Jungtinio doktorantūros komiteto rekomendacijos atsižvelgti į studento įdirbį ir sudaryti galimybę tęsti studijas, atsakovės vadovas šios rekomendacijos niekaip nevertino, nepateikė jokių argumentų, kodėl priimdamas sprendimą į pateiktą rekomendaciją neatsižvelgė, ieškovo neinformavo, nevertino Jungtinio doktorantūros komiteto rekomendacijos svorio, neatsižvelgė į sutarties rūšį, jos tikslą, studento interesų prioriteto principą bei kitas svarbias aplinkybes, todėl pažeidė sąžiningumo ir protingumo principus bei CK 6.718 straipsnio 1 dalį.

25. Apelianto pastebėjimu, teismas neteisingai vertino disertacijos plano recenzavimo aplinkybes. Pakartotinės atestacijos metu turėjo būti vertinamas VII semestro įdirbis ir ar tinkamai atsižvelgta į pradinio recenzento pastabas, ar vis tik į jas atsižvelgus 7 semestro įdirbis pagal planą įvykdytas. Apeliantas pateikė įrodymus (tą patvirtino ir mokslinio darbo vadovas), kad į recenzento prof. M. J. pastabas atsižvelgta buvo ir atitinkamai darbas pataisytas pagal pastabas. Tačiau Katedra, priimdama rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl atestacijos, vertino ne tai, kaip apeliantas atsižvelgė į pateiktas recenzento pastabas, tačiau paskyrė naują kitos mokslinės srities recenzentę ir darbą recenzavo naujai. Tokiu būdu nebuvo vertinta, ar darbas pataisytas pagal pirmojo recenzento reikalavimus, ir priimta nepagrįsta rekomendacija, skirta studento atestacijai Doktorantūros komitete. Faktą, jog studentas darbą tinkamai pakoregavo pagal prof. M. J. pastabas, patvirtina tai, kad, kaip pažymėjo prof. M. J., Doktorantūros komitete jis balsavo už tai, kad studentui būtų sudaryta galimybė tęsti studijas ir pabaigti disertaciją.

26. Nurodo, kad akademinės atostogos neturėtų būti įskaičiuojamos į bendrą 4 metų terminą, nes jos suteikiamos tuomet, kai studentas laikinai negali tęsti studijų, t. y. jų metu jis darbo plano neįgyvendina, ir akademinės atostogos turi būti suprantamos kaip studijų sustabdymas (studijų pertrauka). Pati atsakovė pripažino, jog papildomos (akademinės) atostogos apeliantui buvo suteiktos dėl priežasčių, nesusijusių su studijomis, t. y. dėl priežasčių, kurios trukdė vykdyti studijų įsipareigojimus, ir šios atostogos nebuvo skirtos darbo rengimui, todėl vienareikšmiškai vertinti, kad atsakovė suteikė papildomas (akademines) atostogas darbo rengimui ir tokiu būdu kooperavosi su apeliantu, nėra teisinga. Būtina atsižvelgti ir į apelianto darbo specifiką, t. y. studentas kartu yra ir karys, todėl tarnybinis būtinumas atitinkamais atvejais (kaip ir šiuo atveju) yra nulemtas objektyvių priežasčių, neleidžiančių vykdyti studijų. Nagrinėjamu atveju dėl tarnybinių priežasčių suteiktos atostogos neturi būti vertinamos (įskaičiuojamos) sprendžiant klausimą dėl suteiktų akademinių atostogų skaičiaus išnaudojimo. Šiuo atveju svarbu tai, kad grįžęs po akademinių atostogų apeliantas beveik iškart buvo atestuojamas ir atestacija atidėta 3 (trims) mėnesiams.

27. Apelianto vertinimu, teismas be jokio objektyvaus pagrindo „didesnį svorį“ suteikia Akademijos Politikos katedros priimtam sprendimui, nepaisant Reglamento 35, 70, 72 punktų nuostatų, taip pat, nenustatęs ir nevertinęs Katedros sudėties, narių, balsavusių už tokį sprendimą, kvalifikacijos (dalis Katedros narių neturi mokslinio laipsnio), nenustatęs, kiek Katedros narių skaitė pateiktą atestacijai disertacijos tekstą, neatsižvelgdamas į tai, kad dalis Katedros narių dalyvavo vėliau vykusiame Jungtinio doktorantūros komiteto posėdyje ir balsavo vienbalsiai, priimdami ieškovui palankų sprendimą dėl atestacijos, taip pat nevertino Katedros statuso ir santykio su Doktorantūros komitetu ir kt. Katedros priimtas sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, skirtas Jungtiniam doktorantūros komitetui ir nėra jokiais būdais įpareigojantis, nes būtent Jungtinis doktorantūros komitetas, kurį sudaro aukščiausio lygio mokslininkai, vertina aplinkybių visumą, studento potencialą, įdirbį, pažangumą, mokslo pasiekimus, disertacijos temą, jos aktualumą, darbo pristatymą, darbo planą ir priima savo esme lemiantį sprendimą dėl studento atestavimo/neatestavimo. Teismas visiškai nepagrįstai akcentuoja tą aplinkybę, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Doktorantūros komiteto nariams nebuvo pateiktas disertacijos tekstas, teksto vertinimas, tačiau manytina, kad nagrinėjamu etapu (disertacijos tekstas dar neturėjo būti pabaigtas, nes studijų sutartis dar nesibaigė) disertacijos tekstas nebuvo lemiantis, nes nebuvo pasibaigęs laikas jam pabaigti, be to, jį buvo skaitę dalis Jungtinio doktorantūros komiteto narių (tai recenzentas M. J., Katedros nariai, kurie kartu yra ir Jungtinio doktorantūros komiteto nariais). Įvertinus aplinkybių visumą, Jungtinis doktorantūros komitetas, kuriam vieninteliam suteikta teisė vertinti doktorantūros studentų įdirbį, atliekamų mokslinių tyrimų kokybę, priėmė apeliantui palankų sprendimą, į kurį atsakovės viršininkas neatsižvelgė.

Žemesnės instancijos teismas

28. Nurodo, kad teismas daro prielaidomis grįstą išvadą, jog doktoranto nagrinėjama mokslinė problema gali prarasti (praranda) aktualumą, kadangi apeliantas vietoje ketverių metų doktorantūroje studijuoja jau šešerius. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad apelianto rengiamos disertacijos aktualumas prarastų prasmę, priešingai, visi aukšto lygio mokslininkai, apklausti bylos nagrinėjimo eigoje, pabrėžė apelianto temos aktualumą ir svarbą. Nors teismas ypač akcentuoja, jog pagal Studijų sutarties doktorantūroje esmę griežtas jos sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę jos galiojimui, tačiau savo esme tai specifinė paslaugų sutartis, reglamentuojama specifinių aukštojo mokslo santykius reguliuojančių teisės normų, orientuota į studijų išsaugojimą. Šalys turi dėti maksimalias pastangas išsaugoti sutartį ir tęsti jos vykdymą, jeigu tai, kaip ir šio ginčo atveju, yra įmanoma ir galima įvykdyti. Jungtiniam Doktorantūros komitetui matant galimybę išsaugoti pažangų ir perspektyvų doktorantūros studentą studijose ir leisti jam pabaigti studijas, Akademijos viršininkas turėjo priimti studentui palankų sprendimą.

Atsiliepimas

29. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Nurodo, kad nesutinka su apelianto teiginiu, jog LKA viršininkas neturi įgaliojimų pašalinti doktorantų be Doktorantūros komiteto sutikimo. Byloje esantys duomenys patvirtina 2014 m. spalio 21 d. sudarytos tarp apelianto ir atsakovės studijų sutartyje 7.1 punkte nustatytos pareigos vykdyti Darbo planą pažeidimo faktą. Apeliantas kartu pažeidė Reglamento 63 punktą, nustatantį pareigą doktorantui studijų programą ir mokslinius tyrimus vykdyti vadovaujantis patvirtintu darbo planu, Reglamento 70 punkte nustatytą doktorantui pareigą du kartus per metus atsiskaityti Doktoranto institucijos katedroje / mokslo padalinyje, nes apeliantas paskutinį kartą atsiskaitė (už 6 semestrą) tik 2017 m. liepos 3 d., Statuto 70.2 punktą, nustatantį studentų pareigą vykdyti studijų sutartyse nustatytus įsipareigojimus.

31. Pažymi, jog apeliantas nepagrindžia, kaip jo nurodytos aplinkybės (Covid-19, kokių konkrečių priemonių trūkumas ar laboratoriniai darbai) įtakojo disertacijos teksto rengimą. Iki tol, kol pakartotinės atestacijos metu paaiškėjo, kad jis negali būti teigiamai atestuotas, apeliantas nesikreipė į atsakovę, informuodamas apie kokias nors aplinkybes, kurios neigiamai įtakoja disertacijos rengimo procesą, neprašė atsakovės nukelti ar pratęsti terminą disertacijos teksto rengimui, tačiau pateikė reikalavimų neatitinkantį disertacijos tekstą vertinimui, o egzistavusias tam tikras aplinkybes, trukdžiusias rengti disertaciją, nurodė tik po Doktorantūros komiteto 2020 m. balandžio 23 d. posėdžio kreipdamasis į atsakovę su prašymu suteikti papildomas akademines atostogas. Taigi, pats su atsakovu tinkamai nebendradarbiavo.

32. Nurodo, kad apeliantas klaidina teismą, teigdamas, jog ištaisė recenzento prof. dr. M. J. nurodytus trūkumus, nes neištaisytas vienas iš esminių prof. dr. M. J. nurodytų trūkumų yra nepakankama disertacijos teksto apimtis bei nurodymas, kad darbas nėra baigtas. Dėl darbo apimties trūkumų ir darbo išbaigtumo pastabas pažymėjo ir recenzente prof. dr. I. M., nurodydama, jog pateiktas vertinimui tekstas buvo tik projektas „daugiau ar mažiau susistemintų darbinių užrašų sąvadas, nepateikiantis jokių empirinio darbo elementų ir įžvalgų, kurie bent tam tikru lygiu leistų susidaryti nuomonę apie tyrimo užmojo gylį ir jo išpildymo kokybę“. Be to, abu šie mokslininkai pažymėjo daug disertacijos darbo turinio esmės ir analizės trūkumų. 2020 m. gegužės 5 d. apelianto prašymas suteikti dar vienas akademines atostogas ir prie jo pridėtas metinis disertacinio darbo planas nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. patvirtina, kad disertacijos tekstas, pateiktas už VII semestrą, turėjo esminių trūkumų.

33. Tvirtina, jog Reglamentu Doktorantūros komitetui nėra suteikti įgaliojimai siūlyti, pritarti ar nepritarti doktoranto prašymui išleisti akademinėms atostogoms, o juo labiau jį tokių atostogų išleisti. Sprendimą šiuo klausimu pagal Reglamentą yra įgaliotas priimti Doktoranto institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgęs į doktoranto prašymą, t. y. jame nurodytas aplinkybes ir terminą, vadovo sutikimą, katedros / mokslinio padalinio pritarimą. Atsakovės nuomone, nesugebėjimas Darbo plane nustatytomis sąlygomis (terminais) ir per papildomai suteiktą atidėtą atestacijos maksimalų 3 mėnesių terminą parengti reikalavimus atitinkančio disertacijos teksto, įvertinus objektyvius (teksto apimties trūkumas) ir subjektyvius (prof. dr. I. M. išvados pagrindu priimtas LKA Politikos mokslų katedros 2020-04-23 protokolas Nr. VL-357 ir kt.) disertacijos teksto trūkumus, nelaikytina pakankama priežastimi suteikti papildomas akademines atostogas.

34. Pažymi, jog apeliantas nepaneigė atsakovės teismui nurodytų aplinkybių, kad laboratoriniai darbai buvo numatyti VIII doktorantūros semestre, todėl nesuprantama, kaip ieškovo nurodyta aplinkybė sutrukdė jo pakartotiniam atsiskaitymui už darbo plane numatytas VII semestro veiklas. Atsakovė apeliantą į laboratorinius darbus iškvietė, t. y. jam sudarė galimybes atsitraukti nuo tarnybos pareigų ir šį laiką skirti disertacijos rengimui. Ta aplinkybė, kad šalyje buvo paskelbtas karantinas ir Krašto apsaugos ministras į ją reaguodamas priėmė atitinkamą įsakymą, be kita ko, nukreiptą į kontaktinių veiklų ribojimą, savaime nereiškia, jog laboratorinių darbų sesija buvo atšaukta. Atsakovė jos neatšaukė, nes tai nėra mokymai ar kokios nors kontaktinės veiklos, į kurias apeliantas būtų turėjęs atvykti. Kaip matyti iš apelianto paties teiginių, jis tokių veiklų ir neketino vykdyti, o šį laiką planavo panaudoti disertacijos rašymui. Ir net jei tokios aplinkybės iš tikrųjų buvo, tai atsakomybė dėl jų laiku nenurodymo sukeltų pasekmių tenka pačiam apeliantui.

35. Atsakovės manymu, net ir suteikus vienerių metų trukmės akademines atostogas, tai ne tik negarantuos, jog apeliantas laikysis disertacijos darbo plano ir parengs reikalavimus atitinkančią disertaciją, bet ir nėra garantijos, kad praėjus ir šioms papildomoms akademinėms atostogoms ir apeliantui nesugebėjus parengti reikalavimus atitinkantį darbą ir gauti VII semestro atestaciją, jis dėl to vėl nepaprašys naujų akademinių atostogų. Kartu atkreipia dėmesį į tai, kad ne kiekvienas asmuo gali parengti kokybišką mokslinį darbą ir vien pastangų ar tam tikrų atliktų veiksmų siekiant įgyti daktaro mokslinį laipsnį neužtenka. Doktorantūroje studijuojantiems studentams, siekiantiems doktoranto mokslo laipsnio, keliami aukščiausi mokslo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Apeliacinis skundas atmetamas.

37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

38. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo R. Ž. ieškinys atsakovei Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijai dėl atsakovės Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos 2020 m. birželio 5 d. viršininko įsakymo Nr. K-115 „Dėl studijų sutarties su R. Ž. nutraukimo ir šalinimo iš Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos” panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę grąžinti ieškovą į Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos politikos mokslų krypties doktorantūros studijas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

39. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2014 m. spalio 21 d. sudaryta Studijų sutartis, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas į Akademijos trečios pakopos nuolatinės formos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas doktorantūros studijas. 2014 m. lapkričio 7 d. Politikos mokslų krypties doktorantūros komiteto posėdyje patvirtintas ieškovo kartu su jo moksliniu vadovu 2014 m. spalio 27 d. sudarytas darbo planas (2014 m. lapkričio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d.). 2017 m. liepos 3 d. Doktorantūros komiteto posėdyje ieškovo darbo plano vykdymas per VI semestrą atestuotas teigiamai bei patikslintas jo darbo planas VII-VIII semestrams. 2017 m. spalio 26 d. ieškovas, siekdamas greitesnės adaptacijos prie naujos tarnybos vietos ir pasikeitusių šeimos aplinkybių, pateikė Akademijos viršininkui 2017 m. spalio 25 d. prašymą vieneriems metams nuo 2017 m. lapkričio 1 d. suteikti akademines atostogas. 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. K-185 ieškovui nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. vieneriems metams suteiktos akademinės atostogos. 2018 m. gruodžio 21 d. ieškovas, grįžęs po akademinių atostogų, po nepilnų dviejų mėnesių pateikė Akademijos viršininkui prašymą nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. suteikti papildomas akademines atostogas dėl susiklosčiusių tarnybinių (nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. birželio 30 d. išvyksta į tarnybą Europos Sąjungos jūrų pajėgų operacijoje „SOPHIA“) ir šeimyninių aplinkybių. 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. K-249 ieškovui nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. suteiktos antros akademinės atostogos.

40. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui pateikus disertacijos tekstą, prof. Dr. M. J. 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė jo vertinimą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog „Visų pirma krenta į akis, jog disertacijos tekstas yra nebaigtas rašyti. Apie 50 puslapių grynojo teksto ir daug neparašytų teorinių ir metodologinių (po)skyrių toli gražu neatskleidžia ką ir kaip autorius ketina daryti. Žinant, jog laiko resursai parodyti disertabilumą nėra dideli, teksto užbaigimas gali pareikalauti itin didelių analitinių ir valios pastangų. Konstruktyviai kritikuojant ir siekiant disertantui padėti vystyti temą, galima išsakyti ne vieną pastabą“. 2020 m. sausio 14 d. Akademijos Politikos mokslų katedros posėdyje priimta išvada Doktorantūros komitetui – ieškovo atestaciją atidėti. 2020 m. sausio 22 d. Doktorantūros komitetas posėdyje, apsvarstęs ieškovo darbo plano vykdymą per VII semestrą, nutarė ieškovo atestaciją atidėti 3 mėnesiams ir patikslinti jo darbo planą VIII semestrui (2020 m. sausio 22 d. protokolas Nr. 1). Prieš pakartotinę ieškovo atestaciją pateiktą disertacijos teksto vertinimą 2020 m. balandžio 20 d. pateikė prof. dr. I. M., kuri, be kita ko, nurodė, kad „Pirmiausia, vienas išsamus „disclaimer“: šis tekstas rašomas kaip „vertinimas“, o ne kaip akademinio darbo recenzija, nes ... nėra recenzijos objekto, t. y. tekstas, kuris pateiktas vertinimui – kaip pats autorius pažymi tituliniame lape – tėra „projektas“, daugiau ar mažiau susistemintų darbinių užrašų sąvadas, nepateikiantis jokių empirinio darbo elementų ir įžvalgų, kurie bent tam tikru lygiu leistų susidaryti nuomonę apie tyrimo užmojo gylį ir jo išpildymo kokybę. Tokio pobūdžio tekstas tikriausiai galėtų būti vertinamas palankiai pirmaisiais-antraisiais doktorantūros studijų metais, bet ne tada, kai užbaigti disertacijai yra likę apie 4-5 mėn. Juolab, kad lyg ir žinoma, jog empirinis tyrimas jau atliktas (ar bet kuriuo atveju, empiriniams „lauko darbams“ doktorantas jau neturi laiko)“. Prof. dr. I. M. disertacijos tekstą įvertino neigiamai, ypač turint omenyje tai, kiek daug laiko šiam produktui sukurti jau buvo skirta ir kiek mažai (mažiau negu pusmetis) liko jam pabaigti. Akademijos Politikos mokslų katedra 2020 m. balandžio 23 d. posėdyje, pakartotinai svarstydama VII semestro R. Ž. darbo plano vykdymą, vienbalsiai nutarė siūlyti Doktorantūros komitetui atestuoti ieškovą neigiamai (2020 m. balandžio 23 d. protokolas Nr. VL-357). Akademija gavo Doktorantūros komiteto 2020 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolą Nr. 3, kuriame nurodyta, kad nutarta išimtiniu atveju doktorantą R. Ž., jo prašymu, išleisti į akademines atostogas taisyti akademines skolas. 2020 m. birželio 2 d. gautas patikslintas Doktorantūros komiteto 2020 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 3 išrašas, kuriame formuluotė pakeista, nurodant, kad nutarta išimtiniu atveju, toliau vertinant pasiektą progresą, doktorantui R. Ž. atidėti atestaciją ir jo prašymu išleisti į akademines atostogas taisyti akademines skolas vieneriems metams. Akademijos viršininkas 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. K-115 nutraukė Sutartį su ieškovu ir pašalino jį iš Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos.

41. Apeliantas mano, jog jo sutarties pažeidimas nebuvo esminis ir pažeidimą galima buvo ištaisyti atsižvelgus į šalių elgesį ir atliktą įdirbį vykdant sutartį bei tęsti sutarties vykdymą. Nurodo, kad vykdydamas studijų sutartį jis rengė disertaciją ir atliko kitas numatytas veiklas, dėjo pastangas tinkamam sutarties vykdymui, laikėsi atsakovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pagal galimybes vykdė patvirtintą darbo planą, nors ir ne itin tiksliai, tačiau tai nebuvo esminiai sutarties pažeidimai, o netikslų darbo plano vykdymą lėmė ne tik subjektyvios, bet ir objektyvios aplinkybės, kurias svarbu įvertinti sprendžiant dėl vienašališkos sutarties nutraukimo būtinybės. Teismas yra nustatęs faktą, kad apeliantas buvo pažangus studentas iki VII semestro ir yra netgi gavęs Lietuvos mokslų akademijos stipendiją, kuri yra skiriama tik itin pažangiems studentams, jo doktorantūros egzaminų vertinimo rezultatai yra itin aukšti, jį gerai charakterizuoja mokslinio darbo vadovas, kiti byloje apklausti liudytojai, ieškovas parengė reikiamus mokslinius straipsnius, atliko kitas numatytas veiklas, plačiai rinko medžiagą disertacijai Lietuvoje ir užsienyje (Singapūre), rengė disertacijos tekstą ir kt. Ieškovo įdirbis buvo toks, kad jam reikėjo suteikti galimybę apsiginti disertaciją. Pabrėžė, kad Karo akademija savarankiškai nevykdo doktorantūros, todėl ne Akademijos viršininkui ir ne rektoriui vertinti disertaciją. Būtent Doktorantūros komiteto sprendimas yra lemiamas vertinant doktorantūros studento pažangą. Nepaisant to, teismas, spręsdamas dėl esminio sutarties pažeidimo fakto ir sutarties nutraukimo, kaip ultima ratio priemonės taikymo ir šios priemonės proporcingumo nagrinėjamu atveju, į tokias aplinkybes neatsižvelgė.

42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apelianto argumentams dėl netinkamai vertintų įrodymų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl ieškovo reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Pažymėtina, jog teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Šiuo atveju apelianto kita nuomonė dėl faktinių bylos aplinkybių, pateiktų įrodymų kitokio vertinimo nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

43. Apeliantas, pasisakydamas dėl atsakovės viršininko įsakymo nutraukti studijų sutartį teigia, kad Akademijos viršininko įsakymas suformuluotas nesilaikant teisės aktų rengimo juridinės technikos reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas jau vien šiuo savarankišku pagrindu, Akademijos viršininko įsakyme pateiktos nuorodos į teisės aktus nesudaro pagrindo sprendimui nutraukti studijų

Sutartį; Įsakymo preambulėje nurodyti net du Akademijos viršininko įsakymai, kuriais Akademijos viršininkas tvirtina Vytauto Didžiojo Universiteto su Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademija, Kauno technologijos universitetu ir Klaipėdos universitetu Politikos mokslų krypties mokslo doktorantūros reglamentą ir nurodomi dviejų LKA viršininko įsakymų punktai, tačiau Akademijos viršininkas neturi įgaliojimų ir kompetencijos tvirtinti Reglamento. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto viršininko įsakymo teisėtumo vertinimu nesutinka.

44. Pažymėtina, jog ieškovo priėmimo į doktorantūrą metu doktorantūros vykdymo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 561 patvirtinti Mokslo doktorantūros nuostatai. Juose buvo nustatyta, kad doktorantūra vykdoma pagal doktorantūros reglamentą, t. y. bendrą su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais parengtą, tarpusavyje suderintą doktorantūros vykdymo tvarkos aprašą, jei doktorantūros teisė suteikiama kelioms institucijoms. Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu šie nuostatai buvo panaikinti, bet analogiškos nuostatos įtvirtintos Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-149 patvirtintuose Mokslo doktorantūros nuostatuose. Jo 2.4 punkte nustatyta, kad asmenims, priimtiems į mokslo doktorantūrą iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos, turi būti sudarytos sąlygos baigti doktorantūrą institucijų mokslo doktorantūros reglamentų, patvirtintų iki šio įsakymo įsigaliojimo, nustatyta tvarka. Siekdamas užtikrinti šios nuostatos įgyvendinimą, Akademijos viršininkas 2017 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-257 nurodė vadovautis Vytauto Didžiojo universiteto su Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademija, Kauno technologijos universitetu ir Klaipėdos universitetu politikos mokslų krypties doktorantūros reglamentu, minėtų institucijų tarpusavyje suderintu dar 2011 metais.

45. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo metu galioja iš esmės analogiškas reglamentavimas minėtam reglamentavimui: pagal Mokslo doktorantūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-739 „Dėl Mokslo doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ 18 punktą, doktorantūra vykdoma pagal doktorantūros reglamentą, taip pat „<...> jeigu doktorantūros teisė suteikiama kelioms institucijoms, parengiamas bendras visų institucijų tarpusavyje suderintas doktorantūros reglamentas“. Doktorantūros nuostatų 19 punkte numatyta, kas turi būti įtvirtinama doktorantūros reglamente. Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijoje doktorantūros studijos šiuo metu ir toliau yra vykdomos vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto su Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademija, Kauno technologijos universitetu ir Klaipėdos universitetu politikos mokslų krypties mokslo doktorantūros reglamentu, patvirtintu Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2017 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 4-21 (pritarta Akademijos Senato 2017 m. birželio 20 d. nutarimu (protokolas Nr. VI-8)).

46. Vadovaujantis Reglamentu, doktorantai į doktorantūrą priimami ir iš jos šalinami doktorantūros institucijų vadovų įsakymais (šiuo atveju – Akademijos viršininko įsakymu), priimtais Doktorantūros komiteto protokolų pagrindu (Reglamento 35, 70, 72 p.). Reglamento 63 punkte nustatyta, kad doktorantas studijų programą ir mokslinius tyrimus vykdo vadovaudamasis patvirtintu darbo planu. Pagal Reglamento 52 punktą jį doktorantas parengia su vadovu; vykdomų tyrimų turinys, kokybė, apimtis ir terminai vertinami doktoranto atestacijos metu. Pagal Reglamento 70 punktą doktorantas Komiteto nustatytais terminais du kartus per metus turi atsiskaityti Doktoranto institucijos katedroje (mokslo padalinyje), kuris, įvertinęs doktoranto darbo plano vykdymą, teikia išvadą Komitetui, o pastarasis doktorantą atestuoja teigiamai (tuo pritardamas doktorantūros tęsimui ir patikslindamas ateinančių mokslo metų programą) arba neigiamai (tuo siūlydamas doktorantūrą nutraukti), arba siūlo atidėti atestaciją ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, kol bus pašalinti darbo plano vykdymo trūkumai. Pagal Reglamento 75.2 punktą doktoranto institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali atidėti doktoranto individualioje studijų programoje nurodytą atestacijos terminą ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui.

47. Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896 „Dėl Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“ 17.5 punktas nustato, kad Akademijos viršininkas priima ir atleidžia (šalina) studentus ir klausytojus, t. y. Akademijos viršininkui Statutu yra suteikti įgaliojimai atleisti (šalinti) studentus. Statuto 17.4 punktas nustato, kad Akademijos viršininkas užtikrina tinkamą mokslo, studijų, karinio rengimo ir neformalaus švietimo lygį, tvirtina vidinę mokslo, studijų, karinio rengimo ir neformalaus švietimo kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama. Vadinasi, Lietuvos karo akademijos viršininkas yra tiesiogiai įpareigotas užtikrinti tinkamą mokslo ir studijų lygį. Statuto 74.2 punktas nustato, kad studentai iš Akademijos šalinami už studijų sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktas Aukštajai mokyklai suteikia teisę savo statuto nustatyta tvarka šalinti studentus. Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus.

48. Ieškovo su atsakove sudarytos Sutarties 7.1 punktas nustato, kad doktorantas įsipareigoja vykdyti patvirtintą doktoranto darbo planą, o pagal 11.1 punktą – sutartis gali būti nutraukta nustatyta tvarka pašalinus doktorantą iš Akademijos, jei jis pažeidžia Akademijos statutą, Reglamentą ir vidaus tvarkos taisykles. Tokiu būdu, nesilaikydamas studijų sutarties 7.1 punkte ir Reglamento 63 punkte nustatyto įsipareigojimo vykdyti patvirtintą darbo planą, doktorantas šias nuostatas pažeidžia, o tai pagal Sutarties 11.1 punktą suteikia teisę Akademijos viršininkui nutraukti Sutartį ir pagal Statuto 74.2 punktą šalinti doktorantą iš Akademijos, kas šiuo atveju ir buvo padaryta pagal atsakovės 2020 m. birželio 5 d. viršininko įsakymą Nr. K-115.

49. Apeliantas mano, jog teismas neįvertino to, kad jis gavo Lietuvos mokslų akademijos stipendiją, aukštais balais išlaikė doktorantūros egzaminus, buvo atestuotas laiku iki 7 semestro, kas rodo, jog jis buvo pažangus studentas, todėl teisinga bei protinga pažangiam ir perspektyviam studentui sudaryti galimybę išnaudoti visą jo studijoms suteiktą laiką, kad disertacijos tekstas būtų pabaigtas, o ne nutraukti sutartį jos vykdymo procese.

50. Priešingai apelianto teiginiui, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ieškovas iki VII semestro (šešis semestrus) buvo atestuotas teigiamai: Doktorantūros komiteto 2017 m. liepos 3 d. posėdyje Protokolu Nr. 7 ieškovo Darbo plano VI semestro vykdymas atestuotas teigiamai, taip pat patikslintas ieškovo darbo planas VII-VIII semestrams. Ieškovas iki doktorantūros VII semestro buvo pažangus studentas. Lietuvos mokslų tarybos (toliau – LMT) pirmininko 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-60 ieškovui buvo skirta LMT stipendija už mokslinius pasiekimus. Ieškovo pažangus mokymasis lėmė tai, jog atsakovė, pasitikėdama ieškovo sąmoningumu ir sąžiningumu, tikėdamasi, kad grįžęs po akademinių atostogų jis tinkamai vykdys savo prisiimtus įsipareigojimus, patenkino ieškovo prašymus ir net du kartus per tą patį VII semestrą suteikė ieškovui akademines atostogas. Tuo pačiu teismas atkreipė dėmesį, kad pats apeliantas teismo posėdžio metu pripažino, jog iki 2017 metų prioritetą teikė mokslui, bet vėliau – kariuomenei, o susiklosčiusioje situacijoje jis netinkamai įvertino savo akademines ambicijas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas atsiskaityti laiku už darbo plane nustatytas užduotis sugebėjo tik iki 2017 m. liepos 3 d. (už 6 semestrą), bet už 7 semestrą net ir po 2 akademinių atostogų ir papildomai suteikto 3 mėnesių termino (atidėjus atestaciją) nesugebėjo atsiskaityti. Svarbi aplinkybė yra ta, kad vertinant apeliantą už VII doktorantūros semestrą, buvo vertinama ne doktoranto pažangumas (imtinai iki VI semestro), įdirbis ir įdėtos pastangos, bet tai, ar buvo atliktos darbo plane numatytos veiklos – parašyta moksliniam darbui keliamus reikalavimus atitinkanti disertacijos dalis, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

51. Teisėjų kolegija įvertina tas aplinkybes, kad apeliantas nuo 2014 m. po Sutarties sudarymo galėjo rengti disertaciją. Apeliantui nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. ir nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. buvo suteiktos akademinės atostogos. Nors akademinės atostogos yra skirtos padaryti pertrauką akademinių veiklų vykdyme, tačiau rašyti jų metu disertacijos apeliantui nebuvo draudžiama. Pastebėtina, kad suteikti trečias akademines atostogas apeliantas prašė būtent disertacijos rašymui. Be to, apeliantas VII semestre turėjo daugiau nei 6 mėnesių laiką, skirtą disertacijos rengimui nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. spalio 31 d. (iki atostogų), nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. (tarpas tarp atostogų) ir nuo 2019 m. lapkričio 8 d. (grįžimo po antrų akademinių atostogų diena) iki 2020 m. sausio 8 d. (ataskaitos už VII semestrą pateikimo), bei papildomai suteiktą 3 mėnesių terminą 2020 m. sausio 22 d. Doktorantūros komiteto protokolu Nr. 1.

52. Apelianto Sutarties 7.1 punkte nustatytos pareigos vykdyti Darbo planą pažeidimo faktą įrodo 2019 m. gruodžio 23 d. prof. dr. M. J. raštu pateiktas apelianto disertacijos teksto neigiamas vertinimas, 2020 m. sausio 14 d. Akademijos Politikos mokslų katedros posėdžio neigiama išvada, 2020 m. sausio 22 d. Jungtinio doktorantūros komiteto protokolas Nr. 1, patvirtinantys, jog disertacijos tekstas neatitinka reikalavimų. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas prof. dr. M. J. paaiškino, kad 2019 m. gruodžio mėnesį jo išvada buvo neigiama, kadangi apelianto pateiktas disertacijos tekstas neatitiko minimalių disertacijai keliamų kokybinių reikalavimų. Be to, 2020 m. balandžio 20 d. prof. dr. I. M. raštu pateikė neigiamą išvada dėl apelianto disertacijos teksto, taip pat 2020 m. balandžio 23 d. Akademijos politikos mokslų katedros protokolas Nr. VL-357, Doktorantūros komiteto 2020 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolas Nr. 3, Įsakymas, patvirtinantys kad disertacijos tekstas neatitinka esminių reikalavimų ir darbo trūkumai nebuvo pašalinti per suteiktą papildomą 3 mėnesių terminą. Pažeisdamas Sutartį apeliantas kartu pažeidė ir Reglamento 63 punktą, nustatantį pareigą doktorantui studijų programą ir mokslinius tyrimus vykdyti vadovaujantis patvirtintu darbo planu, Reglamento 70 punkte nustatytą doktorantui pareigą du kartus per metus atsiskaityti Doktoranto institucijos katedroje / mokslo padalinyje, Statuto 70.2 punktą, nustatantį studentų pareigą vykdyti studijų sutartyse nustatytus įsipareigojimus. Kaip matyti, iš esmės ir pats apeliantas pripažino, jog jis Darbo plano neįvykdė, nes nevisiškai įvertino savo akademines ambicijas atliekant disertacinį mokslinį tyrimą ir nepilnai parengė disertacijos tekstą ataskaitiniu laiku, dėl ko prisiima visišką atsakomybę.

53. Apeliantas akcentuoja, kad šalių sutarties įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, nes doktorantas dar nebuvo išnaudojęs viso disertacijai skirto laiko. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2014 m. spalio 27 d. Darbo plane įsipareigojo nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (8 semestrus) vykdyti jame nurodytas veiklas. Pagal Studijų sutarties 7 punktą doktoranto pareiga vykdyti patvirtintą doktoranto darbo planą. Ieškovo Darbo plano vykdymą už VI semestrą 2017 m. liepos 3 d. atestavus teigiamai, ieškovas toliau turėjo vykdyti Darbo plane nustatytas veiklas VII semestrui, tarp jų rengti disertacijos tekstą gynimui katedroje ir už tai atsiskaityti. Iki VII semestro ieškovas disertacijos teksto Doktorantūros komiteto vertinimui nebuvo pateikęs. Nepaisant to, kad 2019 m. gruodžio 23 d. prof. dr. M. J. vertinta ieškovo disertacijos teksto dalis pripažinta kaip neatitinkanti minimalių kokybinių disertacijai keliamų reikalavimų jau VII semestre, ir net 5 (penki) iš 7 (septynių) Akademijos Politikos mokslų katedros narių pasisakė prieš teigiamą ieškovo atestaciją, atsakovė suteikė ieškovui dar vieną galimybę, pasiūlydama Doktorantūros komitetui jo atestaciją atidėti 3 (trims) mėnesiams. Doktorantūros komitetas 2020 m. sausio 22 d. posėdyje protokolu Nr. 1 atestaciją ieškovui atidėjo 3 (trims) mėnesiams, tai yra nustatė papildomą terminą įsipareigojimams pagal Studijų sutartį ir Darbo planą (VII semestrui) įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo disertacijos teksto trūkumai buvo esminiai, nes nebuvo pašalinti ir per papildomą 3 (trijų) mėnesių atestacijos atidėjimo laiką. Tai patvirtina prof. dr. I. M., po ieškovo atestacijos atidėjimo 3 mėnesiams vertinusios ieškovo pateiktą disertacijos tekstą, neigiamas įvertinimas.

54. Priešingai apelianto vertinimui apie tai, kad jis turėjo galimybę suspėti parašyti darbą laiku, paneigia recenzentės prof. dr. I. M. išvada, jog per doktorantui likusį studijų laiką disertacijos iš esmės neįmanoma pabaigti. Tiek prof. dr. M. J., tiek ir prof. dr. I. M. nurodė priežastis ir aiškiai pasisakė, jog ieškovo pateikto disertacijos teksto dalis neatitinka minimalių disertacijai keliamų kiekybinių ir kokybinių reikalavimų. Sutiktina su tuo, kad ieškovo argumentai dėl įdėtų pastangų, nuolat akcentuojamo įdirbio, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes doktorantūros VII semestre vertinamos ne doktoranto įdėtos pastangos, o pasiektas rezultatas – moksliniam darbui keliamus reikalavimus atitinkanti disertacija ar esminė jos dalis, juolab kad ieškovo pažymima aplinkybė, jog prof. dr. I. M. nurodė kitus jo darbo (plg. prof. dr. M. J.) trūkumus, tik patvirtina, kad ieškovo pateikto vertinimui disertacijos teksto trūkumų buvo tiek, kad 3 mėnesių atestacijos atidėjimo laiko jiems ištaisyti taip, kad disertacijos tekstas atitiktų bent minimalius kokybinius reikalavimus, nepakako. Akcentuotina, kad 2020 m. gegužės 5 d. apeliantas atsakovei pateikė prašymą dėl papildomų atostogų suteikimo su pridėtu nauju metiniu disertacinio darbo rašymo planu, iš kurio matyti, kad apeliantas ketino disertaciją rašyti nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. Vadinasi, paties apelianto vertinimu, disertacijai pabaigti jam reikėjo ne mažiau kaip 12 mėnesių. Tai patvirtina, kad disertacijos tekstas pakartotinio atestavimo metu neatitiko esminių apimties ir turinio reikalavimų. Be to, kaip matyti, Doktorantūros komiteto 2020 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolu Nr. 3 nutarta išimtiniu atveju doktorantą R. Ž. jo prašymu išleisti akademinių atostogų 1 metams taisyti akademines skolas.

55. Pažymėtina, kad iki tol, kol pakartotinės atestacijos metu paaiškėjo, jog apeliantas negali būti teigiamai atestuotas, jis nesikreipė į atsakovę dėl kokių nors aplinkybių, kurios neigiamai įtakoja disertacijos rengimo procesą, neprašė atsakovės nukelti ar pratęsti terminą disertacijos teksto rengimui, o pateikė reikalavimų neatitinkantį disertacijos tekstą vertinimui. Pretenzijas dėl Akademijos nepakankamo bendradarbiavimo ieškovas pradėjo reikšti, kai du kartus nebuvo atestuotas. Todėl sutiktina, jog toks ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis sąžiningos sutarties šalies elgesio principus. Kartu pažymėtina, kad disertacijos teksto vertinimo procese dalyvavo prof. dr. M. J., prof. dr. I. M., LKA politikos mokslų katedros posėdyje dalyvavę mokslo darbuotojai, Doktorantūros komiteto nariai ir juos aptarnavęs personalas bei kiti asmenys, t. y. savo srities profesionalai, mokslininkai, kurių išvadomis nėra pagrindo abejoti. Disertacijos teksto vertinime nei vienas asmuo, įskaitant Doktorantūros komitetą, nepatvirtinto, kad darbas atitinka reikalavimus. Priešingai, visi patvirtino, kad darbas neatitinka reikalavimų. Kaip minėta, pats apeliantas pripažino, jog jo rengtas darbas neatitinka reikalavimų, todėl 2020 m. gegužės 5 d. prašymu patvirtino, jog reikia ne mažiau kaip dar vienerių metų pabaigti rengti disertacijos tekstą.

56. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad jis vykdė sutartį šiek tiek nukrypdamas nuo terminų, tačiau tokio nukrypimo negalima laikyti esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, vertinant aplinkybių visetą. Byloje nustatyta, kad Akademijos Politikos mokslų katedra, 2020 m. balandžio 23 d. posėdyje pakartotinai svarstydama VII semestro ieškovo darbo plano vykdymą, vienbalsiai nutarė siūlyti Doktorantūros komitetui atestuoti ieškovą neigiamai. Atitinkamai Doktorantūros komitetas 2020 m. balandžio 23 d. svarstė Akademijos Politikos mokslų katedros pasiūlymą visiškai nesusipažinęs su ieškovo (doktoranto) disertacijos tekstu ir jo vertinimu ir nutarė <...> „išimtiniu atveju doktorantą R. Ž. jo prašymu išleisti į akademines atostogas taisyti akademines skolas“ <...>. Tai patvirtina trečiojo asmens Vytauto Didžiojo universiteto 2022 m. sausio 7 d. pateikti įrodymai, kad pakartotinei ieškovo atestacijai Doktorantūros komiteto nariams buvo pateiktas 2020 m. balandžio 16 d. doktoranto metinis Darbo planas VIII semestrui, tačiau disertacijos tekstas, teksto vertinimas Doktorantūros komitetui nebuvo teikiami. Be to, ir pats ieškovas, ieškinyje minėdamas, kokius Studijų sutartyje nustatytus įsipareigojimus jis aktyviai vykdė atsižvelgdamas į recenzento prof. dr. M. J. pagrindines kritines pastabas, pateiktas po akademinių atostogų pabaigos, pakoregavo tyrimo klausimus, suformulavo naują atrastą tinkamą tyrimui užbaigti teorinę prieigą, keitė darbo struktūrą ir formą, gerino darbo disertabilumą, sudarė papildomą klausimyną, atliko ekspertinius interviu, apklausė penkis Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse dirbančius asmenis, atliko pokalbių transkripciją ir pasirengė duomenų apdorojimui kompiuterinėje kokybinių duomenų analizės sistemoje MAXQDA, rengė mokslinę publikaciją anglų kalba, tarėsi dėl publikacijos spausdinimo užsienio moksliniame žurnale ir kt. Kaip matyti, ieškovas doktorantūros VII semestre iš esmės pasirengė disertacijos rašymui (prašė tam suteikti vienerių metų akademines atostogas), nors pagal Darbo planą turėjo Katedrai pateikti jau parašytą disertacijos tekstą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės patvirtina, kad Doktorantūros komitetas 2020 m. balandžio 23 d. nutarimu, net nesusipažinęs su ieškovo disertacijos tekstu ir teksto vertinimu, konstatavo, jog ieškovas dėl turimų akademinių skolų už doktorantūros VII semestrą negali būti teigiamai atestuotas, tačiau ir neigiamai ieškovo neatestavo, o pateikė Akademijai Reglamento 70 punkte nenumatytą siūlymą ieškovo atvejį vertinti kaip išimtinį.

57. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo nurodymu, pažymėtina, jog Mokslo ir studijų įstatymo 54 straipsnyje aiškiai apibrėžta doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas. Tiriamojo (mokslinio) darbo problema yra tai, kas tame etape nėra aišku, arba tai, dėl ko mokslas nesutaria, arba kas mokslinėje literatūroje nebuvo sistemingai nagrinėta, arba duomenys, leidžiantys suabejoti įsigalėjusiu požiūriu į vieną ar kitą reiškinį. Tokiu atveju svarbiu kriterijumi yra laikas – tai yra terminas, per kurį doktorantas turi atskleisti mokslinio darbo problemą (doktorantūros studijos Lietuvoje trunka ketverius metus). Priešingu atveju doktoranto nagrinėjama mokslinė problema gali prarasti (praranda) savo aktualumą arba doktoranto atlikti tiriamieji darbai gali tapti (tampa) neaktualūs. Nagrinėjamu atveju iš antrųjų akademinių atostogų 2019 m. gruodžio 2 d. grįžęs į doktorantūros studijų VII semestrą ieškovas iš esmės atliko tik parengiamuosius darbus disertacijos rašymui, todėl iš esmės pažeidė Doktorantūros komiteto 2014 m. lapkričio 7 d. patvirtintą ketverių metų (nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) Darbo planą, kuriame individualiai ieškovui buvo numatyti doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, disertacijos rengimo etapai ir terminai, tiesiogiai įtakojantys studijų kokybę. Kadangi doktoranto pareiga vykdyti doktoranto darbo planą, ir ši sąlyga yra esminė, o sėkmingų doktorantūros studijų sąlyga – gebėjimas planuoti laiką, akivaizdu, kad ieškovo su atsakove sudarytos Sutarties sąlygų nesilaikymas – iki doktorantūros studijų pabaigos (iki VIII semestro pabaigos) pateikti baigtą disertaciją – yra esminis Sutarties pažeidimas.

58. Apeliantas neteisus, teigdamas, kad tik Doktorantūros komitetas turi teisę vertinti apelianto doktorantūros studijų tęsimo tikslingumą. Pažymėtina, kad Reglamento 22.5 punktas nustato, jog Doktorantūros studijas ir mokslinius tyrimus organizuoja Doktorantūros institucijos katedros/mokslo padaliniai, kuriems Komiteto teikimu Doktorantūros institucijos vadovo įsakymu priskiriami doktorantai. Šie padaliniai kiekvienai doktoranto atestacijai Komitetui teikia savo išvadą apie doktoranto studijų bei mokslinių tyrimų rezultatus ir tikslingumą tęsti doktorantūrą. Vadinasi, atsakovės katedra turi įgaliojimus ne tik vertinti doktoranto rezultatus, bet ir tikslingumą doktorantui tęsti doktorantūrą. Be to, pagal Reglamento 22.6 punktą, Doktorantūros institucijos katedra doktorantui parengus disertaciją, organizuoja pirminius daktaro disertacijos svarstymus ir skiria šių svarstymų recenzentus, teikia Komitetui išvadas dėl daktaro disertacijos atitikimo daktaro disertacijai keliamiems reikalavimams. Todėl atsakovės katedra turi ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti doktoranto disertacijos atitiktį disertacijai keliamiems reikalavimams.

59. Apelianto teigimu, pagal savo kompetenciją ne institucijos katedra, ne recenzentai, ne Akademijos viršininkas ir ne teismas vertina ir priima sprendimą dėl atlikto doktoranto mokslinio darbo, vertina jo mokslinį potencialą ir galimybes parengti disertaciją. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad LKA viršininkas apelianto parengtos disertacijos (jos dalies) teksto formos ir turinio prasme nevertino, to nedarė ir teismas, tačiau, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais (prof. dr. M. J. ir I. M. pateiktais disertacijos teksto vertinimais, LKA katedros išvadomis, Doktorantūros komiteto nutarimais, paties apelianto nurodytomis aplinkybėmis dėl teksto apimties trūkumo ir reikiamo laiko disertacijai pabaigti) ir nustatytomis aplinkybėmis (tame tarpe ta, kad Doktorantūros komitetas 2020 m. balandžio 23 d. posėdyje apelianto parengto disertacijos teksto nevertino), padarė pagrįstą išvadą, jog apelianto parengtas disertacijos tekstas turėjo esminių trūkumų, t. y. neatitiko bent minimalių disertacijai keliamų reikalavimų.

60. Ginčo atveju atsakovė, įgyvendindama Reglamente nustatytą pareigą įvertinti doktoranto disertacijos tekstą, buvo paskyrusi du mokslininkus prof. dr. M. J. ir prof. dr. I. M., kurie turi mokslinius laipsnius, tinkamą kvalifikaciją, patirties ir gebėjimą vertinti mokslinius darbus. Jie abu išsamiai išnagrinėję apelianto disertacijos tekstą priėjo vienareikšmiškos neigiamos išvados dėl šio darbo. Su apelianto pateiktu disertacijos tekstu tiek prieš 2020 m. sausio 14 d., tiek prieš 2020 m. balandžio 22 d. posėdį susipažino ir kiti katedros nariai. 2020 m. balandžio 22 d. posėdžio metu jie vienbalsiai nusprendė siūlyti Doktorantūros komitetui Apeliantą šalinti iš studijų dėl plano nevykdymo. Kaip minėta, Doktorantūros komiteto nariams prieš 2020 m. balandžio 23 d. posėdį, kuriame turėjo būti pakartotinai svarstomas apelianto (ne)atestavimo už VII semestrą klausimas, nebuvo siųstas apelianto disertacijos tekstas susipažinimui, todėl tą dieną Doktorantūros komitetas protokolu Nr. 3 priėmė Reglamente nenustatytą sprendimą atidėti atestaciją ir jo prašymu išleisti į akademines atostogas taisyti skolas vieneriems metams, teksto net nevertinę. Tokiu būdu Doktorantūros komitetas, nors ir netiesiogiai, pripažino, jog teigiamai atestuoti apelianto nėra pagrindo.

61. Sutiktina su atsakovės pozicija, pagal Reglamento 70 punktą, Doktorantūros komitetas gali tik siūlyti atidėti atestaciją, bet ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, kol bus pašalinti darbo plano vykdymo trūkumai. Šis punktas nustato maksimalų 3 mėnesių galimą terminą atestacijai atidėti, kuris jau apeliantui buvo suteiktas 2020 m. sausio 22 d. Doktorantūros komiteto protokolu Nr. 1. Todėl Doktorantūros komiteto 2020 m. balandžio 23 d. protokolas Nr. 3, prieštaraujantis Reglamento 70 punktui, neįpareigojo atsakovo atidėti atestaciją vieneriems metams. Reglamentas nustato Doktorantūros komiteto įgaliojimus, todėl minėtas Doktorantūros komiteto nutarimas neįpareigoja LKA viršininką jį vykdyti. Priešingu atveju tai reikštų, kad Doktorantūros komitetas gali nesivadovauti Reglamentu ir priimti sprendimus viršydamas Reglamentu jam suteiktus įgaliojimus, o atsakovas ir kitos aukštosios mokyklos, kurioms taikomas šis Reglamentas, būtų įpareigoti tokius sprendimus vykdyti, kas prieštarautų teisingumo, protingumo, teisinės valstybės ir aukštosios mokyklos autonomijos principams. Be to, 2020 m. balandžio 23 d. protokolas Nr. 3, ta apimtimi, kuria nutarta išleisti apeliantą į akademines atostogas taisyti akademines skolas vieneriems metams, prieštarauja Reglamento 74 punktui, kuris nustato, kad Doktoranto institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, gavęs doktoranto prašymą, Vadovo sutikimą, katedros / mokslinio padalinio pritarimą, savo įsakymu gali suteikti akademines atostogas iki vienerių metų. Taigi Reglamentu Doktorantūros komitetui nėra suteikti įgaliojimai siūlyti, pritarti ar nepritarti doktoranto prašymui išleisti akademinėms atostogoms, o juo labiau jį tokių atostogų išleisti. Sprendimą šiuo klausimu pagal Reglamentą yra įgaliotas priimti Doktoranto institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgęs į doktoranto prašymą, t. y. jame nurodytas aplinkybes ir terminą, Vadovo sutikimą, katedros / mokslinio padalinio pritarimą. Šiuo atveju, kaip minėta, apeliantui VII semestro metu jau buvo suteiktos 2 akademinės atostogos ir maksimaliam 3 mėnesių terminui atidėta atestacija. Todėl apeliantas visas galimybes jau buvo išnaudojęs.

62. Vertinant apelianto argumentus, akcentuotina, jog pagal Reglamento 70 punktą dėl Doktorantūros komiteto siūlymo atidėti ieškovo atestaciją ir išleisti doktorantą akademinių atostogų galutinį sprendimą gali priimti tik Akademijos viršininkas. Nors ieškovo prašyme buvo siūloma Akademijai pritaikyti teisės aktuose nenustatytą išimtį, tačiau nei Reglamentas, nei Statutas nenustato, kad tokia aplinkybė, kaip disertacijos teksto neparengimas dėl priežasčių, priklausančių nuo doktoranto valios, yra laikoma išimtimi, sudarančia pagrindą suteikti akademines atostogas. Kadangi Doktorantūros komitetas, neatestavęs studento, neturi įgaliojimų uždrausti atleisti studento, šiuo atveju Akademijos viršininkas pagrįstai, įvertinęs visas aplinkybes, Doktorantūros komiteto siūlymą atmetė ir 2020 m. birželio 5 d. priėmė įsakymą dėl studijų Sutarties nutraukimo, pašalindamas ieškovą už studijų Sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą (patvirtinto darbo plano nevykdymą) iš Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos ir išbraukdamas iš politikos mokslų krypties doktorantūros studijų studentų sąrašų.

63. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus, pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Nr. 18390/91). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019).

64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs padarė pagrįstas išvadas, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė