- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-25
- Bylos Nr.
- 1-170-829/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47806-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.2.7Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Agnei Kubiliūtei,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. K. 2016 m. spalio 9 d. apie 21 val. 20 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, Šakių mieste, (duomenys neskelbtini), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas papirkti valstybės tarnautojus – kad išvengtų administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir būdamas neblaivus (nustatytas 3.47 prom. girtumas), Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK VPS PB vyriausiesiems patruliams A. M. ir D. K. pasiūlė 10 Eur kyšį, padėdamas juos ant automobilyje esančios daiktadėžės, tokiu būdu tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį nurodytiems valstybės tarnautojams už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus.
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo labai išgėręs, todėl ne visas įvykio aplinkybes prisimena. Važiavo neturėdamas teisių. Neprisimena iš kelinto karto įpūtė. Nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Policijos pareigūnai jo klausė, kodėl automobilio šviesos neįjungtos ir važiuoja su atviromis durelėmis. Pareigūnams pasakė, kad baudą susimoka ir važiuoja toliau, kadangi už jo pažeidimus numatyta nedidelė bauda. Lyg traukė 10 Eur iš kišenės. Nors jam atrodė, kad pinigus įsidėjo, bet galimai jie jam išsprūdo. Pinigai liko kažkur tarp sėdynių. Pinigai buvo ne kyšiui, o baudai susimokėti. Anksčiau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam. Tada girtumas buvo nustatytas iškart. Jam buvo paskirta bauda su teisės vairuoti atėmimu. Baudą paskyrė teismas. Baudos nesumokėjo, nes neturi lėšų. Tyrėjai sakė, kad norėjo susimokėti baudą, o ne kyšį duoti. Pamatęs vaizdo įrašą, mano, kad nusikalstamą veiką padarė. Kitaip galvojo, kad buvo. Gailisi.
Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teismo posėdžio metu apžiūrėta skaitmeninė laikmena, iš kurios nustatyta, kad 2016-10-09 21 val. 9 min. buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. policijos tarnybiniame policijos automobilyje blaivumo patikrinimo metu mėgino papirkti valstybės tarnautojus, siūlydamas ir duodamas 10 Eur kyšį, sakydamas, kad tai pinigai alui. Taip bandė išvengti gresiančios administracinės atsakomybės, kadangi A. K. pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas teisės jos vairuoti, taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
Liudytojas A. M. parodė, kad prieš keletą dienų prie parduotuvės „Maxima“ pamatė automobilį (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavęs asmuo buvo sustabdytas, kadangi kilo įtarimas, kad vairuotojas yra galimai neblaivus. Prie automobilio priėjo su kolega ir paprašė dokumentų. Asmuo pateikė automobilio dokumentus bei pasą. Pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Matėsi, kad asmuo visiškai girtas. Jis ir pats tai pripažino. Jis tarnybiniame automobilyje pasakė, kad duoda ant alaus ir skirstomės. Girtumo nustatymo metu asmuo padėjo 10 Eur kupiūrą ant porankio ir prašė netikrinti girtumo. Šiuos pinigus asmuo išsitraukė iš piniginės ir laikė rankoje. Tada suprato, kad asmuo mėgina juos papirkti. Asmuo pokalbio metu buvo kelis kartus perspėtas, kad už kyšio davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Po kelių kartų asmuo įpūtė. Po to asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nėra pažeidimo, už kurį asmuo gali susimokėti vietoje. Jie tokių paslaugų neteikia. Bauda sumokama banke. Su asmeniu susikalbėti ėjo, o kiek jis suprato negali sakyti.
Liudytojas D. K. parodė, kad su kolega patruliavo Šakių mieste. Netoli parduotuvės „Maxima“ pamatė, kad iš parduotuvės kiemo išvažinėja automobilis (duomenys neskelbtini). Su kolega iškart įtarė, kad asmuo galimai neblaivus. Buvo įjungti švyturėliai, įjungtas garso signalas bei per mikrofoną vairuotojui buvo pasakyta sustoti. Asmuo sustojo (duomenys neskelbtini). Kartu su kolega nuėjo prie automobilio. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas neblaivus. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, kadangi vairuoti teisę yra praradęs. Pateikė tik pasą ir automobilio registracijos dokumentus. Asmuo buvo nuvestas į policijos tarnybinį automobilį. Asmuo bandė apie 10 kartų įpūsti. Bandant įpūsti vairuotojas ant automobilio porankio padėjo 10 Eur kupiūrą – kyšį. Kad asmuo siūlo kyšį suprato, kadangi buvo pasakyta „- Duodu ant alaus ir skirstomės. Važiuoju po lėtukais namo“. Kolega kelis kartus asmenį įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės.
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2016 m. spalio 9 d. 21 val. 36 min. A. K. buvo nustatytas 3.47 promilių neblaivumas (b. l. 9).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad Šakiai, (duomenys neskelbtini) ant tarnybinio automobilio „Mitsubishi L200“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžės, esančios tarp priekinių sėdynių, padėta 10 Eur kupiūra Nr. PA5400869066 (b. l. 25-26, 28-31).
Ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. K., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už KET pažeidimus, policijos pareigūnams pasiūlė 10 Eur kyšį, siekdamas, kad pareigūnai, vykdydami savo įgaliojimus, neįvykdytų įstatymais numatytų teisėtų veiksmų – nesurašytų jam administracinio teisės pažeidimo protokolo. Kaltinamasis, siūlydamas pinigus, siekė išvengti administracinės atsakomybės, todėl jo veika sudaro baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalies sudėtį. Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, t. y. tiesiogiai siūlė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą valstybės tarnautojų neveikimą, vykdant įgaliojimus, davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 10 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis teigia, kad neprisimena įvykio, tačiau teismas laiko, kad jo kaltė yra visiškai įrodyta policijos pareigūnų parodymais teisme. Liudytojais apklausti A. M. ir D. K., kurie sustabdė A. K. vairuojamą automobilį, patvirtino, kad kaltinamasis stabdomas sustojo, o vėliau siekė, kad būtų nesurašytas protokolas ir siūlė pinigus, sakydamas „-Duodu ant alaus ir skirstomės“, prašė netikrinti jo asmens blaivumo testu. Policijos pareigūnai įspėjo kaltinamąjį, kad jis daro nusikalstamą veiką, tačiau jis savo neteisėtų veiksmų nenutraukė. Kaltinamasis teigia, kad dėl alkoholio kiekio kraujyje negali atsiminti įvykio. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kyšio duoti nenorėjo, tik norėjo iš karto susimokėti baudą. Kaltinamojo pasirinkta neprisiminimo – neigimo pozicija yra jo gynybinė pozicija. Kaltinamasis ne kartą baustas dėl administracinių teisės pažeidimų, o tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad jis žino baudos sumokėjimo tvarką. Be to liudytojų žodžius patvirtino peržiūrėta skaitmeninė laikmena, po kurios kaltinamasis prisipažino kaltu.
Pagal BK 227 straipsnį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 227 straipsnio 1 dalis), arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (BK 227 straipsnio 2 dalis). Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Be to, pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti kaltinamąjį A. K. padarius nusikalstamą veiką , numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.
Teismas kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas baudžiamasis nusižengimas; į nusikalstamos veikos stadiją – baudžiamasis nusižengimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – baudžiamasis nusižengimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veikta iš savanaudiškumo, siekiant tam tikros naudos; į kaltinamojo asmenybę, – neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis; į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis po skaitmeninės laikmenos peržiūros kaltę prisipažino.
A. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2016-10-09 21 val. 30 min., paleistas 2016-10-10 11 val. 49 min. (b. l. 17-19, 43). Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41-42). Teismas sprendžia, kad nėra išnykę šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai, todėl ji paliktina galioti iki teismo nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo.
Iš 2016-10-10 teisme gautos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatui O. Radimonui teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. K., sudaro 34,74 Eur.
Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. K. nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 Eur perduoti į Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK finansų skyriaus kasą, konfiskuotini, ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas); skaitmeninė laikmena, pridėta prie bylos, paliktina saugoti byloje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pripažinti padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2016-10-09 iki 2016-10-10, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsigaliojus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 eurų, perduotus į Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK finansų skyriaus kasą konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į valstybės pajamas; skaitmeninę laikmeną palikti saugoti prie bylos.
Nepriteisti iš A. K. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu pirmosios instancijos teisme.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.