- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-07
- Bylos Nr.
- 2K-388/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Viktoras Aidukas, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Simas Algirdas Jankauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. gynėjo advokato Simo Algirdo Jankausko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. R. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. R. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 26 dienos vakare, tiksliai nenustatytą valandą, Vilniuje, Krokuvos gatvėje, prie 24-tojo namo, dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu rankomis ir kojomis tyčia sudavė V. P. 20 smūgių į krūtinę ir galvą, padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir keliuose, kraujosruvą kairiajame žande, poodines kraujosruvas krūtinėje, rankose ir dešinėje blauzdoje. Dėl galvos sumušimo išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio, išsivysčiusios komos, galvos smegenų suspaudimo ir pabrinkimo bei ūmaus širdies kraujotakos nepakankamumo nukentėjusiajam 2006m. rugsėjo 4 d., 11 val. 20 min. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirus, jis tyčia nužudė V. P.
Šalies argumentai
Nuteistojo A. R. gynėjas S. A. Jankauskas kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį pakeisti – nuteistojo A. R. veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 132 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių BPK pažeidimų, be to, nukrypta nuo susiformavusios teismų praktikos. Teismo medicinos specialistas nurodė, jog V. P. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių kraujosruva kairiame žande, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimo ir suspaudimo. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, nuo kurio galėjo būti sužalota galvos smegenų kraujagyslė įvykus rotaciniam galvos judesiui, be to, tam įtakos galėjo turėti ir nukentėjusiojo kaklo raumenų atrofija. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnį, lemiamą reikšmę turi būtinojo priežastinio ryšio buvimas, kilusių padarinių dėsningumas. Esant tyčinei kaltei, kaltininkas numato, kad savo veiksmais atims gyvybę kitam žmogui, todėl atsitiktiniai ir iš anksto nenumatomi, nedėsningi padariniai negalimi esant tyčinei kaltei. Nukentėjusysis mirė praėjus 10 dienų nuo įvykio, be to, anot teismo medicinos specialisto, nuo vieno ir to paties stiprumo smūgio vienais atvejais gali įvykti galvos rotacija su kraujagyslės pažeidimu, o kitais gali ir neįvykti, taip pat nukentėjusiojo mirčiai įtakos galėjo turėti ir nukentėjusiojo kaklo raumenų atrofija. Atsižvelgiant į tai, tarp smūgio sudavimo ir nukentėjusiojo mirties esantis priežastinis ryšys nėra dėsningas, todėl veika negalėjo būti vertinama kaip padaryta tyčia. Įvertinant kaltininko gyvenimišką patirtį ir kitas aplinkybes, jis turėjo ir galėjo numatyti savo veiksmų pasekmes, todėl jis turėtų atsakyti už nužudymą dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 27 punkte pateiktu išaiškinimu, A. R. veika turėtų būti kvalifikuota pagal sutaptį su BK 135 straipsnio 1 dalimi. Taip pat kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, jog visi ant nukentėjusiojo kūno rasti sužalojimai padaryti nuteistojo ne mažiau kaip 20 trauminių poveikių, nors liudytojai S. L., I. J., L. M., S. K. ir kiti nurodė, kad dieną prieš įvykį matė nukentėjusįjį ir jis buvo patinęs bei ant jo veido buvo sumušimo žymės („mėlynės“). Taigi, tokia teismo išvada nepagrįsta. Teismas nuteistojo tyčinės kaltės buvimą ir veikos kvalifikavimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį iš esmės grindė suduotų smūgių skaičiumi, prielaidomis bei nenuosekliais bylos baigtimi suinteresuoto asmens – V. P. sugyventinės liudytojos A. Š. parodymais, kuri, be to, įvykio metu buvo apsvaigusi. Kasatorius prašo teismo atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis A. R. dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, be to, turi mažametį neįgalų vaiką, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį
Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį bei BK 135 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti. Kasatorius akcentuoja būtinojo priežastinio ryšio buvimą ir padarinių dėsningumą esant tyčinei kaltei, taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo mirčiai įtakos galėjo turėti jo kaklo raumenų atrofija.
Kasaciniame skunde netiksliai atkleidžiama būtinumo ir atsitiktinumo sąvokos, tyčios turinys. Būtinoji pasekmė yra nuosekli reiškinio grandinė, dėsningai pasireiškusi iš priežasties. Atsitiktinė pasekmė dėsningai neišplaukia iš reiškinio, nors ir yra sąlygota šio reiškinio. Būtinumo sąlyga reiškia tai, kad nusikalstamų padarinių priežastis ir sąlyga buvo A. R. veiksmai (smūgių sudavimas V. P. į galvą), dėl to išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tai reiškia, jog galvos sumušimas atliko būtinosios sąlygos vaidmenį ir buvo konkreti padarinių – V. P. mirties – priežastis. V. P. kaklo raumenų atrofija galėjo būti viena iš sąlygų, kuri padidina padarinių atsiradimo riziką, tačiau tai nebuvo būtinoji sąlyga, nulėmusi padarinius ir jų dydį. Priežastinio ryšio tarp veikos ir nusikalstamų padarinių buvimas – tai objektyvus baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Subjektyvusis atsakomybės pagrindas yra kaltė. BK 129 straipsnyje numatyta veika yra padaroma tik esant tyčinei kaltės formai. Teismai pripažino, jog A. R. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas laikomas padarytu netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kurios atveju kaltininkas galimybę atsirasti jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, jų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Atskleisdami A. R. tyčios turinį, teismai pagrįstai rėmėsi byloje surinktais įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis daug kartų sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno dalis (galvą, krūtinę, pilvą), mušė jį gulintį, todėl akivaizdu, kad jis neabejotinai suprato, jog atsiras sunkūs sveikatos sutrikdymo padariniai, nors galimai šių padarinių ir nedetalizavo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl kasatorius nepagrįstai remiasi 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 27 punktu, kuriame sakoma, jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybė kitam žmogui, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, bei, taip veikdamas, padarė sveikatos sutrikdymus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, veika kvalifikuojama pagal BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį, jeigu dėl žmogaus gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė. Dėl anksčiau paminėtų argumentų šios nuostatos kasatoriaus atžvilgiu negali būti taikomos.
Skirdami bausmę, teismai teisingai taikė bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, paskyrė bausmę, kuri yra švelnesnė nei sankcijos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį vidurkis. Įstatymo taikymo aspektu bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. R. gynėjo Simo Algirdo Jankausko kasacinį skundą atmesti.