Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Pašilio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 42 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnį galutine septynerių metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

2. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 6 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu A. J. paskirta bausmė, pritaikius amnestiją, buvo sumažinta, A. J. skiriant galutinę šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

3. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 26 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 7 punktą, 235 straipsnį ir 42 straipsnio 2 dalį galutine laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su turto konfiskavimu. Bausmę paskirta atlikti kalėjime.

4. Šiuo Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 26 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas už tai, kad pakartotinai, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su V. P. ir G. G., 1999 m. rugsėjo 1 d., apie 1 val. nakties, (duomenys neskelbtini) užpuolė L. M., panaudoję prieš ją fizinį smurtą ir grasindami medžiokliniu peiliu, vedėsi link Vievio ežero, kur užvaldė L. M. kelioninius krepšius su įvairiais jos daiktais, iš viso užvaldydami nukentėjusiosios turto už 1 158 Lt. Jis taip pat nuteistas už tai, kad atvedęs L. M. prie ežero, ką tik padaryto plėšimo metu atliktais smurtiniais veiksmais palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, lytiškai santykiavo su L. M. prieš jos valią, t. y. ją išžagino. Taip pat jis nuteistas už tai, kad kartu su V. P., nusivedę L. M. nuo Vievio ežero į A. J. tėvų gyvenamąjį namą, užsirakinę atskirame kambaryje, šiais veiksmais ir anksčiau pavartotu smurtu bei grasinimais palaužę nukentėjusiosios pasipriešinimą, A. J. su L. M. atliko prievartinį lytinį aktą natūralia forma, o V. P. su ja lytiškai santykiavo oraliniu būdu, t. y. padarė išžaginimą grupėje asmenų. Jis taip pat nuteistas už tai, kad pakartotinai, 1999 m. rugsėjo 1 d., apie 3.30 val., kartu su V. P. ir E. Ž., vesdamasis L. M. iš savo namų link Vievio ežero, atėmęs nukentėjusiajai galimybę priešintis, užvaldė L. M. pasiūlytus už jos paleidimą 470 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kurių vertė tuo metu buvo 2 942,20 Lt. Jis taip pat nuteistas už tai, kad kartu su V. P., sužinoję apie nukentėjusiosios L. M. ketinimą pranešti apie jos apiplėšimą ir išžaginimus, ir turėdami tikslą šiuos sunkius nusikaltimus paslėpti, 1999 m. rugsėjo 1 d., apie 4 val., prie Vievio ežero sumušė L. M., spardydami kojomis į šonus ir į galvą, jai pargriuvus, spardė bato kulnu į kaklą, krūtinę, šokinėjo jai ant krūtinės, kumščiais sudavė smūgius į veidą ir murkdė nukentėjusiąją vandenyje. Suduodami nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 14 smūgių, jie padarė L. M. įvairius kūno sužalojimus, o dėl smūgio į kaklą nukentėjusioji nuo uždusimo mirė. Tokiu būdu A. J. kartu su V. P. tyčia nužudė L. M., turėdami tikslą paslėpti kitus sunkius nusikaltimus. A. J. dar nuteistas ir už tai, kad nuo 1999 m. rugpjūčio 31 d. iki 1999 m. rugsėjo 1 d., Vievio mieste, neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą – peilį, savadarbiu būdu pagamintą pagal medžioklinių peilių pavyzdžius.

5. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 5 d. nutartimi A. J. veikos buvo perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK): iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 1 dalies į BK 149 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 3 dalies į BK 149 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 7 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio į BK 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paliekant A. J. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

6. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 5 d. nutartis buvo pakeista: nusikalstama veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalies buvo perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 8 dalimi, bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 149 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, paliekant A. J. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Bausmę paskirta atlikti kalėjime.

7. Kauno apygardos teisme 2024 m. balandžio 25 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi netenkino Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos teikimo dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

9. Nuteistasis A. J. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nuteistasis nesutinka su skundžiama nutartimi ir nurodo, kad nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas kalėti iki gyvos galvos, jis padarė būdamas sulaukęs vos pilnametystės. Tokio amžiaus asmenys yra nesusiformavę, neturi gyvenimiškos patirties. Nuteistasis sutinka, kad tuo metu elgėsi negerai, pažeisdamas bet kokias moralės normas, bet tai buvo daugiau negu prieš 25 metus. Per tokį laikotarpį pas žmogų susiformuoja kitas požiūris į gyvenimą. Jis per 25 metus, praleistus kalėjime, daug visko pamatė, iš ko galima būtų pasimokyti. Jo asmenybė per šį laikotarpį susiformavo. Dabar jis žino, kaip reikėtų gyventi laisvėje, nepažeidžiant moralės normų, kad gyvenimas būtų prasmingas. Jis niekada nepakartotų padarytų klaidų, už kurias yra nuteistas iki gyvos galvos. Jau dabar, būdamas nelaisvėje, kuria ateities planus apie nepriekaištingą, nepažeidžiantį moralės normų gyvenimą. Jis susirado draugę, su kuria nori susieti savo tolesnį gyvenimą, sąžiningai dirbs, padės motinai.

9.2. Nuteistasis teigia, kad jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbo, kol turėjo galimybę dirbti, lankė įvairias programas. Jis yra skatintas 14 kartų už gerą elgesį, gerą darbą, stengiasi elgtis nepriekaištingai, tai, nuteistojo nuomone, duoda pagrindą manyti, kad jis akivaizdžiai daro pažangą (tai konstatuota ir sociologo išvadoje). Jis daro viską, ką galima būtų padaryti, norint „pateikti save iš gerosios pusės“. Todėl, pasak nuteistojo, apygardos teismo pastebėjimas, kad jis turi kur pasitempti, norint sumažinti nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, yra perteklinis. Sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės iki gyvos galvos pakeitimo, vertinama, ar nuteistasis padarė pažangą atliekant paskirtą bausmę, kaip jis elgėsi bausmės atlikimo metu, o ne kaip jis elgėsi laisvėje iki bausmės atlikimo pradžios. Nutartyje nurodyta, kad jis, būdamas laisvėje, vartojo alkoholį, darė sunkius nusikaltimus ir t. t.

9.3. Apygardos teismas pacitavo nutartyje socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, tačiau nepaaiškino, kaip jis galėtų tuos veiksnius mažinti. Pasak nuteistojo, jis lanko visus galimus užsiėmimus, dalyvauja visose galimose programose, mokosi, vykdo visas reabilitacijos plane nurodytas priemones. Todėl nuteistasis nesupranta, ką jis dar turi daryti, kad kriminogeniniai veiksniai sumažėtų. Anot nuteistojo, apygardos teismas, nurodydamas, jog jis turi mažinti kriminogeninius veiksnius, turėjo paaiškinti, kokiu būdu galėtų tai padaryti. Nuteistasis nesupranta, apie kokias problemas kalbama, dėl kurių jis tariamai stokoja tinkamų problemų sprendimo būdų. Jis niekada su niekuo nekalbėjo apie savo problemas, kaip jas reikėtų spręsti, nes faktiškai problemų, kurių jis pats negalėtų išspręsti, šiuo metu ir bausmės atlikimo metu, jis neturi. Todėl apygardos teismas negalėjo vertinti jo įgūdžių dėl jo problemų sprendimo. Jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu visiškai pakeitė savo gyvenimą. Bausmės atlikimo metu neturėjo tokių problemų, kurias nebūtų galėjęs išspręsti pats. Jis visada numato savo atliktų veiksmų pasekmes.

9.4. Nors jis iki suėmimo vartojo alkoholį (nelaisvėje yra faktiškai nuo 15 metų amžiaus, išėjęs į laisvę lygtinai, būdamas laisvėje vos mėnesį, padarė kitus nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos), tačiau jis lankė kursus „Alkoholio žala“ ir padarė išvadas, kad alkoholis daro didelę žalą ir yra nusprendęs jo nebevartoti. Nuteistasis nesutinka su teismo teiginiu, kad jis mažai deda pastangų ateityje nevartoti alkoholio. Apygardos teismas nenurodė, kaip jis galėtų parodyti iniciatyvą nevartoti alkoholio. Jis padarė viską, kad išsigydytų nuo priklausomybės alkoholiui ir, pasak nuteistojo, jam pasisekė taip padaryti. Jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nekilo jokių minčių vartoti alkoholį.

9.5. Nuteistasis teigia, kad apygardos teismas, atsisakydamas jam pakeisti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuoto laisvės atėmimo bausmę nurodė tai, kad jis, būdamas vos 15 metų, darė nusikaltimus, jog ankščiau vartojo alkoholį, daug kartų teistas ir t. t. Pasak nuteistojo, negalima asmens bausti antrą kartą. Šios aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su padarytu nusikaltimu, jau buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę iki gyvos galvos, todėl apygardos teismas negalėjo jų pakartotinai vertinti ir kvestionuoti sprendžiant klausimą dėl bausmės keitimo iš laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės negali būti esminiais faktoriais, įtakojančiais teismo sprendimą keisti ar nekeisti nuteistajam paskirtą bausmę.

9.6. Anot nuteistojo, skundžiamojoje nutartyje nėra nurodyta, kad jis deda pastangas valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, yra orientuotas į savo resocializacijos bei integracijos procesą, intervencinių priemonių tęstinumas gali būti įgyvendinamas ir ne struktūruotoje aplinkoje. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšį su artimaisiais, t. y. socialiniai ryšiai yra stiprūs. Nuteistojo nuomone, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad galima pakeisti bausmės sąlygas. Individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių įvykdymas yra viena iš privalomų sąlygų, kuriai esant, spręstinas klausimas dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo, kaip ir nusikalstamo elgesio pažanga, bei pakankama / nepakankama nuteistojo elgesio korekcija – šias sąlygas jis vykdo stropiai. Byloje esantys dokumentai patvirtina apie jo daromą pažangą. Be to, apygardos teismas pats nurodė, kad jis vykdo visas Institucijos rekomendacijas ir individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Jis stengiasi dėti pastangas minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, savo elgesį kiek gali koreguoja teigiama linkme, tačiau apygardos teismas šias aplinkybės nevertino.

9.7. Pasak nuteistojo, iš šių aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad jis atitinka visus formaliuosius ir materialiuosius įstatyme numatytus pagrindus pakeisti jam laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo manymu, apygardos teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės pakeitimo, buvo neobjektyvus, šališkas, visapusiškai neįvertino aplinkybių visumos, priėmė „formalią“ nutartį.

10. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

11. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant kalėjimo administracijos teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad šiuo metu nėra pagrindo A. J. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

12. BVK 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

14. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs 24 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

15. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. J. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, buvo 14 kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su motina, broliu, drauge ir jos vaikais, yra jų lankomas pasimatymų metu, bendrauja telefonu, sulaukia iš jų finansinės paramos. Nuteistais kalėjime įgijo vidurinį išsilavinimą bei staliaus specialybę, kalėjime dirbo tam tikrą laiko tarpą. Nuteistasis priteistus civilinius ieškinius yra visiškai atlyginęs iš gauto darbo užmokesčio, 2024 m. sausio 16 d. pažymoje nurodyta, kad nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai nėra gauti. Nuteistasis dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta, labai gailisi, atsiprašė aukos artimųjų. Nuteistasis A. J. aktyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bendradarbiauja su specialistais ir į įstaigą atvykstančiais savanoriais, aktyviai dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklose, korekcinėse programose bei kitose kalėjime organizuojamose pozityvaus užimtumo priemonėse. 2020 metais nuteistasis dalyvavo ir sėkmingai baigė priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų asmenų įžanginės grupės užsiėmimus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis aiškiau suvokia alkoholio daromą žalą individo elgesiui ir jo gyvenimui; pripažįsta, kad apsvaigimas nuo alkoholio nusikalstamos veikos metu, įtakojo tai, kad nuteistasis neįvertino galinčių kilti itin sunkių nusikaltimo pasekmių, tačiau tiki, kad dabartinį ir ankstesnius nusikaltimus, vykdė įtakotas draugų, o ne dėl alkoholio sukeltos apsvaigimo būsenos. Byloje nėra duomenų apie sistemingą nuteistojo alkoholio vartojimą. 2021 m. lapkričio 5 d. A. J. buvo sulaikytas dėl alkoholinių gėrimų laikymo, tačiau pats nuteistasis apsvaigęs nebuvo, alkoholį nešė kitam nuteistajam. 2018 metais nuteistasis dalyvavo programoje „Raktas“, orientuotoje į emocinio atsparumo didinimą ir savianalizės įgūdžių stiprinimą, taip pat lankė psichologinės terapijos grupes, elgesio keitimo programas, dalyvavo „Emocinė gerovė“ paskaitoje, Emocijų stresinėse situacijose identifikavimo ir valdymo programos veiklose, tačiau vertinimo metu stebima, kad šių programų tikslai nėra pilnai pasiekti. Asmeniui vis dar trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių ir gebėjimo kritiškai vertinti savo asmenybę ir elgesį.

16. Tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors neabejotinai su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektas yra svarbus vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

17. Byloje yra ir nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Nors nuteistasis A. J. yra 14 kartų skatintas, tačiau jis 16 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, šiuo metu turi galiojančią nuobaudą. Paskutinius trys kartus drausminės nuobaudos buvo skirtos pakankamai neseniai – 2024 m. vasario 23 d. (už draudžiamų daiktų – SIM kortelės laikymą), 2022 m. spalio 28 d. (už nustatytos tvarkos nesilaikymą – permėtė per tvorą į kitos brigados kiemą 1 kg žalios mėsos), 2021 m. lapkričio 5 d. (alkoholinių gėrimų ir surogatų laikymą) (asmens bylos 3 tomas, b. l. 157–164, 183–196; asmens bylos 4 tomas, b. l. 5–11). Savo paskutiniojo nusižengimo nuteistasis kritiškai nevertina. Vertinimo metu jis paaiškino suprantantis, kad tai yra draudžiama, tačiau mano, kad savo elgesiu niekam žalos nedarė, tiesiog norėjo palaikyti ryšius su drauge ir „turėti daugiau privatumo“. Be to, nuteistasis ne visada pripažindavo padaręs ir kitus drausminius pažeidimus, būdavo linkęs savo elgesį pateisinti (asmens bylos 1 tomas, b. l. 160, asmens bylos 2 tomas, b. l. 79, 108, 109; asmens bylos 3 tomas, b. l. 29, 30). Nors anksčiau galiojusi (iki 2022 m. sausio 1 d.) BVK 167 straipsnio 3 dalies nuostata numatė, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti tik jei patys pageidauja, tačiau nuteistajam manant, kad jis yra pasirengęs grįžti į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu, turi būti įvertinamas ir jo požiūris į darbą. Be to, darbinė veikla yra viena iš pozityvaus užimtumo formų, mažinanti ir pakartotinio nusikalstamumo tikimybę būnant laisvėje. Nors nuteistojo požiūris į darbą teigiamas, jis ilgą laiką dirbo, tačiau bylos duomenimis jis 2009 m. liepos 27 d. buvo atleistas iš darbo už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nes savavališkai atidarė gamybos baro duris ir be palydos vienas išėjo į lauką (asmens bylos 2 tomas, b. l. 75–85). 2020 m. birželio 12 d. A. J. perkėlus į tuometinį Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių, nuteistasis ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, 2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 7/05-14.31 buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ Medienos ir baldų gamybos ceche, tačiau 2021 m. gruodžio 2 d. nuteistasis pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo (asmens bylos 3 tomas, b. l. 155–156, 165). Pokalbio metu asmuo nurodė, jog buvo paprašytas išeiti iš darbo dėl to, jog kilo konfliktas dėl darbo našumo. Nuteistasis taip pat buvo įsidarbinęs valytojo pareigose, tačiau 2021 m. lapkričio 18 d. iš darbo buvo atleistas. A. J. šiuo metu įkalinimo įstaigoje nedirba. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. J. nepavyksta išlaikyti stabilius darbo santykius. Šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Be to, Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo pateiktose nuteistojo A. J. 2005 m. – 2010 m. metinėse charakteristikose be jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių savybių: mandagus, vengiantis konfliktų, gebantis valdyti savo jausmus ir emocijas, motyvuotas darbui, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai, taip pat nurodoma ir tai, kad A. J. elgesys atliekant bausmę vertinamas patenkinamai, jis linkęs smulkiai pažeidinėti bausmės atlikimo režimą, dienotvarkės ir nuteistųjų elgesio taisyklių reikalavimus, turi polinkį pasinaudoti kitų silpnybėmis ir silpnavališkumu, mėgstantis gudrauti, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, jam būdingi individualistiniai – egoistiniai polinkiai, labai vertina materialines vertybes, pavydus, nejaučia atsakomybės už savo poelgius, mano, jog nuteistas per griežtai, interesų sfera labai siaura, interesai apsiriboja buitinių poreikių tenkinimu (asmens bylos 2 tomas, b. l. 20, 29, 44, 50, 117). Laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis ne kartą yra įsivėlęs į rizikingas situacijas, kurios suponuoja prielaidą, jog asmuo vis dar gali būti lengvai paveikiamas kitų neigiamos įtakos. 2021 m. lapkričio 5 d. A. J., pasidavęs kito asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, įtakai nešė jam alkoholinius gėrimus, vėliau teigė nežinojęs ką nešėsi, o tik norėjęs padėti kitam asmeniui. Nors nuteistasis linkęs vertinti save pozityviai, tačiau turimais duomenimis laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu buvo fiksuoti autoagresyvūs A. J. ketinimai ir veiksmai. Iš 2002 m. lapkričio 25 d. pažymos matyti, kad nuteistasis būdamas kameroje grasino nusižudyti (asmens bylos 1 tomas, b. l. 148). Ankstesniame vertinime nurodyta, kad jis, „atlikdamas bausmę Lukiškių TI-K ir palaikydamas kitus nuteistuosius, kurie reikalavo paslaugų iš pareigūnų, yra save žalojęs“. 2003 m. kovo 24 d. tarnybinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog 2003 m. vasario 28 d. nuteistasis atsisakė išeiti iš laikino sulaikymo kameros nepilnai kratai, elgėsi įžūliai, buvo neprognozuojamas, grasino prižiūrėtojui, spyrė korpuso vyresniajam į koją (asmens bylos 1 tomas, b. l. 173). Ankstesniame vertinime nurodyta, kad bausmės atlikimo pradžioje buvo fiksuoti pasyvios agresijos atvejai – pareigūnų nurodymų nevykdymas, badavimas. Dabartinės bausmės metu smurtinio elgesio ar savitvardos praradimo atvejai nefiksuoti. Nuteistojo A. J. elgesys bausmės atlikimo metu buvo ir šiuo metu yra vertinamas tik patenkinamai. Vien tokio nuteistojo elgesio pokyčio nepakanka pripažinti tam, kad A. J. padarė pozityvias išvadas dėl savo elgesio.

18. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo A. J. pakartotinio nusikalstamumo riziką bei spręsdama dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į nuteistojo ankstesnius teistumus bei į padarytas nusikalstamas veikas. A. J. anksčiau teistas 6 kartus (už vagystes ir plėšimus), pirmasis jo teistumas buvo vos 15 metų amžiaus. Paskutinės nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, yra už tai, kad jis 1999 m. rugsėjo 1 d., veikdamas kartu su kitais asmenimis, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusiąją, panaudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, grasindamas jai peiliu, ją išžagino, po to, išžagino veikdamas kartu su bendrininku, užvaldė jos pinigus, bijodamas, kad nukentėjusioji praneš policijai apie apiplėšimą bei išžaginimą, su bendrininku toliau prieš nukentėjusiąją smurtavo, sudavė ne mažiau kaip keturiolika smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą, kaklą, šokinėjo ant krūtinės, murkdė vandenyje, taip tyčia ją nužudė, siekdamas paslėpti kitus nusikaltimus, o nukentėjusiosios lavoną įmetė į kanalizacijos šulinį, kurį uždengė medžio šakomis (asmens bylos 1 tomas, b. l. 23–35). Taigi A. J. atlieka bausmę už itin pavojingų nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių ir už labai sunkų nusikaltimą, t. y. tyčinį žmogaus nužudymą, įvykdytą siekiant nuslėpti kitus padarytus nusikaltimus. Ankstesniu Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu A. J. buvo nuteistas už tai, kad 1999 m. rugpjūčio 8 d. ir 1999 m. rugsėjo 2 d. įvykdė plėšimus, šiuos nusikaltimus įvykdė nepraėjus nei mėnesiui, kai buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos (asmens bylos 1 tomas, b. l. 10–16). A. J. du kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, be to, ne kartą buvo atleistas nuo bausmės lygtinai prieš terminą. Tačiau A. J. tinkamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nekeitė, jo nusikaltimai vis sunkėjo. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo A. J. pavojingumą visuomenei. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi šios aplinkybės yra svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jo pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam.

19. Nuteistojo A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 85 balai (2024 m. kovo 14 d. tyrimas), pagal OASys metodiką rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš jų 45 balai sudaro statiniai veiksniai, kurie nesikeis, kiti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį (40 balų) sudaro dinaminiai veiksmai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali sumažinti. Po atlikto nuteistojo A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, išryškėjo šie kriminogeniniai veiksniai, statiniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų), smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; dinaminiai: turi nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai; apsauginiai: pozityvūs santykiai su partnere ir vaikais. Suprantama, kad kriminalinės istorijos (4 ir daugiau teistumų), pirmo teistumo jauname amžiuje (iki 18 metų), smurtinio elgesio istorijos, nusikalstamo seksualinio elgesio istorijos ir kitų statinių veiksnių nuteistasis nepašalins, tačiau kitus kriminogeninius veiksnius (dinaminius) nuteistasis gali pašalinti arba ženkliai sumažinti. Didžiąją dalį nuteistojo rizikos sudaro dinaminiai, t. y. kintantys kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio pokyčių ir dedamų pastangų jį koreguoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš nuteistojo A. J. ankstesnių OASys tyrimų matyti, kad 2021 m. kovo 4 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 70 balų (45 balai statiniai), 2022 m. gegužės 23 d. – 81 balas (45 balai statiniai), o šiuo metu (2024 m. kovo 14 d. tyrimas) yra 85 balai (45 balai statiniai), t. y. kiekvienais metais nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ne mažėjo, o priešingai – didėjo; per 3 metus ji padidėjo net 15 balų. Šiuo metu nuteistojo A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika netgi nėra artima žemai, priešingai, ji yra artima aukštai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad dėl darbinės veiklos nutraukimo ir įstaigoje padaryto pažeidimo yra matomas neigiamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos skaitinės vertės pokytis. Tai rodo, kad per ilgą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius nedėjo, toks riziką nusikalsti didinančių veiksnių kiekis, esant tik vienam riziką nusikalsti mažinančiam veiksniui, neduoda pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, o bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti.

20. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau nuteistasis A. J. nededa pakankamai pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgus į nuobaudų ir paskatinimų santykį, jų skyrimo chronologinę seką, akivaizdu, jog nuteistojo pasikeitimai teigiama linkme nėra kryptingi ir pastovūs. Vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo, kryptingo bei atskleidžia jo atsainų požiūrį į nustatytas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam A. J. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.