Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2650-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-09-19
Bylos Nr.
1-2650-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46468-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2650-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46468-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės

pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nepilnamečio vaiko D. Š. (D. Š.) akivaizdoje smurtavo prieš savo sugyventinę T. S., t. y. konflikto metu buto koridoriuje kelis kartus delnu smogė sugyventinei per veidą, po to kambaryje sudavė delnu apie 5 smūgius per galvą ir kūną, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. Š. paaiškino, kad jis kartu su sugyventine T. S. ir jų sūnumi D. Š., gim. 2002 m., gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jau 16 metų. Tarp jų su sugyventine pasitaiko konfliktų, bet nedažnai. Kartais jis prieš ją smurtauja, bet nedažnai, maždaug vieną kartą per metus. Dažniausiai konfliktai kyla dėl alkoholio, nes sugyventinei nepatinka, kad jis geria. 2017 m. rugsėjo 9 d. ryte tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas dėl pinigų. Konflikto metu jis negražiai kalbėjo su pastarąja, ji už tai trenkė jam per veidą. Trenkė nestipriai, skausmo nejautė, dėl suduoto smūgio sugyventinei pretenzijų neturi. Ar ji jam trenkė pirma ar jis jai buvo trenkęs, neprisimena. Jis jai taip pat trenkė per veidą, kiek kartų – neprisimena, bet tikrai ne vieną kartą. Ją mušė delnu, kiek pamena. Ar trenkė ir į kitas kūno vietas ar tik per veidą, neprisimena, galimai buvo taip, kaip nurodo sugyventinė. Buvo neblaivus, todėl nelabai gerai prisimena įvykio aplinkybes. Įvykio metu namuose buvo ir jų sūnus, kuris viską matė. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi (b. l. 30 ).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu T. S. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 09.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis, būdamas neblaivus, pradėjo su ja konfliktuoti. Ėmė jai priekaištauti, kad ji jam neištikima, pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Vėliau koridoriuje ir kambaryje jos nepilnamečio vaiko D. Š. akivaizdoje prieš ją smurtavo. Koridoriuje kelis kartus delnu smogė į veidą, o kambaryje sudavė taip pat apie 5 smūgius iš delno į galvą ir į kūną. Vėliau vaikas išvažiavo pas senelius, o ji išėjo į darbą. Būnant darbe, jis jai ne kartą skambino, o vėliau atėjo girtas į jos darbą ir triukšmavo. Ji atsiprašė iš darbo ir jie išėjo namo. Jis vėliau su ja konfliktavo, todėl iškvietė policiją, kuri atvykusi jį išvežė. Dėl patirtų sužalojimų į med. institucijas nesikreips, nes padaryti nežymūs sužalojimai. Jautė tik fizinį skausmą. Prašo imtis priemonių, kad daugau tai nepasikartotų (b. l. 11–13).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. 19.26 val. užregistruotas įvykis, kad namuose agresyvus pranešėjos sutuoktinis puola muštis, konfliktuoja. Pranešėja pabėgo, bijo grįžti į namus (b. l. 9–10).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 19.31 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos sutuoktinis puola muštis, konfliktuoja. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė T. S., 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 19.20 val., bute neblaivus pranešėjos sugyventinis A. Š. išvarė pranešėją iš namų, puolė muštis. 2017 m. rugsėjo 9 d. ryte ją mušė rankomis į įvairias kūno vietas. Savaitės eigoje mušė rankomis į veidą (matosi mėlynės ant žandų). Pranešėja teigia, kad sugyventinis nuolat smurtauja prieš ją. Pranešėja blaivi, nuo GMP atsisakė, susijaudinusi, galimai įbauginta (b. l. 17–18).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. 20.04 val. A. Š. nustatytas 3,29 promilių girtumo laipsnis (b. l. 36).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis konflikto metu kelis kartus delnu smogė sugyventinei T. S., su kuria veda bendrą ūkį, per veidą, po to kambaryje sudavė delnu apie 5 smūgius per galvą ir kūną, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.

Įtariamajam A. Š. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Š. sutiko ir nurodė, kad su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 48). T. S. 2017 m. rugsėjo 11 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 49).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę – baustas administracine tvarka (b. l. 37–38), neteistas (teistumai išnykę) (b. l. 39), nedirbantis (b. l. 46), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, skiriant jam BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 5 punktuose bei 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytus įpareigojimus. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. 19.36 val. (b. l. 25) iki 2017 m. rugsėjo 11 d. 11.20 val. (b. l. 26), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31–32), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 5 punktais, įpareigoti A. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., ir neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. 19.36 val. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. 11.20 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. Š., kad:

1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš