Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijų įrangą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, turintis antros grupės neįgalumą, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1. 1995 m. vasario 8 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47(1) straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2. 1997 m. gruodžio 22 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį - 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 43 straipsniu, pagal 1997 m. gruodžio 22 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 1995 m. vasario 8 d. Širvintų apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

3. 2000 m. kovo 15 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 Įstatymo "Dėl amnestijos akto 1 str. 1 d. 1 p. atleistas nuo bausmės;

4. 2003 m. rugsėjo 2 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį - 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda;

5. 2004 m. gegužės 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - 60 val. areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 2 dalimi pagal 2004 m. gegužės 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė -areštas 60 val. ir 500 Lt dydžio bauda;

6. 2005 m. sausio 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

7. 2016 m. kovo 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 285 straipsnio 1 dalį - 30 MGL (1103,10 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 20 MGL - (735,40 Eur) bauda;

8. 2019 m. kovo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 2 d. prie paskirtos bausmės pridėta 2016-03-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 20 MGL - (735,40 Eur) bauda ir galutine subendrinta bausme paskirta laisvės apribojimas 1 metams ir 20 MGL bauda, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

9. 2019 m. lapkričio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį - 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 20 MGL (735,40 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, N. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

10. 2020 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo nutartimi panaikintas nuteistajam N. J. bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 00:00 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių, t. y. daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo konferencijų įrangą kaltinamasis N. J. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad jis 2020 m. rugsėjo 25 d. vakare paėmė jo dėdei priklausantį automobilį "Renault Megane Scenic", valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo pas pusbrolį D. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Dėdė paskolino jam automobilį ir jis juo nuvažiavo pas pusbrolį. Ten vartojo alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alkoholinių gėrimų jis su D. A. važiavo į (duomenys neskelbtini) miestą jų nusipirkti. (duomenys neskelbtini) mieste prie automobilių servizo jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir jam nustatė 2,60 prom. girtumą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, prašo skirti švelnesnę bausmę.

Kadangi kaltinamasis N. J. teisiamojo posėdžio metu nusikalstamos veikos padaryme kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. paaiškino, kad 2020-09-21 pirmadienį jis atvažiavo pasisvečiuoti pas savo pusseserę V. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). V. gyvena kartu su savo sūnumi N. J.. Atvažiavo jam priklausančiu ir jo vardu registruotu automobiliu "Renault Megane Scenic", valst. nr. (duomenys neskelbtini). Jam besisvečiuojant N. jo paprašė paskolinti jam automobilį, kad jis galėtų nuvažiuoti aplankyti savo sūnų, kuris gyvena su motina kažkur netoli (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad N. neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau jam jo pagailo ir jis paskolino N. savo automobilį. Jam davus N. automobilį, jis buvo blaivus. N. pas sūnų išvažiavo antradienį, o ketvirtadienį grįžo. Jis automobilio raktelius laiko prie automobilio pavarų svirties, N. žinojo kur jis laiko raktelius, todėl grįžęs pas mamą jis automobilį pastatė namų kieme, o raktelius padėjo ten kur jis visada juos laiko. Po to N. buvo namuose, vėliau į svečius atvažiavo N. pusbrolis, taip pat ir jo giminaitis, D. A.. Jis girdėjo, kad jie apie kažką kalbėjosi, bet nematė, kad jie vartojo kokius nors alkoholinius gėrimus. Pažiūrėjęs televizorių jis nuėjo miegoti. Jam užmigus D. kalbėjosi su N.. 2020-09-25 8 val. ryto jam reikėjo būti (duomenys neskelbtini). Jis atsikėlė apie 6 val. ryto ir pastebėjo, kad kieme nėra jo automobilio "Renault Megane Scenic", valst. nr. (duomenys neskelbtini). Nei N., nei D. namuose nebuvo. Tuomet paskambino N., tačiau N. telefoną buvo palikęs namuose. Tuomet paskambino D. mamai, nes neturi paties D. telefono, ir iš jos sužinojo, kad N. su D. girtus važiuojančius į (duomenys neskelbtini) pagavo policija, N. sulaikė, o automobilį uždarė į policijos saugomų automobilių aikštelę (b. l. 17-19).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. paaiškino, kad 2020-09-25 pagal darbo grafiką dirbant šaukiniu „4021“ kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. V. ir patruliuojant nustatytu maršrutu bei vykdant eismo priežiūrą (duomenys neskelbtini) miete, apie vidurnaktį, t. y. 00:00 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje patikrinimui buvo sustabdytas automobilis "Renault Megane Scenic", valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės link miesto. Automobiliu važiavo du vyriškiai. Sustabdęs minėtą automobilį priėjo prie vairuotojo pusės durelių. Vairuotojui atidarius dureles, jis prisistatė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Vairuotojas pateikė tik automobilio registracijos liudijimą, ir nurodė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones bei prisistatė N. J. vardu. Bendraujant su vairuotoju iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai, jo kūno judesiai buvo nekoordinuoti, todėl pasiteiravo pas vairuotoją ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Vairuotojas atsakė, kad jis yra vartojęs alkoholinius gėrimus daugiau kaip prieš 15 minučių. Tuomet vairuotojui buvo nurodyta pasitikrinti blaivumą, pirmuoju tikrinimu 2020-09-25 00 val. 02 min. N. J. buvo nustatytas 2,60 prom. girtumas, antruoju tikrinimu 2020-09-25 00 val. 22 min. - 2,44 prom. girtumas. Vairuotojas nedelsiant buvo sulaikytas. Apie sustabdytą transporto priemonę, kurią vairavo neblaivus asmuo, kai neblaivumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, informavo Kauno apskr. VPK budėtoją ir Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėją G. Č., kuriam atvykus N. J. perduotas tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti, o transporto priemonė – automobilis "Renault Megane Scenic", valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 21-23).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. A. paaiškino, kad tiksliai dienos neatsimena, tačiau tai galėjo būti 2020-09-24, vakarop pas jį į svečius "Renault Scenic" automobiliu atvažiavo jo pusbrolis N. J.. Jis atvažiavo jau būdamas šiek tiek išgėręs. Jis žino ir tuo metu jau žinojo, kad N. neturi ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. N. sakė, kad automobilis yra jo dėdės. Kurį laiką pasisvečiavę pas jį, vėliau nuvažiavo pas N. į namus. Kol buvo pas jį jokio alkoholio dar nevartojo. Būdami pas N. gėrė degtinę, abu išgėrė butelį. Kartu su jais gėrė ir N. dėdė, kuriam priklauso automobilis, kuriuo N. pas jį atvažiavo. Tolimesnių vakaro įvykių nelabai atsimena dėl girtumo, tačiau atsimena, kad jis su N., būdami apsvaigę nuo alkoholio, jo dėdės automobiliu "Renault Scenic", kurio valstybinių numerių neatsimena, važiavo į (duomenys neskelbtini), galimai nusipirkti dar alkoholio, nes tiksliai neatsimena kodėl jie ten važiavo. Automobilį vairavo N., o jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. (duomenys neskelbtini) mieste juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino N. blaivumą ir N. sulaikė. Jis nežino ir negali pasakyti ar N. dėdė matė kaip jie išvažiavo jo automobiliu, nes vakaro pabaigos įvykių jis nelabai gerai atsimena (b. l. 25-27).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020-09-25 apie 00:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) N. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemone „Renault Megane Scenic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas pirmu patikrinimu 2020-09-25 00:02 val. 2,60 promilių girtumas, antru patikrinimu 2020-09-25 00:22 val. 2,44 prom. girtumas (b. l. 1).

Iš įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo apžiūrėtas automobilis "Renault Megane Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-13).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio "Alkotest 7510", Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinimo rezultatų matyti, kad N. J. blaivumas buvo tikrintas du kartus, t. y. pirmasis tikrinimas 2020-09-25 00:02 val., kurio metu nustatytas 2,60 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 2020-09-25 00:22 val. nustatytas 2,44 promilių girtumas (b. l. 44-46).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis "Renault Megane Scenic", valst. nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29).

Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės "Renault Megane Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio "Renault Megane Scenic", 2000 m. laidos, vidutinė rinkos kaina su PVM yra 920 eurų (b. l. 43).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo N. J. paaiškinimus ir ištirtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas daro išvadą, kad neginčytinai įrodyta, jog N. J. 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 00:00 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių, t. y. daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Ši kaltinamojo N. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,44 promilės etilo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam N. J. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam N. J., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis N. J. yra teistas devynis kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 97-100), iki bausmės atlikimo nedirbo. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis N. J. nusikalstamą veiką padarė jau būdamas nuteistas 2019 m. lapkričio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam N. J. paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už laisvės atėmimo bausmės vidurkį, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. lapkričio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir daryti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamojoje byloje N. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija kraujyje siekė 2,44 promiles etilo alkoholio, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Toks kaltinamojo elgesys nepateisinamas teisės požiūriu, kadangi didina pavojų visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonę, savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje maksimaliam terminui, t. y. penkiems metams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamą veiką N. J. padarė vairuodamas A. J. priklausantį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas automobilis laikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jos neįmanoma padaryti nurodyto nusikaltimo, todėl turėtų būti konfiskuotinas, tačiau automobilis: nėra kaltinamojo nuosavybė; nusikalstamai veikai panaudotas automobilio savininkui nežinant, jog automobilį vairavęs kaltinamasis buvo neblaivus; nusikalstamos veikos metu vidutinė jo rinkos vertė buvo 920,00 Eur; grąžintas savininkui. Atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas turi sukelti neigiamas pasekmes nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis ekonominio naudingumo, taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamu atveju netikslinga konfiskuoti nurodyto automobilio, tačiau iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam N. J. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis N. J. yra nuteistas už nusikaltimus, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, šiuo metu nuteistasis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl N. J. buvimo pataisos įstaigoje bei nesant duomenų, jog nuteistasis šiuo metu gauna pajamas, ar turi turto, spręstina, kad jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamo jo N. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu ir 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

N. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. J. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu prie 2019 m. lapkričio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 11 (vienuolikos) mėnesių ir 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienus) metus 3 (tris) mėnesius ir 7 (septynias) dienas laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalies pagrindu laiką, kurį N. J. išbuvo laikinai sulaikytu (nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. 00:02 val. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. 11:38 val.) tai yra 1 (vieną) parą, įskaityti į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2020 m. gruodžio 21 dienos.

N. J. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti nepakeistą, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti N. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Baudžiamosios poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš N. J. konfiskuotino turto – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 920,00 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) – valstybei.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos 54,00 Eurų išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą N. J., priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam N. J. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.