- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-735-350-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- K. B.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-29 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nuteistas ketverių metų devynerių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2009-04-23 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. nuteistas už tai, kad 2007-10-14 apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Leliūnų sen., Utenos r., J. T. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, dėl asmeninių nesutarimų, tyčia buteliu smogė nukentėjusiajam D. S. vieną kartą į galvą bei kumščiu smogė vieną kartą į veidą, padarydamas D. S. kraujosruvą kairės akies vokuose, dešiniųjų momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimą, kraujo išsiliejimą ir susitelkimą virš galvos smegenų dešiniojo pusrutulio kietojo dangalo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir kairiųjų galūnių pareze, ir taip dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos dangalo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. S. sveikatą.
K. B. skundžia 2009-09-29 apylinkės teismo nuosprendį, prašo jį išteisinti. Nurodo, kad D. S. nesužalojo. Įvykio dieną su broliu G. B. važiavo pas J. T. grąžinti jam skolos. Jis užėjo į vidų, brolis liko laukti automobilyje. J. T. su D. S. girtavo, buvo matyti, kad jie nelabai orientavosi kas vyksta. Pamatęs jį, D. S. pradėjo jį įžeidinėti, pulti. Išgirdęs triukšmą į namą atėjo ir brolis G. B.. Pamatęs brolį, D. S. dar labiau įsiuto, paėmė peilį. Brolis G. B. norėjo išvengti kontakto su D. S., todėl atstūmė jį ranka. Joks smurtas vartojamas nebuvo, niekas D. S. buteliu nemušė, tyrimo metu joks butelis rastas ir paimtas nebuvo. Išėjus į lauką, rankoje turėdamas kirvį juos išsivijo J. T., užstojo mašiną, pradėjo kapoti stogą, grasino daužyti langus, todėl nuvijo jį rasta medine lazda. Konflikto metu J. T. metė į jį kirvį, pataikė į krūtinę. D. S. yra jiems skolingas, todėl santykiai su juo nėra geri. Mano, kad praėjus po įvykio šešioms dienoms, D. S. susirgo ir norėdamas kažką dėl to apkaltinti apkalba apeliantą. Nurodo, D. S. parodymai nenuoseklūs, jis yra psichiškai nesveikas, be to aplinkiniai jį apibūdina kaip girtaujantį kerštingą asmenį, mėgstantį šmeižti kitus, todėl nesupranta kodėl tikima jo, bei J. T. parodymais.
Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apelianto skunde dėstoma versija, kurios esmė ta, jog jis neįvykdė nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir kuri yra analogiška tai, kurios jis laikėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nuosprendyje išsamiai išnagrinėta ir paneigta. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
Nors nuteistasis nepripažino sunkiai sutrikdęs D. S. sveikatą, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo D. S., liudytojo J. T. parodymai, specialisto išvada. Nukentėjęs parodė, kad būnant pas J. T. užėjęs K. B. pradėjo ant jo šaukti, paėmęs nuo stalo butelį sudavė juo smūgį į galvą ir smogė kumščiu į veidą. Praėjus savaitei pasijuto blogai, todėl kreipėsi į medikus. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ne tik liudytojas J. T., tačiau ir specialisto išvada, kurioje užfiksuota D. S. padarytų sužalojimų lokalizacija, pobūdis, sveikatos sužalojimo mastas. Taigi, K. B. kaltė yra visiškai įrodyta apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Liudytojas J. T. ir nukentėjusysis D. S. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę. Esant visoms šioms aplinkybėms, jų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu K. B. parodymai teisiamojo posėdžio metu byloje esančių įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apelianto skundo teiginiai, jog jis nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto kaltės įrodymais ir K. B. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo K. B. veiką, teismas vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.