Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-585-520/2010

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-06-23
Bylos Nr.: 2A-585-520/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas: D. Č.
Atsakovas: AB „Lietuvos dujos“
Advokatai: Nerijus Stukas

Kategorijos

30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
31.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-585-520/2010Procesinio sprendimo kategorijos:30.10; 30.10; 31.1(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjos Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė,sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,dalyvaujant ieškovui D. Č.,ieškovo atstovui advokatui Nerijui Stukui,atsakovo atstovei I. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje dėl pažeistų teisių gynimo pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos dujos“ (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: P. Č., Trakų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. Č. 2008-01-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė įpareigoti atsakovą AB „Lietuvos dujos“ ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atjungti nuo ieškovui D. Č. priklausančio vidutinio slėgio dujotiekio dujotiekio atšaką, kuria dujos tiekiamos nuo vidutinio slėgio dujotiekio iki Trakų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos galinio įrenginio nuo pat jos prijungimo prie vidutinio slėgio dujotiekio vietos. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai – vidutinio slėgio dujotiekis, kurio bendras ilgis yra 748,46 m, esantis (duomenys neskelbtini), ir kuris pagal 2000-11-02 panaudos sutartį neatlygintinai naudotis patikėjimo teise buvo perduotas atsakovui AB „Lietuvos dujos“. Atsakovas prieš kiekvieną prijungimą prašė dujotiekio savininko sutikimo, o dujotiekio savininkas, nustatydamas prisijungimo prie dujotiekio sąlygas, išduodavo atitinkamą sutikimą. Tačiau 2001-11-14 atsakovas be savininkų (jo ir bendraturčio P. Č.) sutikimo išdavė Trakų rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai technines sąlygas projektuoti ir sumontuoti dujotiekio atšaką nuo ginčo dujotiekio iki galinio trečiojo asmens įrenginio, o 2002-09-20 tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie atsakovo dujų sistemos sutartis. Dėl to buvo pažeistos jo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teisės, CK 6.637 str., Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997-11-07 įsakymu Nr. 245 patvirtinto STR1.05.03:1997 techninio reglamento 7.6 p.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad bylos dalykas yra kito asmens – ieškovo – teisės prijungti kitus vartotojus prie privačiam asmeniui priklausančios dujų vamzdyno atšakos konstatavimas. Teismas nustatė, kad ieškovas nuosavybės teisę į dalį ar visą 748,46 m ilgio vidutinio slėgio dujotiekį, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravo Nekilnojamojo turto registre po 2007-04-19, t. y. minėto dujotiekio savininku tapo jau įsigaliojus Gamtinių dujų įstatymo (aktuali redakcija nuo 2007-04-19) 14 str. 2 d., kuria buvo nustatyta pareiga ieškovui, kaip vietinės bendrojo naudojimo sistemos savininkui, leisti prijungti prie jo sistemos kitų vartotojų sistemas ir šis prijungimas nesiejamas su privalomu buitiniam vartotojui priklausančios vartotojo sistemos išpirkimu. Iki tol trečiasis asmuo P. Č. ir atsakovas sutartiniais santykiais buvo susiję pagal 2002-11-02 panaudos sutartį, kurią atsakovas vienašališkai nutraukė. Teismas, įvertinęs tai, jog trečiasis asmuo panaudos sutarties nutraukimo teisėtumo byloje neginčijo, nesant duomenų, kad panaudos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, vadovaudamasis Gamtinių dujų įstatymo 14 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, pateiktais išaiškinimais, CPK 4 str., CK 4.39 str., Konstitucija, konstatavo, jog ieškovo, kaip dujų sistemos sudėtinės dalies – vartotojo sistemos – savininko, nuosavybės teisės yra ribojamos įstatymo, socialinė nuosavybės funkcija suponuoja tai, kad privačiam nuosavybės subjektui gali būti nustatyta įstatyminė pareiga prisidėti prie ypatingų visuomenės reikmių užtikrinimo.

Šalies argumentai

Ieškovas D. Č. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Gamtinių dujų įstatymo 14 str. 2 d., todėl netinkamai kvalifikavo teisinius santykius bei padarė nepagrįstas išvadas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausantis dujotiekis laikytinas vartotojo sistema (Gamtinių dujų įstatymo 3 str. 43 p.), nes jo dujotiekio atšaka atitinka Gamtinių dujų įstatymo 3 str. 43 p. numatytą vietinės bendro naudojimo sistemos sąvoką. Teismas taikė tinkamą teisės normą (Gamtinių dujų įstatymo 14 str. 2 d.), tačiau šią teisės normą ištraukė iš konteksto, nepagrįstai ignoravo toje pačioje straipsnio dalyje numatytas leidimo naudotis sistema sąlygas – remiantis viešai paskelbtomis naudojimosi vietine bendro naudojimo sistema taisyklėmis. Tačiau tokios taisyklės nebuvo patvirtintos nei vienos iš kompetentingų institucijų, todėl teismas grindė sprendimą neegzistuojančia teisės norma – nepatvirtintomis taisyklėmis, konstatuodamas, jog atsakovas ir trečiasis asmuo Trakų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančia dujotiekio atšaka. Tik tokiu atveju, jei naudotojai įvykdytų taisyklėse nustatytus reikalavimus, dujotiekio savininkas turėtų pareigą leisti naudotis jam priklausančia vietine bendro naudojimosi sistema, o nesant tokių taisyklių objektyvus ir nediskriminacinis naudojimasis galimas tik remiantis šalių susitarimu ar teismo sprendimu nustatyta šalių interesų pusiausvyra. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, pateiktais išaiškinimais, nes tos bylos ir šios bylos ratio decidendi yra skirtingos, kadangi šioje byloje atsakovas prijungė trečiąjį asmenį Trakų rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prieš dujotiekio savininko valią. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškinys yra tenkintinas ir tuo pagrindu, kad atsakovas šiuo metu neteisėtai naudoja jam priklausančią dujotiekio atšaką tiekdamas dujas į Trakų rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Nors sprendime yra vardijami teoriškai galimi nuosavybės teisės ribojimo pagrindai, tačiau nenurodoma, kokiu konkrečiu pagrindu atsakovas ir trečiasis asmuo Trakų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba naudojasi dujotiekio atšaka, kuriuo pagrindu atsakovas apribojo jo nuosavybės teisę į ginčo dujotiekio atšaką. Neteisėti atsakovo veiksmai, be teisėto pagrindo naudojantis jam priklausančiu turtu, turi būti nutraukti pagal CK 1.138 str. 1 d. 2 p., tačiau teismas šio argumento nenagrinėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos dujos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, o apelianto motyvai yra nepagrįsti, neatitinkantys įstatymų reikalavimų ir klaidinantys teismą. Teismas tinkamai taikė ir aiškino Gamtinių dujų įstatymo 14 str. 2 d., pagrįstai nurodė, kad ieškovui priklausantis dujotiekis laikytinas vartotojo sistema. Jis nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog sprendimas buvo pagrįstas neegzistuojančia teisės norma (viešai paskelbtomis naudojimosi vietine bendro naudojimo sistema taisyklėmis), nes tokia teisės norma nebuvo nagrinėjama ir taikoma, teismas teisingai taikė Gamtinių dujų, kitus įstatymus, teisės aktus, kurie nustato bendruosius gamtinių dujų sektoriaus veiklos funkcionavimo ir organizavimo principus, dujų įmonių veiklą bei jų tarpusavio santykius ir santykius su vartotojais tiekiant, skirstant, perduodant, skystinant ir laikant gamtines dujas. Tik dujotiekio savininkas galėjo duoti ar neduoti sutikimą prijungti prie dujų sistemos kitus vartotojus jų prijungimo metu, o prijungiant trečiąjį asmenį Trakų rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prie sistemos 2002 m. ieškovas nebuvo dujotiekio savininkas, dalies savininku ieškovas tapo tik 2008-01-11, o viso dujotiekio – 2009-01-05, todėl jis neturėjo pareigos kreiptis į ieškovą dėl sutikimo davimo. Iš apelianto nurodomų aplinkybių, susijusių su taisyklėmis dėl naudojimosi vietine bendro naudojimo sistema sąlygų, kurios turi būti objektyvios ir nediskriminacinės, darytina prielaida, kad nesant tokių taisyklių, turėtų būti atjungti visi gamtinių dujų vartotojai, kurie yra prijungti nuo dujų vamzdynų atšakų, priklausančių privatiems asmenims. Tačiau tokiu atveju būtų diskriminuojamas trečiasis asmuo Trakų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Apeliantas negali ne tik teisėtai, bet ir fiziškai naudotis tik vienas sau priklausančiu dujotiekiu, kadangi ieškovo dujotiekis įeina į bendrą gamtinių dujų sistemą, yra tos sistemos sudėtinė dalis, bendrosios gamtinių dujų perdavimo įrenginių sistemos dalis, kurios paskirtis – tenkinti visų vartotojų poreikius. Dėl to tenkinus ieškovo reikalavimus būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, pateiktais išaiškinimais. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę dėl leidimo gavimo, tačiau šis klausimas jau yra išnagrinėtas, t. y. nagrinėjant civilinę bylą pagal P. Č. ieškinį jam dėl tokio pat reikalavimo, P. Č. 2003-08-28 atsisakė šio ieškinio reikalavimo, teismas 2003-09-24 ir 2005-10-26 sprendimais priėmė šį P. Č. atsisakymą nuo minėto reikalavimo ir bylą nutraukė. 2001-09-03 dovanojimo sutartis, kuria ieškovui buvo padovanota ½ dalis inžinerinių tinklų, nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2008-01-11, įregistravęs nuosavybę į dujotiekį apeliantas neįgijo ir negalėjo įgyti daugiau teisių ir pareigų nei jų turėjo buvęs dujotiekio savininkas. Ieškovas nebuvo nurodęs pagrindo, kad jis neteisėtai naudoja apelianto dujotiekio atšaką tiekdamas dujas į Trakų rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, todėl pagal CPK 306 str. 2 d. negali šia aplinkybe grįsti apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-00028-272/2005 medžiagą, daro išvadą, kad ieškovo D. Č. šioje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro ieškinio pagrindą, negali būti tenkinamas, nes atsakovas AB „Lietuvos dujos“ nepažeidė ieškovo nurodomų teisių, kurios turi būti ginamos ieškinyje nurodytu būdu, t. y. atjungiant nuo ieškovui D. Č. priklausančio vidutinio slėgio dujotiekio atšaką, kuria dujos tiekiamos nuo vidutinio slėgio dujotiekio iki trečiojo asmens Trakų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos galinio įrenginio nuo pat jos prijungimo prie vidutinio slėgio dujotiekio vietos.

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo P. Č. Statybos inspektoriaus 2000-10-04 pažymos pagrindu įgijo nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus – vidutinio slėgio dujotiekį, kurio bendras ilgis yra 748,46 m, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. P. Č. ir S. Č. 2001-09-03 dovanojimo sutarties pagrindu ½ dalį šio vidutinio slėgio dujotiekio padovanojo savo sūnui D. Č. (ieškovui). Ši dovanojimo sutartis nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2008-01-11. 2008-12-23 dovanojimo sutarties pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teises į visą ginčo dujotiekį, 2009-01-05 nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2008-12-23 dovanojimo sutartis. Trečiasis asmuo P. Č. su atsakovu AB „Lietuvos dujos“ (buvusi firma „Pietų Aukštaitijos dujos“ Trakų dujų ūkis) 2000-11-02 buvo sudarę turto panaudos sutartį, kuria visas tuo metu trečiajam asmeniui P. Č. nuosavybės teise priklausęs ginčo dujotiekis neatlygintinai neapibrėžtam laikui naudotis patikėjimo teise buvo perduotas atsakovui AB „Lietuvos dujos“. Atsakovas 2001-11-14 išdavė Trakų rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai technines sąlygas Nr. 629-T suprojektuoti ir sumontuoti dujotiekio atšaką nuo veikiančio PE d 63 (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). 2002-09-20 tarp atsakovo ir trečiojo asmens Trakų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos buvo sudaryta Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie atsakovo dujų sistemos sutartis, pagal kurią trečiojo asmens Trakų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sistema prijungta prie atsakovo sistemos (b. l. 10-16). Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997-11-07 įsakymu Nr. 245 patvirtinto STR1.05.03:1997 techninio reglamento, galiojusio iki 2002-06-30, 7.6 p. buvo numatyta, kad jei inžineriniai tinklai nėra juos naudojančios įmonės nuosavybė, o jų naudojimo sutartyje įmonei nesuteikta teisė priimti naujų vartotojų, išduoti technines sąlygas dėl statybos objekto prie inžinerinių tinklų prijungimo galima tik gavus tinklo savininko sutikimą. Energetikos ministerijos ir Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-11-19 nurodyme dėl naujų abonentų prijungimo prie inžinerinių tinklų, kuriuos yra įsirengę fiziniai ir juridiniais asmenys, nustatyta, kad nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybėje yra inžineriniai tinklai, naujų abonentų prijungimo galimybes nustato ir technines sąlygas išduoda inžinerinių tinklų įmonės. Inžinerinių tinklų įmonei nustačius naujo abonento prijungimo galimybes ir išdavus technines sąlygas, tinklų savininkas privalo leisti prijungti naują abonentą (b. l. 127). 2000-11-02 sudarytoje turto panaudos sutartyje buvo nurodyta, kad kai panaudos gavėjas perduotą jam neatlygintinai turtą be panaudos davėjo sutikimo duoda naudotis trečiajam asmeniui, panaudos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą. Atsakovas AB „Lietuvos dujos“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas Gamtinių dujų įstatymo (2000-10-10 Nr.VIII-1973), Ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr.43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių, 2001-06-20 įsakymu Nr. 201 patvirtintos Vartotojų lėšomis iki Gamtinių dujų įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrojo naudojimo sistemų ir gamtinių dujų kiekio matavimo priemonių išpirkimo ar perėmimo eksploatuoti gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo įmonių žinion tvarkos bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra įpareigotas prijungti naujus vartotojus prie gamtinių dujų sistemos, esant privačiam dujotiekiui, dujų įmonė kreipiasi į dujotiekio savininką dėl leidimo prijungti naują vartotoją prie jo dujotiekio (b. l. 112a). Įvertinus norminius aktus, kurie galiojo tuo metu, kai atsakovas prijungė trečiąjį asmenį prie vidutinio slėgio dujotiekio, esančio (duomenys neskelbtini), turto panaudos sutarties sąlygas, darytina išvada, kad atsakovas, prijungdamas naują vartotoją prie kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų (nagrinėjamu atveju vidutinio slėgio dujotiekio), turėjo gauti inžinerinių tinklų savininko sutikimą. Pagal bylos duomenis atsakovas vidutinio slėgio dujotiekio, esančio (duomenys neskelbtini), savininko sutikimo neturėjo, tokio sutikimo neturėjo ir trečiasis asmuo Trakų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Ieškovas D. Č. nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ir teisėti interesai, t. y. kad atsakovas atjungtų nuo jam (ieškovui) nuosavybės teise priklausančio vidutinio slėgio dujotiekio dujotiekio atšaką, kuria dujos tiekiamos nuo vidutinio slėgio dujotiekio iki Trakų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos galinio įrenginio nuo pat jos prijungimo prie vidutinio slėgio dujotiekio vietos, tuo pagrindu, kad atsakovas prijungdamas dujotiekio atšaką, kuria tiekiamos dujos trečiajam asmeniui Trakų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybai, be sutikimo, pažeidžia jo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises. Taip pat ieškinyje buvo nurodoma, kad ieškovo teisės pažeistos ir tuo, kad atsakovas pažeidė turto panaudos sutartį, CK 6.637 str. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas, ieškinio pagrindą ir dalyką privalo suformuluoti ieškovas (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-252/2009). Asmens pažeistų civilinių teisių gynimo būdai yra numatyti CK 1.138 str. Įvertinus ieškovo D. Č. ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurios sudaro ieškinio pagrindą, dalyką (suformuluotą konkretų jo teisių pažeidimo gynimo būdą), šioje byloje turi būti nagrinėjamos aplinkybės, ar atsakovas turėjo gauti ieškovo sutikimą dėl naujo vartotojo (trečiojo asmens Trakų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) inžinerinių tinklų prijungimo prie ieškovo nurodomų įsigytų inžinerinių tinklų (2001-2002 m.), ar prijungdamas trečiojo asmens inžinerinius tinklus pažeidė ieškovo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises, ir šios teisės turėtų būti apgintos ieškovo nurodomu būdu, numatytu CK 1.138 str. 2 p., t. y. atstatant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Išnagrinėjus ieškovo nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas, atlikdamas minėtus veiksmus, nepažeidė ieškovo nurodomų teisių, o kadangi atsakovas nepažeidė ieškovo teisių, todėl neturi pareigos atkurti buvusią padėtį. Dėl to ieškovo ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tuo metu, kai atsakovas 2001-11-14 išdavė Trakų rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai technines sąlygas Nr. 629-T suprojektuoti ir sumontuoti dujotiekio atšaką nuo veikiančio PE d 63 (duomenys neskelbtini), 2002-09-20 buvo sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens Trakų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie atsakovo dujų sistemos sutartis, viešame registre buvo įregistruota, kad vidutinio slėgio dujotiekio, kurio bendras ilgis yra 748,46 m, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra ieškovo tėvas P. Č., su kuriuo atsakovas buvo sudaręs turto panaudos sutartį. Ieškovas nebuvo viešame registre įregistravęs 2001-09-03 dovanojimo sutarties, kurios pagrindu jam tėvas buvo padovanojęs ½ dalį minėto vidutinio slėgio dujotiekio. Tiek šios civilinės bylos medžiagoje, tiek kitos civilinės bylos, išnagrinėtos pagal P. Č. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos dujos“ (civ. byla Nr. 2-00028-272/2005), medžiagoje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovui buvo pranešta apie tai, jog ½ dalis vidutinio slėgio dujotiekio yra perleista kitam asmeniui. Priešingai, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo Trakų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba buvo informuojamas apie tai, kad viso dujotiekio savininkas yra P. Č., nes tarp P. Č., kaip dujotiekio savininko, ir trečiojo asmens vyko susirašinėjimas dėl trečiojo asmens inžinerinių tinklų prijungimo prie P. Č. inžinerinių tinklų. P. Č. 2001-12-17 buvo nurodęs, kad trečiasis asmuo jam turi sumokėti 15000 Lt už tai, kad galėtų vykdyti dujų prisijungimo, projektavimo ir statybos darbus (civ. byla Nr. 2-00028-272/2005). 2003-01-29 P. Č., kreipdamasis į teismą su ieškiniu, taip pat nurodė, kad jis yra viso vidutinio slėgio dujotiekio savininkas. Pagal CK 6.393 str. 3 d. prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Taigi D. Č. ir P. Č. neįregistravus dovanojimo sutarties viešame registre iki 2008-01-11, dovanojimo sutartis negalėjo būti panaudota prieš atsakovą ir trečiąjį asmenį, jiems dovanojimo sutartis nesukėlė pasekmių, todėl joks D. Č. sutikimas dėl to, kad trečiasis asmuo prisijungtų prie ½ dalies vidutinio slėgio dujotiekio, nebuvo reikalingas ir tuo, kad buvo atliktas prisijungimas, nebuvo pažeistos jokios ieškovo teisės. Tai, kad nebuvo gautas P. Č. sutikimas dėl prisijungimo prie ½ dalies vidutinio slėgio dujotiekio, kurią D. Č. įsigijo 2008-12-23 dovanojimo sutarties pagrindu iš P. Č., taip pat negali būti pripažinta, kad pažeidžia D. Č. teises. D. Č. 2008-12-23 dovanojimo sutarties pagrindu perėmė ne tik P. Č. teises, bet ir pareigas, įsigydamas dalį vidutinio slėgio dujotiekio jau žinojo, kad prie jo yra prijungta trečiojo asmens dujotiekio atšaka, kad klausimas dėl leidimo prisijungti tarp P. Č. ir atsakovo AB „Lietuvos dujos“ jau yra išnagrinėtas.

Iš civilinės bylos Nr. 2-00028-272/2005 medžiagos matyti, kad P. Č., kaip vienintelis inžinerinių tinklų – vidutinio slėgio 748,46 m ilgio dujotiekio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, 2003-01-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus AB „Lietuvos dujos“ ir Trakų rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą savo sąskaita ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atjungti nuo P. Č. nuosavybės teise priklausančio vidutinio slėgio dujotiekio, esančio (duomenys neskelbtini), dujotiekio atšaką iki Trakų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei nustatyti, kad atsakovai solidariai sumokėtų baudą po 100 Lt už kiekvieną dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo. P. Č. 2003-05-23 pateikė prašymą pakeisti ieškinio dalyką, t. y. prašė nustatyti 748,46 m ilgio dujotiekio, esančio (duomenys neskelbtini), išpirkimo kainą – 56500 Lt, nustatyti, kad pirkimo – pardavimo sutartis būtų sudaryta ne vėliau kaip per 1 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti, kad kaina turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo sutarties sudarymo. Taip pat P. Č. atsisakė reikalavimų atsakovams savo sąskaita atjungti dujotiekio atšaką nuo P. Č. nuosavybės teise priklausančio dujotiekio bei reikalavimo sumokėti baudą. Trakų rajono apylinkės teismas 2005-10-26 sprendimu P. Č. ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nustatė P. Č. priklausančio 748,46 m ilgio dujotiekio, esančio (duomenys neskelbtini), išpirkimo kainą (5628,75 Lt), priėmė P. Č. atsisakymą nuo reikalavimo nustatyti, kad P. Č. priklausančio 748,46 m ilgio vidutinio slėgio dujotiekio išpirkimo kaina, kurią pagal pirkimo – pardavimo sutartį privalo sumokėti atsakovas AB „Lietuvos dujos“, yra 60000 Lt ta apimtimi, kuria prašoma į kainą įtraukti 3500 Lt sumą, ir šią bylos dalį nutraukė, priėmė P. Č. atsisakymą nuo reikalavimų įpareigoti atsakovus AB „Lietuvos dujos“ ir Trakų rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą savo sąskaita ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuo P. Č. priklausančio slėgio dujotiekio atjungti dujotiekio atšaką iki Trakų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei nustatyti, kad atsakovai solidariai sumokėtų baudą po 100 Lt už kiekvieną dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir šią bylos dalį nutraukė. Šis Trakų rajono apylinkės teismo 2005-10-26 sprendimas Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos 2006-03-31 nutartimi paliktas nepakeistas. Iš bylos medžiagos matyti, kad po ieškinio pareiškimo P. Č. ir AB „Lietuvos dujos“ pradėjo derybas dėl gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistemos išpirkimo, derybų metu šalys nesutarė dėl išpirkimo kainos (2003-05-05 Nesutarimo protokolas Nr. 2), ginčas dėl išpirkimo kainos buvo nagrinėjamas teisme ir ginčas buvo išspręstas įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2005-10-26 sprendimu. Šiame sprendime nurodyta, kad ginčo tarp šalių, jog ieškovo P. Č. dujotiekis gali būti išperkamas Gamtinių dujų įstatymo 22 str. pagrindu, iš esmės nėra, tačiau šalys nesutaria dėl dujotiekio išperkamosios kainos dydžio. Sprendimu nustatyta P. Č. priklausančio vidutinio slėgio dujotiekio, kuris dabar nuosavybės teise priklauso ieškovui, išpirkimo kaina (5628,75 Lt), kurią pagal pirkimo-pardavimo sutartį turi sumokėti atsakovas AB „Lietuvos dujos“. Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Kadangi šiuo sprendimu buvo išspręstas klausimas ir dėl trečiojo asmens inžinerinių tinklų (dujotiekio atšakos) prijungimo ir naudojimosi teisėtumo klausimas su tuo metu buvusiu savininku P. Č., todėl ieškovo D. Č. reikalavimas atjungti trečiojo asmens dujotiekio atšaką, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad turto panaudos sutarties šalimi taip pat buvo P. Č., o ne D. Č., P. Č. šios turto panaudos sutarties vienašališkai nenutraukė, kai jo turtu atsakovas leido naudotis trečiajam asmeniui. Pagal bylos duomenis panaudos sutartis su trečiuoju asmeniu P. Č. vienašališkai buvo nutraukta 2007-10-02, apie tai trečiajam asmeniui P. Č. buvo išsiųstas AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo Trakų skyriaus 2007-07-02 raštas Nr. 1-305 (b. l. 37). Minėtame rašte atsakovas trečiajam asmeniui nurodė, kad panaudos sutartį, sudarytą su P. Č., nutraukia nuo 2007-04-19 įsigaliojus naujai Gamtinių dujų įstatymo redakcijai (b. l. 57).

Aukščiau nurodytos aplinkybės tvirtina, kad ieškovas D. Č. įsigijo nuosavybėn inžinerinius tinklus su jau prijungta trečiojo asmens dujotiekio atšaka iš buvusio savininko P. Č., su kuriuo klausimas dėl trečiojo asmens prijungtos atšakos atjungimo, jau buvo išspręstas, todėl ieškovo reikalavimas, pareikštas atsakovui AB „Lietuvios dujos“ dėl šios atšakos atjungimo, yra visiškai nepagrįstas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo dujotiekis eksploatuojamas ne atskirai kaip toks objektas, o įeina į bendrą gamtinių dujų perdavimo įrenginių sistemą, kurios paskirtis tenkinti visų vartotojų poreikius, nes tokią išvadą yra padaręs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-03-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2004, o ši nutartis yra priimta byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl to paties vidutinio slėgio dujotiekio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2008, pateiktais išaiškinimais, nes šioje nutartyje buvo pateikti išaiškinimai Dėl teisės prijungti kitus vartotojus prie privačiam asmeniui priklausančios dujų vamzdyno atšakos, o nagrinėjamoje byloje būtent šis klausimas ir buvo sprendžiamas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime pasisakė ir dėl šiuo metu galiojančių teisės aktų, kurie reglamentuoja tvarką, kaip yra prijungiamos prie savininko sistemos kitų vartotojų sistemos, nes prisijungimas prie vidutinio slėgio dujotiekio, esančio (duomenys neskelbtini), įvyko 2001-2002 m., o ieškovas negrindė ieškinio aplinkybėmis, kad po to, kai jis tapo dujotiekio savininku prieš trečiuosius asmenis, atsirado tam tikros aplinkybės, dėl kurių atsakovui ir trečiajam asmeniui negali būti leidžiama naudotis prie jo (ieškovo) dujotiekio prijungta atšaka. Tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepripažintini pagrįstais. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš D. Č. 12,55 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjos Dalia KačinskienėNeringa Švedienė