- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-21
- Bylos Nr.
- N-556-650-08
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarties R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros pareigūnė 2006 m. gegužės 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R. J. – uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ (toliau – ir UAB ,,Litekso“) filialo „Palangos šiluma“ direktorius, neužtikrino, kad laiku būtų atnaujintas turėtas Gamtos išteklių naudojimo leidimas, nes 2006 m. vasario 28 d. atlikus patikrinimą nustatyta, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ rajoninė katilinė nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 7 d. vykdė ūkinę veiklą, neturėdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo. Tuo R. J. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių III skyriaus 7, 7.2 punktų reikalavimus. R. J. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 2 dalį.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra 2006 m. birželio 8 d. (toliau – ir Institucija) nutarimu R. J. pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį paskyrė 2 250 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog pažeidimu padaryta atmosferai 18 891,27 Lt žala, žalą siūlyta atlyginti UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma“.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. skundu prašė nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nes veikė būtinojo reikalingumo būklėje, siekdamas išvengti dar didesnio pavojaus, kurį sukeltų katilinės veiklos nutraukimas. Nurodė, kad pareigūnė ignoravo tą faktą, jog Palangos rajoninė katilinė nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 7 d. vykdė savo įprastinę nepertraukiamą veiklą, buvo kūrenamas įprastinis kuras, perteklinės aplinkos taršos nebuvo, jokie nauji įrenginiai, galintys daryti poveikį aplinkai, nebuvo pradėti eksploatuoti. Faktiškai „Palangos šiluma“ filialo po 2006 m. sausio 1 d. vykdyta veikla visiškai atitiko anksčiau išduoto Gamtos išteklių naudojimo leidimo (GIN) sąlygas. Vien dėl to, kad laiku nebuvo išduotas TIPK leidimas, šildymo sezono metu negalėjo būti nutraukiamas katilinės darbas ir šilumos tiekimas Palangos miesto gyventojams esant labai žemai lauko oro temperatūrai, o įstatymai nesuteikė teisės šilumos tiekėjui nutraukti šilumos tiekimo dėl to, kad iki nustatyto termino nepavyko suderinti paraiškos TIPK leidimui gauti. Nurodė, kad UAB „Litesko“, siekdama tinkamai ir laiku įvykdyti norminių aktų reikalavimus dėl TIPK leidimų gavimo, 2004 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, kuria universitetas įsipareigojo parengti ir suderinti paraiškas TIPK leidimams gauti bei organizuoti TIPK leidimų gavimą. Teigė, kad paraiška TIPK leidimui gauti užpildyta laikantis teisės aktų reikalavimų ir pateikta bei užregistruota tuo pačiu metu Palangos savivaldybės administracijoje bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente - 2005 m. lapkričio 2 d. Nurodė, kad paraiškos derinimas užtruko ne dėl jo, kaip filialo vadovo kaltės, o dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos įgalioto asmens nepagrįsto atsisakymo vizuoti suderinimui pateiktą paraišką. Mano, kad nurodytos pastabos buvo nepagrįstos, be to, apie jas jis nebuvo informuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartimi skundo nepatenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, kad ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą, neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad juridiniai asmenys, vykdydami ūkinę veiklą, turėtų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gautą leidimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) numato aplinkos oro taršos mažinimo priemonių, numatytų atitinkamuose įstatymuose, įgyvendinimą, įtvirtina taršos integruotos prevencijos ir kontrolės sistemą bei numato, kad Taisyklėmis privalo vadovautis veiklos vykdytojai, kuriems pagal šiose Taisyklėse nustatytą tvarką būtina gauti TIPK leidimą. Teismas nustatė, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ pagal Taisykles privalėjo gauti nuo 2006 m. sausio 1 d. galiojantį TIPK leidimą, tačiau išmetė teršalus į aplinkos orą nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 8 d. neturėdama TIPK leidimo. Teismas konstatavo, kad tuo įmonė pažeidė Taisykles, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, vykdė veiklą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. R. J. , kaip įmonės vadovas, nuo 2006 m. sausio 1 d. įmonės taršos į aplinką nenutraukė, todėl padarė veiką, kurios požymiai atitinka ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas nustatė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau - ir Klaipėdos RAAD) buvo pateikta su Palangos miesto savivaldybe nesuderinta paraiška. Pagal Taisyklių 25 ir 27 punktus Klaipėdos RAAD turėjo būti pateikta jau su savivaldybe suderinta paraiška. Taigi Klaipėdos RAAD 2005 m. lapkričio 3 d. pateikta paraiška akivaizdžiai neatitiko teisės aktų reikalavimų. 2005 m. lapkričio 3 d. pateikiant su savivaldybe nesuderintą paraišką galėjo ir turėjo būti suvokiama, kad gauti TIPK leidimo laiku jau gali būti nebeįmanoma, nes, sistemiškai aiškinant Taisykles, jų 33 ir 49 punktus, leidimas išduodamas per 60 dienų nuo tinkamos (suderintos su savivaldybe) paraiškos gavimo dienos. Be to, byloje yra duomenų, kad paraiškos pateikimo Klaipėdos RAAD metu UAB ,,Litesko“ dar nebuvo suderinęs katilinių KA 06 ir KA 12, KA 03 - KA 13 bei rajoninės katilinės atmosferos taršos šaltinių poveikio aplinkos vertinimo ataskaitų. Teismas padarė išvadą, kad pavėluotas ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančios paraiškos padavimas turėjo įtakos savalaikiam leidimo išdavimui bei galimybei gaunant atitinkamą leidimą pašalinti katilinės veiklos nutraukimo ir žalos padarymo pavojų. Teismas pažymėjo, kad R. J. teismo posėdžio metu pripažino, jog priemonių planą parengė pati įmonė ir tai truko apie savaitę. Šios aplinkybės įrodo, kad Palangos miesto savivaldybės pastaba dėl būtinumo numatyti prevencijos ir aplinkos taršos mažinimo priemonės pagrįsta, todėl neturėjo įtakos paraiškos derinimo proceso vilkinimui. Liudytojas V. V. (Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus pareigūnas) parodė, jog, gindamas viešąjį interesą, nederino paraiškos, nes joje nebuvo numatytas priemonių planas aplinkos taršai mažinti. Parodė, kad tą pačią dieną, kai UAB „Litesko“ filialas ,,Palangos šiluma“ pateikė priemonių planą, paraiška buvo suderinta. Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytojas V. V. pažymėjo, jog dvi aplinkos oro taršos mažinimo priemonės - multiciklono pelenų šalinimo į vandenį įrengimas ir dūmų recirkuliacijos įrengimas multiciklonui - jau įgyvendintos. Teismas pripažino, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ pateikė paraišką leidimui gauti, neatitinkančią teisės aktais nustatytų reikalavimų - nesuderintą su įgaliota savivaldybės institucija, tokiu būdu pažeidėjas savo veiksmais sudarė pagrindą atsirasti administraciniam teisės pažeidimui. Teismas konstatavo, kad gresiantis pavojus, kurio buvo siekiama išvengti, nagrinėjamu atveju galėjo būti pašalintas laiku gaunant leidimą. Teismas nurodė, kad vadovui (o ne kitai sudarytos sutarties šaliai), visų pirma, tenka pareiga užtikrinti įmonės veiklos teisėtumą, todėl net ir sudarius sutartį turi būti imamasi visų protingo ir rūpestingo asmens kriterijus atitinkančių priemonių, kad būtų užtikrintas savalaikis leidimų gavimas. Nerūpestingas ir neapdairus asmuo neturėtų išvengti atsakomybės, prisidengdamas sutartimi su kitu asmeniu. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo veikiama būtinojo reikalingumo situacijoje, nes R. J., būdamas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ direktoriumi, neužtikrino, jog laiku būtų gautas TIPK leidimas, nors išnagrinėjus teisines ir faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad veikiant atsakingai ir rūpestingai buvo įmanoma laiku gauti leidimą. Teismas padarė išvadą, kad nutarimas, kuriuo R. J. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį, teisėtas ir pagrįstas. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrųjų taisyklių bei ATPK 30² straipsnyje numatytų baudos skyrimo taisyklių, nenustačius atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.
II.
R. J. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - Institucijos 2006 m. birželio 8 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Palangos miesto savivaldybės pateiktos pastabos dėl paraiškos TIPK leidimui gauti neatitiko 2005 m. rugpjūčio 26 d. Taisyklių redakcijos.
2. Paraiška UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ rajoninės katilinės TIPK leidimui gauti buvo užpildyta laikantis Taisyklių 4 priedo „Paraiška Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti“ reikalavimų ir pateikta bei užregistruota Palangos miesto savivaldybės administracijoje 2005 m. lapkričio 2 d., tačiau paraišką savivaldybė suderino tik 2006 m. sausio 11 d.
3. Pareiškėjo manymu, visos pastabos dėl paraiškų derinimo pareiškėjui turi būti pateikiamos jau pirmojo paraiškos derinimo metu, o vėliau galėtų būti teikiamos tik tos pastabos, kurios išplaukia iš pareiškėjo atliktų pataisymų, o priešingu atveju yra vilkinamas paraiškos derinimas.
4. Paraiškos derinimas užtruko ne dėl R. J. , kaip filialo vadovo kaltės, o dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos įgalioto asmens nepagrįsto atsisakymo vizuoti pateiktą suderinimui paraišką bei dėl Taisyklių reikalavimų neatitinkančių Klaipėdos RAAD veiksmų po paraiškos Palangos rajoninės katilinės TIPK leidimui gauti pateikimo.
5. Savivaldybės administracijos atsisakymo derinti paraišką nepagrįstumą patvirtina rajoninės katilinės stacionariu aplinkos oro taršos šaltiniu išmetamų teršalų 2006 m. vasario 8 d. tyrimo rezultatai, kurie rodo, kad išmetamų teršalų koncentracija neviršija LAND 43-2001 nustatytų ribinių verčių. Gyventojų skundų dėl katilinės darbo nagrinėjimas nėra Taisyklėse numatytas pagrindas atsisakyti derinti pateiktą paraišką TIPK leidimui gauti, parengtą laikantis Taisyklių reikalavimų.
6. Savivaldybė galėjo atsisakyti derinti paraišką TIPK leidimui gauti tik esant įstatyme ar teisės aktuose nustatytam pagrindui, kadangi atsisakymas derinti paraišką neleidžia ūkio subjektui gauti leidimo, o neturint leidimo negalima vykdyti ūkio subjekto veiklos teikiant viešąją paslaugą gyventojams - šilumos tiekimą šildymo sezono metu.
7. Pagal Taisyklių nuostatas, jei, vykdant derinančio subjekto žinioje esančių TIPK paraiškų tikslinimą jo reikalavimu, pasibaigia turimų GIN leidimų galiojimo laikas ir įmonė priversta veikti laikinai neturėdama TIPK leidimo, tai nelaikytina Taisyklių pažeidimu.
8. Nuo 2006 m. sausio 1 d. buvo kilęs realus ir akivaizdus pavojus, kad šaltu metų laiku (šiuo atveju tai buvo išskirtinai žema oro temperatūra) nutraukus Palangos rajoninės katilinės veikimą dėl to, kad negautas reikalingas TIPK leidimas, galėjo būti padaryta žymi žala kitų asmenų, t. y. gyventojų turtui, sveikatai bei viešajai tvarkai. Kadangi laiku gauti Palangos rajoninės katilinės TIPK leidimą nebuvo objektyvių galimybių, tai priešingai, nei teigiama skundžiamoje teismo nutartyje, minėtas pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kaip tik pratęsiant katilinės veiklą.
9. Įstatymai nesuteikė teisės šilumos tiekėjui nutraukti šilumos tiekimo dėl to, kad iki nustatyto termino nepavyko suderinti paraiškos TIPK leidimui gauti. Šilumos tiekėjo veiklą kontroliuojančios institucijos šilumos tiekimo nutraukimą dėl paminėtos priežasties vertintų kaip neteisėtą veiksmą ir dėl to įmonei būtų taikomos įstatymuose numatytos sankcijos, o vartotojai savo ruožtu įgytų teisę reikalauti iš šilumos tiekėjo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 6.245 str., 6.390 str. 3 ir 4 dalys).
10. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Klaipėdos RAAD, išduodamas 2006 m. vasario 8 d. TIPK leidimą Nr. (11.2)-32-10/2006, leistinus išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekius nustatė ne nuo leidimo išdavimo dienos, o nuo 2006 m. sausio 1 d., t. y. retroaktyviai ir ,,Palangos šiluma“, vykdydama savo įprastinę veiklą nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 7 d., šių normatyvų nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nepagrįstai sutiko su Institucijos 2006 m. birželio 8 d. nutarimu ir jame nurodytu 18 891,27 Lt nuostolių paskaičiavimu. Tokie nuostoliai apskaičiuoti remiantis neteisinga prielaida, kad patvirtintų leistinų teršalų normatyvų nebuvo iki TIPK leidimo išdavimo dienos.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo nepatenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Institucija nurodo, kad R. J. veika kvalifikuota teisingai pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį, nes jo vadovaujamas filialas nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 7 d. vykdė veiklą neturėdama TIPK leidimo, todėl pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Taisyklių 7.2 punkto reikalavimus. 2006 m. lapkričio 3 d. R. J. pasirašyta paraiška TIPK leidimui gauti buvo pateikta, tačiau neatitiko Taisyklių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs šioje byloje dėl būtinojo reikalingumo, todėl atmestinas apelianto teiginys, kad pažeidimas padarytas dėl būtinojo reikalingumo. Šiuo atveju pavojus galėjo būti pašalintas, jeigu atsakingas asmuo R. J. būtų kreipęsis laiku dėl TIPK leidimo išdavimo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ dar nebuvo suderinęs atmosferos taršos poveikio aplinkos vertinimo ataskaitų (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 22 d. nutartyje tai jau buvo konstatavęs). Atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybė paraišką TIPK leidimui gauti derinimui gavo tik 2005 m. lapkričio 2 d. Tai patvirtina Palangos miesto savivaldybės atsakingo pareigūno V. V. gavimą patvirtinantis antspaudas, data ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
UAB “Litesko” filialo “Palangos šiluma” direktorius R. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį dėl to, kad neužtikrino, jog laiku būtų atnaujintas turėtas gamtos išteklių naudojimo leidimas ir Palangos rajoninė katilinė veiklą vykdytų turėdama leidimą.
Pirmosios instancijos teismas Institucijos nutarimą, kuriuo R. J. buvo nubaustas pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį, paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ pagal Taisykles privalėjo gauti nuo 2006 m. sausio 1 d. galiojantį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, tačiau išmetė teršalus į aplinkos orą neturėdama TIPK leidimo. Teismas padarė išvadą, kad tuo įmonė pažeidė Taisykles, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, vykdė veiklą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui buvo pateikta su Palangos miesto savivaldybe nesuderinta paraiška. Pagal Taisyklių (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 redakcija) 25 ir 27 punktus Klaipėdos RAAD turėjo būti pateikta jau su savivaldybe suderinta paraiška. Taigi Klaipėdos RAAD 2005 m. lapkričio 3 d. (T 1, b. l. 131) pateikta paraiška akivaizdžiai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę, jog paraišką reikėjo suderinti su savivaldybe dar iki kreipimosi į Klaipėdos RAAD, pripažino ir R. J. atstovas (T 1, b. l. 137). Taip pat pastebėtina, kad 2005 m. lapkričio 3 d. pateikiant su savivaldybe nesuderintą paraišką galėjo ir turėjo būti suvokiama, kad gauti TIPK leidimo laiku jau gali būti nebeįmanoma, nes, sistemiškai aiškinant Taisykles, jų 33 ir 49 punktus, leidimas išduodamas per 60 dienų nuo tinkamos (suderintos su savivaldybe) paraiškos gavimo dienos. Be to, byloje yra duomenų, kad paraiškos pateikimo Klaipėdos RAAD metu UAB ,,Litesko” dar nebuvo suderinęs atmosferos taršos šaltinių poveikio aplinkos vertinimo ataskaitų (T 1, b. l. 133). Taigi pavėluotas ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančios paraiškos padavimas turėjo įtakos savalaikiam leidimo išdavimui bei galimybei gaunant atitinkamą leidimą pašalinti katilinės veiklos nutraukimo ir žalos padarymo pavojų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ATPK 17 straipsnį būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antrajam tam tikrą žalą. Kad konstatuoti būtinojo reikalingumo situaciją inter alia būtina nustatyti, kad teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis kaip tik padarant teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju išties buvo kilęs realus ir akivaizdus pavojus, kad, šaltu metų laiku nutraukus rajoninės katilinės veikimą dėl to, kad negautas reikalingas leidimas, galėjo būti padaryta žymi žala kitų asmenų turtui, sveikatai, viešajai tvarkai. Tačiau laiku gavus leidimą, reikalingą katilinės veikimui, katilinės veiklos nutraukimo ir, atitinkamai, žalos padarymo pavojus būtų pašalintas ir nereikėtų daryti teisės pažeidimo – vykdyti veiklą be leidimo. Taigi gresiantis pavojus, kurio buvo siekiama išvengti, nagrinėjamu atveju galėjo būti pašalintas laiku gaunant leidimą.
R. J. pažymėjo, kad UAB „Litesko“, siekdama tinkamai ir laiku įvykdyti norminių aktų reikalavimus dėl TIPK leidimų gavimo, 2004 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, kuria universitetas įsipareigojo parengti ir suderinti paraiškas TIPK leidimams gauti bei organizuoti TIPK leidimų gavimą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien tik sutarties dėl TIPK leidimų gavimo organizavimo sudarymas nagrinėjamos bylos kontekste dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad buvo veikiama būtinojo reikalingumo situacijoje. Būtent konkrečiam vadovui (o ne kitai sudarytos sutarties šaliai), visų pirma, tenka pareiga užtikrinti įmonės veiklos teisėtumą, todėl net ir sudarius sutartį turi būti imamasi visų protingo ir rūpestingo asmens kriterijus atitinkančių priemonių, kad būtų užtikrintas savalaikis leidimų gavimas. Jei tokių priemonių nesiimama, negalima laikyti, kad gresiančio pavojaus nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis (kaip minėta, tai yra viena iš būtinojo reikalingumo sąlygų), nebent iš kitų bylos aplinkybių akivaizdu, kad leidimo vis tiek nebūtų buvę įmanoma gauti laiku (pavyzdžiui, dėl nenugalimos jėgos aplinkybių). Teisėjų kolegijos nuomone, nerūpestingas ir neapdairus asmuo neturėtų išvengti atsakomybės, prisidengdamas sutartimi su kitu asmeniu.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad R. J., būdamas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ direktoriumi, neužtikrino, jog laiku būtų gautas TIPK leidimas, nors veikiant atsakingai ir rūpestingai buvo įmanoma laiku gauti leidimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2006 m. birželio 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas, pagrįsta ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. J. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.