Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir nubaustas 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, taip pat pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (veiką, už kurią 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pritaikius BK 40 straipsnį, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) - 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas nuteistojo R. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas - 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. spalio 28 d., tai yra dvi dienos, ir nustatyta, kad nuteistajam skirtina bausmė yra 146 MGL (7 300 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu bei 72 straipsnio 5 dalimi, R. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams bei dalies konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 15 000 Eur, išieškojimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl R. Š. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis R. Š. neneigia, jog automobilį vairavo neblaivus, tačiau laikosi pozicijos, kad jo organizme buvusi alkoholio koncentracija nesiekė baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos 1,51 promilių ribos. Anot apelianto, alkoholio matuoklio rezultatus, kuriais remiantis įvykio metu jam buvo nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, nulėmė daugiabučio namo požeminiame garaže pastačius automobilį ir užgesinus variklį, jo išgerti 100 ml degtinės. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktus įrodymus, tokią nuteistojo versiją vertina kaip gynybinę, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ją patikimai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Pats R. Š., apklaustas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad įvykio vakarą, prieš grįždamas namo, suvartojo nemažą kiekį alkoholio. Nurodė, kad 2020 m. spalio 28 d. apie 22.00-23.00 val. kavinėje susitiko su draugais, su kuriais žaidė ,,beerpongą“ ir gėrė alų. Išgėrė apie 3-4 bokalus. Be to, iš pažįstamų žaidėjų gavo nedidelį degtinės buteliuką (,,fleškutę“), išgėrė apie pusę, tai yra apie 100 ml, o likutį įsidėjo į džinsų kišenę. Pastebėjęs, kad nebeturi cigarečių, nuvyko į netoliese esančią ,,O.“ degalinę, jų nusipirko ir važiavo namo. Atstumas nuo degalinės iki namų apie 500-700 metrų (t. 2, b, l. 2-6).

9. Aplinkybę, kad R. Š. atvykęs į degalinę ,,O.“ buvo akivaizdžiai neblaivus, patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. B.. Ji nurodė, kad 2021 m. spalio 28 d., apie vidurnaktį, automobiliu ,,Audi A6“ atvažiavo ne kartą matytas vairuotojas, kuris pirko cigaretes. Iš jo veido matėsi, kad jis yra išgėręs. Nusipirkęs cigarečių, jis nuėjo į automobilį, pasėdėjo jame apie 10 min., po to išlipo ir nuėjo į tualetą. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 bei pranešė apie neblaivų vairuotoją (t. 1, b. l. 190). Kitas liudytojas – policijos pareigūnas P. V. patvirtino, kad buvo gautas pranešimas, jog į ,,O.“ degalinę atvyko neblaivus vairuotojas. Duomenų bazėje patikrinęs, kur yra registruotas automobilis, nuvyko tuo adresu. Prie šaligatvio pamatė automobilį su įjungtu avariniu šviesos signalu. Automobilyje sėdėjo R. Š., akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus (nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli). Įspėjo vairuotoją, kad neblaivus nevairuotų. Po to su kolege nuvažiavo maždaug už 100 metrų ir sustojo. Po 5 minučių automobilis pajudėjo į požeminį garažą. Požeminio garažo vartai jau buvo beveik užsidarę, tačiau jis su policijos pareigūnu iš kito ekipažo (M. B.) dar spėjo į jį patekti. Vairuotojas iš pradžių neigė, kad vairavo, nurodė, kad vairavo draugas, vėliau pripažino, kad vairavo pats. Nurodė, kad gėrė daug – alų, degtinę (t. 1, b. l. 55; t. 2, b. l. 87-89).

10. Tai, kad nuteistajam iš degalinės grįžus namo, jo neblaivumo požymiai vis dar buvo akivaizdūs, liudija ir policijos pareigūno M. B. parodymai, kuris dalyvavo sulaikant nuteistąjį daugiabučio namo požeminiame garaže. Šis liudytojas paaiškino, kad įvykio metu iš nekoordinuotų judesių, nerišlios kalbos bei sklindančio stipraus alkoholio kvapo buvo galima spręsti, kad R. Š. yra akivaizdžiai neblaivus (t. 2, b. l. 1-2). Byloje esančio ,,Body Cam“ vaizdo įrašo Nr. 2021_1028­­­­_031540­­_015 duomenys patvirtina, kad R. Š. požeminiame garaže policijos pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš 20-30 min. Nors pastarosios aplinkybės aspektu skunde nuteistasis aiškina, kad taip pasakė būdamas streso būsenoje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvykio vietoje jis nurodė tikrąsias alkoholio vartojimo aplinkybes, dar nespėjęs sukurti teisinančios versijos. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad įvykio vakarą R. Š. suvartojo nemažą alkoholio kiekį, o nuo jo išėjimo iš kavinės bei nuvykimo į degalinę iki grįžimo namo buvo praėjęs labai neilgas laiko tarpas, tai yra toks, per kurį nuteistasis nebūtų galėjęs prablaivėti, sprendžia, kad jo iškelta versija, jog vairavimo metu jo neblaivumas neviršijo 1,51 prom. ribos, yra nelogiška ir nepagrįsta.

11. Apeliantas nepagrįstai skunde remiasi teismo medicinos eksperto Pauliaus Petreikio 2022 m. vasario 1 d. konsultacine išvada Nr. 0005/22 bei specialisto R. L. pirmosios instancijos teisme duotais paaiškinimais. Šis specialistas paaiškino, kad analizuojamo įvykio metu išgėrus 50 – 100 ml 40 laipsnių stiprumo degtinės, alkoholio koncentracija R. Š. iškvėptame ore galėjo didėti 0,3 – 0,484 promilėmis, todėl vairuojant automobilį jo neblaivumas galėjo siekti ne daugiau 1,37 – 1,38 promilių (t. 2, b. l. 7-9; 86-87). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022 m. vasario 1 d. konsultacinė išvada buvo priimta remiantis ne objektyviais bylos duomenimis, o gynėjo prašyme nurodyta klaidinga įvykio aplinkybe, jog R. Š. 2021 m. spalio 28 d., 03.10 val., sustojęs parkavimo vietoje ir užgesinęs automobilio variklį, iki patikrinimo alkotesteriu, išgėrė nedidelį kiekį (50 - 80 ml) 40 % stiprumo degtinės. Visgi, tokia aplinkybė byloje nėra nei nustatyta, nei įrodyta. Priešingai, ją paneigia kiti bylos įrodymai. Iš bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašo Nr. ,,1_ch6_20211028030951_20211028031119.avi”, matyti, kad į požeminę daugiabučio namo aikštelę 03:09:50 val. įvažiuoja nuteistojo R. Š. vairuojamas automobilis ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 03:09:54 val. jis pasuka ir 03:09:57 val., įjungęs atbulinį bėgį, važiuoja į parkavimosi vietą, kurioje 03:10:11 val. sustoja. 03:10:16 val. automobilis dar nežymiai pavažiuoja į priekį ir sustoja. Vaizdo įraše 03:10:19 val. dar matosi judančios R. Š. rankos prie vairo. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad alkoholį nuteistasis vartojo nuo 03:10:14 val. iki 03:10:23 val. Be to, vaizdo įraše paties nuteistojo nesimato tik nuo 03:10:19 val. iki 03:10:23 val., tai yra vos 4 sekundes. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad per tokį trumpą laiko tarpą nuteistasis negalėjo iš džinsų kišenės išsitraukti degtinės butelio, jį atsisukti ir išgerti jame buvusio alkoholio likučio. Pažymėtina ir tai, jog apklaustas pirmosios instancijos teisme R. Š. aiškino, kad tuščią alkoholio tarą jis numetė po savo ir kito kaimyno automobiliu. Visgi tokius nuteistojo paaiškinimus paneigia liudytojo P. V. parodymai, kad partraukus R. Š. automobilį, jokios tuščios alkoholio taros niekur nesimatė (t. 2, b. l. 87-89).

12. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad prašė policijos pareigūnų patikrinti jo neblaivumą kitomis priemonėmis, tai yra nuvežti atlikti kraujo tyrimą, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad policijos pareigūnai transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų blaivumą tikrina specialiomis techninėmis priemonėmis (alkotesteriais), o asmeniui dėl subjektyvių priežasčių nesutikus su alkotesterio rodmenų rezultatais, policijos pareigūnai neprivalo tokio asmens pristatyti į gydymo įstaigą, kur jo neblaivumas būtų patikrinamas priduodant kraujo mėginį etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad tik tuo atveju, kai įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, policijos pareigūnai pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju įvykio metu buvusi R. Š. būklė policijos pareigūnams leido atlikti jo blaivumo patikrą alkotesteriu, pats nuteistasis tikrintis blaivumo neatsisakė ir nors po neblaivumo nustatymo aktu nepasirašė, tačiau alkotesterio rezultatų taip pat neginčijo (t. 1, b. l. 12). Taigi policijos pareigūnai neturėjo pareigos pristatyti nuteistąjį į medicinos įstaigą kraujo tyrimui atlikti. Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Š. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

13. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija jam paskirtos bausmės, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir dėl bausmės skyrimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino tinkamai bei paskyrė nuteistajam teisingą bausmę. R. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė nesibaigus 1 (vienerių) metų laidavimo terminui, po to, kai 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiantį tai, skundžiamu nuosprendžiu jam pagrįstai paskirtos bausmės už abi šias veikas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nei R. Š. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinęs jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą – jauno amžiaus, dirbantis, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 132-138), skyrė jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes - baudas. Paskirtas bausmes, vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pirmosios instancijos teismas teisingai subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudą bei į šią bausmę įskaitė jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Be to, atsižvelgęs į vėliausios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas nuteistajam pagrįstai paskyrė ir BK 68, 72 straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones – draudimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui naudotis teise vairuoti transporto priemones, bei, įvertinęs tai, kad įvykio metu žala niekam nekilo, už analogiško pobūdžio teisės pažeidimo padarymą jis praeityje nėra teistas ar administracine tvarka baustas, dalies konfiskuotino turto – automobilio ,,Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 15 000 Eur – išieškojimą.

14. Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepadarė materialiosios teisės ar procesinių pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas ar keičiamas skundžiamas nuosprendis, todėl nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.