Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 1 d., ir nuteista laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Iš J. G. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2643 Lt Č. A. gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš J. G. priteista nukentėjusiajai R. A. 1869,25 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteista už tai, kad, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2008 m. sausio 27 d., apie 12 val., asmeninio konflikto su kartu girtavusiu Č. A. metu, nukentėjusiajai R. A. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje du kartus peiliu dūrė Č. A. į krūtinę, tuo padarydama jam durtines-pjautines krūtinės ląstos žaizdas su blužnies ir kepenų sužalojimu, dėl ko, išsivysčius kraujavimui į pilvo ertmę ir krūtinplėves, Č. A. 2008 m. vasario 7 d., 04 val., Šiaulių apskrities ligoninėje mirė. Šiais savo veiksmais J. G. tyčia nužudė Č. A. , padarydama LR BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistoji J. G. ir jos gynėja prašė patenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus tiesiogiai ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl J. G. kaltės, jos įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, o tuo pačiu teisingai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistosios kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. G. nesutinka su jos veiksmų teisiniu įvertinimu ir paskirta bausme. Nors ji savo skunde ir nenurodo, į kurį konkrečiai Baudžiamojo kodekso straipsnį reikėtų perkvalifikuoti jos veiksmus, tačiau pripažįsta, jog Č. A. padarė kūno sužalojimą ir prašo paskirti švelnesnę bausmę. Teigia nusikaltimą padariusi netyčia, viskas įvyko spontaniškai, jai esant streso būsenoje buitinio konflikto metu. Su tokiais apeliantės skundo teiginiais kolegija nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Iš J. G. apklausų viso proceso metu matyti, kad ji kalta prisipažino visiškai (tai ji nurodo ir apeliaciniame skunde), tačiau tvirtina neturėjusi tikslo nužudyti Č. A. . Nustatyta, kad nuteistoji du kartus peiliu dūrė Č. A. į krūtinę ir padarė durtines-pjautines krūtinės ląstos žaizdas su blužnies ir kepenų sužalojimais ir išsivysčius kraujavimui į pilvo ertmę ir krūtinplėves, nukentėjusysis mirė. Akivaizdu, kad nuteistoji savo veiksmais nužudė Č. A. , nes ji, dukart peiliu durdama jam į krūtinę, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą (buvo sužalota blužnis ir kepenys), dėl ko išsivytė kraujavimas į pilvo ertmę ir krūtinplėvę, ir taip ji nukentėjusįjį nužudė.

Apeliantė skunde pažymi nesiekusi tyčia nužudyti Č. A. . LR BK 129 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik viena kaltės forma, t. y. tyčine, o priklausomai nuo individualaus atvejo gali skirtis tyčios rūšis (tiesioginė arba netiesioginė). Šiuo konkrečiu atveju teismas nuosprendyje konstatavo nuteistąją veikus netiesiogine tyčia, t. y. ji, dukart peiliu durdama nukentėjusiajam į krūtinę, suprato, jog tokia savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors to nenorėjo, sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams. Nors J. G. akcentuoja nenorėjusi nužudyti nukentėjusiojo, tačiau reikia pažymėti, kad netiesioginės tyčios forma nereikalauja, kad kaltininkas siektų nusikalstamos veikos rezultato. LR BK 15 str. 3 d. numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Pažymėtina, kad J. G. du kartus peiliu smogė Č. A. į gyvybiškai svarbią kūno sritį – krūtinę, kas leidžia teigti, kad jos pasirinktas veikimo būdas leido jai, suaugusiam asmeniui, numatyti, kad dūriai peiliu gali sukelti neigiamas pasekmes. Ta aplinkybė, kad apeliantė nesiekė konkretaus rezultato – nukentėjusiojo mirties, nereiškia ją veikus kita kaltės forma. Šiuo konkrečiu atveju pasirinkta kūno vieta, į kurią J. G. dūrė peiliu, rodo didelę tikimybę kilti neigiamoms pasekmėms.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog J. G. nužudė Č. A. asmeninio konflikto metu kartu su juo girtaudama, kuomet nuteistoji norėjo nukelti nuo šaldytuvo mikrobangų krosnelę, o nukentėjusysis neleido. Kaip paaiškino pati apeliantė, ji, stovėdama prie virtuvinio stalo, pjaustė lašinukus, o nukentėjusysis sėdėjo fotelyje, o po dūrio peiliu nukrito jai prie kojų. Esant šioms aplinkybėms, nepasitvirtino apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad nukentėjusįjį nužudė būdama streso būsenoje. Be to, nenustatyta, kad Č. A. jos atžvilgiu būtų vartojęs smurtą ar atlikęs kitus neleistinus veiksmus. Kadangi tarp J. G. neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ji privalo atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką. Nėra pagrindo apeliantės veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 130 str., kadangi nenustatyta, jog ji buvo fiziologinio afekto būsenos, kurią galėjo sukelti neteisėtas ar itin įžeidžiantis ją ar jos artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Veika gali būti kvalifikuojama pagal LR BK 130 str. tik esant šioms sąlygoms: pirma, kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis; antra – didelis susijaudinimas, kurį sukėlė tokie nukentėjusiojo veiksmai; trečia – kaltininko veiksmai turi būti padaryti iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar itin įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į tai. Kadangi šiuo konkrečiu atveju nenustatyta nė viena iš paminėtų sąlygų, todėl nėra jokio pagrindo J. G. veiksmus kvalifikuoti kaip nužudymą labai susijaudinus.

Dar skunde teigiama, kad Č. A. buvo silpnos sveikatos, todėl apeliantės padaryti sužalojimai galėjo būti komplikacija jo ligoms, dėl ko įvyko mirtis.

Kolegija, nesutikdama su tokiu skundo teiginiu dar kartą pažymi, kad tarp J. G. peiliu padarytų sunkių kūno sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, ką patvirtina ir specialisto išvada Nr. M 109 (08/04), kurios 1 p. konstatuojama: ,Č. A. mirtis įvyko nuo krūtinės ląstos durtinių-pjautinių žaizdų su blužnies ir kepenų sužalojimu, išsivysčius kraujavimui į pilvo ertmę ir krūtinplėves. Nors specialisto išvadoje ir nurodyti nukentėjusiojo gretutiniai susirgimai (lėtinė išeminė širdies liga ir kt.), tačiau tai jokios įtakos jo mirčiai neturėjo.

Iš nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas J. G. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus LR BK 54 str., į tai kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 6 d.), sukėlęs neatitaisomas pasekmes, į dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybę, į nuteistosios asmenybės charakteristiką – nors anksčiau neteista, tačiau daug kartų bausta administracine tvarka už girtavimą.

Nors apeliantė ir prašo atsižvelgti į tai, kad ji neteista, sužeistąjį lydėjo į ligoninę, nuoširdžiai gailisi, tačiau visas šias aplinkybes jau įvertino pirmosios instancijos teismas skirdamas jai bausmę ir dar kartą į jas atsižvelgti kolegija neturi jokio pagrindo. Taip pat negalima imti domėn tai, kad apeliantė turi du nepilnamečius vaikus, kadangi jai dar 2006-11-30 sprendimu Šiaulių miesto apylinkės teismas apribojo jos, kaip motinos, valdžią vaikų V. G. , gim. 1995-03-15, ir K. G. , gim. 1993-06-06, atžvilgiu. Jiems nustatyta nuolatinė globa ir nuolatiniu globėju paskirti Šiaulių vaikų globos namai, kuriuose vaikai ir gyvena (t. 1, b. l. 163-167). Iš bylos duomenų matyti, kad ji vaikų nelankė, jais nesirūpino, niekur nedirbo, girtavo ir valkatavo.

Kadangi už labai sunkų nusikaltimą apeliantei buvo paskirta žymiai mažesnė bausmė už sankcijoje numatytą vidurkį, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau ją švelninti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios J. G. apeliacinį skundą atmesti.