- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2007-09-13
- Bylos Nr.
- 2-555/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,RIMI Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. nutarties, priimtos UAB ,,Vegida“ bankroto byloje Nr. B2-447-260/2007 dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Vegida“ (1 t., b.l. 30-31).
UAB „RIMI Lietuva“ pateikė bankrutuojančios UAB „Vegida“ administratoriui prašymus patvirtinti jos 214099,20 Lt ir 1330945,00 Lt dydžio finansinius reikalavimus (1 t., b. l. 102 ir 103). Nurodė, kad reikalavimas dėl 1330945, Lt yra dėl išsinuomotų patalpų, esančių Architektų g. 19, Vilniuje, pagerinimo išlaidų, o 214099,20 Lt reikalavimas pateikiamas dėl sumokėto avansu nuomos mokesčio. UAB „RIMI Lietuva“ teigimu, pagal 2001-12-10 trišalę subnuomos sutartį, sudarytą tarp patalpų savininko UAB „Mano turtas“, subnuomotojo UAB „Vegida“ ir subnuomininko UAB „RIMI Lietuva“, ji išsinuomojo patalpas Architektų g. 19, Vilniuje, kuriose 2003 metais atliko remonto darbus, kurių kaina 1330945,00 Lt, pagerindama patalpų būklę, gavusi savininko ir subnuomotojo sutikimus. Pagal CK 6.501 straipsnio pirmąją dalį UAB „RIMI Lietuva“ įgijo teisę į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą. Teisę reikalauti tokias išlaidas UAB „RIMI Lietuva“ turi ir pagal trišalę subnuomos sutartį. Patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo įvykdymo terminas suėjo iškėlus bankroto bylą UAB „Vegida“. Be to, UAB „RIMI LIETUVA“ kreditoriaus reikalavimas bankrutuojančiai UAB „Vegida“ dėl Patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo negali būti siejamas su Trišalės subnuomos sutarties nutraukimo momentu. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 16 straipsnis nustato, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Be to, dėl 214099,20 Lt reikalavimo paaiškino, kad pagal minėtą 2001-12-10 trišalę subnuomos sutartį ji įsipareigojo sumokėti UAB „Vegida“ 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio sumą ir tokį avansą sumokėjo, bet 214099,20 Lt avansas į nuomos mokestį nebuvo įskaitytas, o iškėlus subnuomininkui bankroto bylą, suėjo terminas grąžinti avansą, nepriklausomai nuo to, ar pasibaigusi Trišalė nuomos sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Vegida“ pateiktame atsiliepime (b.l.11-14) į UAB „RIMI Lietuva“ prašymą patvirtinti jos 1545044,20 Lt reikalavimą nurodė, kad toks kreditoriaus prašymas yra nepagrįstas (CK 6.501 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 10 d. nutartimi UAB ,,RIMI Lietuva“ 1545044,20 Lt finansinio reikalavimo nepatenkino. Teismas nurodė, kad 2001 m. gruodžio 10 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis (tolau nutartyje – Subnuomos sutartis), kurios pagrindu UAB „RIMI Lietuva“ pareiškė reikalavimus, šiuo metu yra tebevykdoma, subnuomininkas toliau moka nuomos mokestį. Nors iškėlus atsakovui UAB „Vegida“ bankroto bylą, jos administratorius 2006-12-07 pranešimu (1 t., b. l. 80) ir informavo subnuomininką UAB „RIMI Lietuva“, kad 2001-12-10 Subnuomos sutartis nutraukiama, tačiau 2007-04-16 UAB „RIMI Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, pagal šį ieškinį Kauno apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-779-260/2007, kuri dar neišnagrinėta.
Teismo nuomone, nors pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlygintos išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidos, tačiau ji įgyjama tik pasibaigus nuomos sutarčiai, nes CK 6.501 straipsnis yra CK Šeštos knygos XXVIII skyriaus Trečiajame skirsnyje „Nuomos sutarties pabaiga“. Analogišką atlyginimo nuomininkui už išsinuomoto daikto pagerinimus klausimo sprendimo būdą šalys numatė ir Subnuomos sutartyje (1 t., b. l. 92-99), kurios 9.3 punktas, reglamentuojantis atsiskaitymų už pagerinimus klausimus, įrašytas 9-tame skyriuje „Negyvenamųjų patalpų atlaisvinimas“. Todėl teismo teigimu, kol tarp šalių sudaryta Subnuomos sutartis nėra pasibaigusi, UAB „RIMI Lietuva“ neturi teisės reikalauti pripažinti ją subnuomotojo BUAB „Vegida“ kreditoriumi dėl išlaidų, subnuomininko turėtų patalpų pagerinimui.
Teismo teigimu, UAB „RIMI Lietuva“ reikalavimas pripažinti ją BUAB „Vegida“ kreditoriumi dėl 214099,20 Lt taip pat šiuo metu negali būti patenkintas. Ši suma subnuomininko UAB „RIMI Lietuva“ yra sumokėta pagal Subnuomos sutarties 3.2 punktą kaip 3 (trijų) mėnesių subnuomos mokesčio sumos avansas, kuris įskaitomas kaip sumokėtas subnuomos mokestis už paskutinius 3 (tris) subnuomos mėnesius. Kadangi Subnuomos sutartis šiuo metu tebevykdoma, reikalavimo teisės grąžinti sumokėtą avansą subnuomininkui neatsiranda. Teismas, pripažindamas, kad šiuo metu UAB „RIMI Lietuva“ prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą negali būti patenkintas, atsižvelgė į tai, jog ĮBĮ 10 straipsnio septintosios dalies 5 punktas leidžia bankrutuojančiai įmonei verstis ūkine komercine veikla, ir numato, kad jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Pripažintina, kad BUAB „Vegida“ verčiasi ūkine komercine veikla, nes ji ir toliau nuomoja patalpas UAB „RIMI „Lietuva“. Teismo nuomone, nepagrįsti UAB „RIMI Lietuva“ argumentai, jog pagal ĮBĮ 16 straipsnio nuostatas skolų mokėjimo terminai sueina iškėlus bankroto bylą, nes atsakovo skolos, kokias nurodo subnuomininkas, gali atsirasti tik pasibaigus Subnuomos sutarčiai. Be to, pagal subnuomos sutarties 9.3 punktą subnuomininkas turi teisę prašyti atlyginti turėtas išlaidas, atskaitęs amortizacinius nusidėvėjimus. Teismo teigimu, nelogiška būtų tenkinti subnuomininko prašymą dar jam besinaudojant išsinuomotomis patalpomis, kadangi neaišku už kurį laikotarpį turėtų būti paskaičiuoti amortizaciniai atskaitymai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „RIMI Lietuva“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007-07-10 nutartį ir klausimą išsprendus iš esmės patvirtinti UAB ,,RIMI Lietuva“ 1545044,20 Lt kreditoriaus reikalavimą UAB ,,Vegida“ ir įtraukti UAB ,,RIMI Lietuva“ į UAB ,,Vegida“ kreditorių sąrašą. Savo skundą apeliantas motyvuoja tuo:
1. CK 6.35 straipsnio ketvirtoji dalis nustato, jog skolininkas praranda su terminu susijusias lengvatas, kai jis tampa nemokus, bankrutuoja arba be kreditoriaus sutikimo sumažina ar sunaikina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą, taip pat kai skolininkas neįvykdo sąlygų, su kuriomis siejamas lengvatų suteikimas. Todėl UAB „Vegida“ tapus nemokiai ir jai iškėlus bankroto bylą, ši praranda su terminu susijusias lengvatas. ĮBĮ 16 straipsnis įtvirtinta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Tai reiškia, kad skolininkas netenka teisės remtis terminu ir motyvuoti tuo, kad jo skolos mokėjimo terminas dar nesuėjęs. CK 6.35 straipsnio šeštoji dalis nustato, kad kai viena prievolės šalis atsisako termino suteiktų lengvatų arba netenka teisės į termino teikiamas lengvatas, kita šalis įgyja teisę reikalauti įvykdyti prievolę nedelsiant. Taigi UAB ,,Vegida“ iškėlus bankroto bylą, t.y. nustačius šios įmonės nemokumą reikalavimas atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas tapo vykdytinu nedelsiant, nes UAB „Vegida“ prarado teisę remtis termino teikiamomis lengvatomis. Be to, CK 1.123 straipsnio trečioji dalis nustato, jog preziumuojama, kad terminas nustatytas skolininko naudai. Teismas, aiškindamas CK 6.501 straipsnį, turėjo ne tik atsižvelgti į tai, kurioje CK dalyje ir skirsnyje šis straipsnis yra, bet vadovautis sisteminiu CK normų aiškinimu ir taikymu.
2. UAB „RIMI Lietuva“ reikalavimo teisė yra aiški, pagrįsta įrodymais ir jau atsiradusi, todėl dėl nurodytų argumentų, t.y. vadovaujantis CK 1.123 straipsnio trečiąja dalimi, 6.35 straipsnio ketvirtąja ir šeštąja dalimis, ĮBĮ 16 straipsniu, teismo išvada dėl UAB „RIMI Lietuva“ reikalavimo nepripažinti UAB „Vegida“ kreditoriumi 214 099,20 Lt dydžio sumai taip pat nėra pagrįsta, o teismas nepagrįstai vadovavosi ĮBĮ 10 straipsnio septintosios dalies 5 punktu.
3. Nepagrįstas teismo motyvas, kad nelogiška būtų tenkinti subnuomininko prašymą dar jam besinaudojant išsinuomotomis patalpomis, nes neaišku, už kurį laikotarpį turėtų būti paskaičiuoti amortizaciniai atskaitymai. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio trečiąją dalį teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą. Todėl nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimas galėtų būti tikslinamas ĮBĮ 30 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta tvarka įvertinus faktą, ar paskaičiuoti amortizaciniai atskaitymai būtų pakitę nuo kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo momento.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB ,,Vegida“ prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2007-07-10 nutartį. Savo prašymą BUAB ,,Vegida“ motyvuoja tuo, kad:
1. CK 6.501 straipsnis, kuriuo savo reikalavimą grindžia UAB „RIMI Lietuva“, yra CK šeštos knygos XXVIII skyriaus trečiajame skirsnyje „Nuomos sutarties pabaiga“ ir reglamentuoja šalių tarpusavio santykius dėl išnuomoto daikto pagerinimo pasibaigus nuomos (šiuo atveju subnuomos) sutarčiai. Todėl reikalauti turėtų išlaidų išsinuomoto daikto pagerinimui, be kitų minėtame straipsnyje numatytų sąlygų, UAB „RIMI Lietuva“ turėtų teisę tik pasibaigus subnuomos teisiniams santykiams. Taip pat tik pasibaigus subnuomos sutarčiai UAB „RIMI Lietuva“ turėtų teisę reikalauti ją pripažinti kreditoriumi UAB ,,Vegida“ bankroto byloje (CK 6.501 str., ĮBĮ 3 str.).
2. UAB „RIMI Lietuva“ nepagrįstai remiasi CK 6.34 straipsnio ketvirtąja dalimi, 6.35 straipsnio šeštąja dalimi, 1.123 straipsnio trečiąja dalimi, kadangi minėtos normos taikomos, kai tarp šalių yra susiklostę skolos teisiniai santykiai.
3. Atsižvelgiant į CK 6.501 straipsnio pirmąją dalį, Subnuomos sutarties nuostatas ir faktines bylos aplinkybes, UAB „RIMI Lietuva“ neturi ir neturės teisės ateityje į būtinų išlaidų išsinuomoto daikto pagerinimui atlyginimą. Ši UAB „RIMI Lietuva“ teisė nėra pagrįsta ir įrodyta.
4. Kadangi pagal Subnuomos sutartį avansas turi būti įskaitomas už paskutinius 3 (tris) subnuomos mėnesius, o Subnuomos teisiniai santykiai tarp šalių nėra pasibaigę, atsižvelgiant ir į nurodytus argumentus, nėra teisinio pagrindo nei įskaityti, nei grąžinti sumokėto 214 099,20 Lt avanso, tuo pačiu įtraukti UAB „RIMI Lietuva“ į BUAB ,,Vegida“ kreditorių sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Pagal ĮBĮ 1 straipsnio trečiąją dalį CPK ir kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
ĮBĮ 16 straipsnis nustato, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 str. 1 d. 1 p.).
Pagal ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 13 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo.
Bylos duomenimis, BUAB ,,Vegida“ administratorius ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 13 punkto nuostatos pagrindu 2006-12-07 pranešimu ,,Dėl subnuomos sutarties Nr. PC/001/V nutraukimo“ pranešė subnuomininkui UAB ,,RIMI Lietuva“, jog nutraukia 2001-12-10 UAB ,,Vegida“ ir UAB ,,RIMI Lietuva“ sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių Architektų g. 19, Vilniuje, subnuomos sutartį (toliau – Subnuomos sutartis), nurodydamas terminą, iki kada turi būti atlaisvintos išnuomotos patalpos (1 t., b. l. 80, 92-99).
UAB ,,RIMI Lietuva“ 2007-01-12 padavė prašymus Nr. 001 ir Nr. 002 patvirtinti jos finansinius reikalavimus, grįsdama juos Subnuomos sutarties 3.2 ir 9.3 punktais, pagal kuriuos, UAB ,,RIMI Lietuva“ atstovo teigimu, ši bendrovė, UAB ,,Vegida“ iškėlus bankroto bylą, įgijo teisę į BUAB ,,Vegida“ sumokėto 214 099,20 Lt - trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio avanso ir 1 330 945 Lt išlaidų dėl subnuomotų patalpų remonto atlyginimą (ĮBĮ 21 str. 1 d. 1 p., CK 6.501 str. 1 d.; 1 t., b. l. 92-99, 102, 103).
Pagal ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 10 punktą bankroto administratorius, gautus kreditoriaus pareiškimus dėl finansinių reikalavimų, juos patikslinęs pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, teikia teismui tvirtinti arba juos ginčija įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tarp jų, į 2001-12-10 subnuomos sutartį bei bankroto administratoriaus pranešimą apie jos nutraukimą, UAB ,,RIMI Lietuva“ įgijo teisę į dokumentais pagrįsto kreditorinio reikalavimo, perdavimą administratoriui, kuriam atsirado ĮBĮ nustatyta pareiga jį pateikti teismui (tvirtinti arba ginčyti) (ĮBĮ 16 str., 21 str. 1 d. 1 p.).
Nors iš bylos medžiagos, tarp jos šalių atstovų paaiškinimų, matyti, kad tarp šalių susiklostę minėto turto subnuomos santykiai, tačiau nėra pagrindo teigti, jog dar galioja paminėta Subnuomos sutartis (2 t., b. l. 11-14, 19-24, 31-34, 38-44). To nepatvirtina ir aplinkybė, kad UAB ,,RIMI Lietuva“ Kauno apygardos teisme yra pareiškusi atsakovui BUAB ,,Vegida“ ieškinį dėl Subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Neturi pagrindo ir UAB ,,RIMI Lietuva“ argumentai dėl atskirajame skunde nurodytų CK nuostatų taikymo (CK 1.123 str. 3 d., 6.501 str., 6.35 str.). Minėta, kad Subnuomos sutartis yra pasibaigusi, UAB ,,RIMI Lietuva“ yra pateikusi kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, o šalių paaiškinimai ir paminėtas Subnuomos sutarties nutraukimo ginčijimas teisme nepaneigia kitų faktinių duomenų, kurie nesudaro pagrindo teigti, jog galioja BUAB ,,Vegida“ ir UAB ,,RIMI Lietuva“ sudaryta 2001-12-10 Subnuomos sutartis, o UAB ,,RIMI Lietuva“ neįgijo teisės į jos nurodytus reikalavimus Subnuomos sutarties pasibaigimo dienai.
Todėl pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog Subnuomos sutartis nėra pasibaigusi, dėl ko pareiškėjo (apelianto) finansiniai reikalavimai negali kilti, netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ nuostatas.
Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti palikta galioti, ji panaikintina, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam apygardos teismui.