Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį, dėl nuosavybės teisių pripažinimo, atsakovas Valstybės įmonė Turto bankas, tretieji asmenys S. M., L. V., A. M., B. M., J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretieji asmenys S. M., L. V., A. M., B. M., J. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paaiškinimų, nustatyta šios faktinės aplinkybės. M. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su B. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini). 1993-11-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-3096/93 santuoka tarp jų buvo nutraukta, o (duomenys neskelbtini) ištuoka buvo įregistruota, kas sutinkamai su tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos SŠK 40 straipsniu reiškia, jog jų santuoka pasibaigė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog M. M. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turto įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 395.

(duomenys neskelbtini) mirė M. M., kuri (duomenys neskelbtini) testamentu Nr. (duomenys neskelbtini) paliko ieškovui butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė. Kadangi butas įgytas M. M. būnant santuokoje su B. M., nutraukiant santuoką jo likimas nebuvo išspręstas, tai notaras atsisako išduoti ieškovui paveldėjimo liudijimą į visą butą, o laiko, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – (CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 3.117 straipsnio 1 dalimi yra bendroji M. jungtinė nuosavybė po 1/2 kiekvienam, nors jis visas priklauso M. M..

Ieškovas, po M. M. mirties, būdamas įpėdiniu pagal testamentą, kreipėsi į Klaipėdos miesto 14-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškime apie palikimo priėmimą ieškovas pareiškė, jog priima palikimą atsiradusį (duomenys neskelbtini) po M. M. mirties, palikimą sudaro: butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto įgyto M. M. ir B. M. santuokos metu. Ieškovas teigia, jog butas adresu (duomenys neskelbtini), įgytas M. M. vardu yra asmeninė M. M. nuosavybė. Atsakovė atsiliepimu teigia, jog šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes įgytas santuokos metu, tačiau neprieštarauja ieškinio reikalavimo patenkinimui.

Nagrinėjamu atveju ginčo butas buvo įgytas 1992 metais, galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau - SŠK).

Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006).

CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtina bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).

CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Taip pat svarbu įvertinti ir turto įgijimo laiką, naudojimo paskirtį ir tolesnį sutuoktinių elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. -06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

Byloje nustatyta, jog M. M. santuokos metu privatizavo įstatymų nustatyta tvarka ir savo vardu įregistravo ginčo butą, kuriame gyveno iki mirties, už butą sumokėjo valstybės vienkartinėmis tikslinėmis išmokomis - investiciniais čekiais.

Investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 ,,Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams” patvirtino skiriamą piliečiui vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t. y. patvirtino konkrečią pinigų sumą ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių, todėl laikytinos asmenine kiekvieno piliečio nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018). Taigi investiciniai čekiai buvo tikslinės paskirties išmokos ir kvalifikuojami kaip asmeninės lėšos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bylos duomenys patvirtina, jog M. M. sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį už perkamą butą, sumokėjo jai skirtais investiciniais čekiais, kurie laikyti asmeninė kiekvieno piliečio nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti.

Ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog M. M. ir B. M. bendras santuokinis gyvenimas truko labai trumpai; jie kartu kaip šeima nebegyveno nuo (duomenys neskelbtini), kas matyti iš B. M. asmeninių laiškų M. M.. Nutrūkus jų santuokiniams santykiams, bylos duomenimis M. M. gyveno bute bei išlaikė butą. Pateikti kvitai patvirtina, jog mokesčius už ginčo butą mokėjo tik M. M.. Byloje pateiktų duomenų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog M. M. ir B. M. nuo 1991 metų bendro ūkio nevedė, santuokinio gyvenimo negyveno, taip pat kartu negyveno ginčo bute, taigi valios įgyti ginčo butą bendrąją jungtine nuosavybe nebuvo nei vienas išreiškęs.

Kadangi sutuoktiniai gyveno skyrium, bendro ūkio nebevedė, todėl darytina išvada, jog jų susitarimas sukurti šeimyninius santykius konkliudentiniais veiksmai buvo nutrauktas, todėl tuo metu jų gaunamos darbinės pajamos buvo naudojamos ne bendriems sutuoktinių tikslams bei poreikiams, bet kiekvieno naudojama asmeniškai, savo poreikių tenkinimui. Ginčo butas buvo įgytas, kai Meškių santuokinis gyvenimas jau buvo nutrukęs, B. M. ginčo bute negyveno, prie buto išlaikymo neprisidėjo. Byloje nėra duomenų, kad B. M. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie ginčo turto įsigijimo. B. M. buto pirkime ir jo privatizavime nedalyvavo, pinigus už butą sumokėjo M. M. asmeniškai. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog M. M. butą įsigijo už pačios uždirbtas lėšas, o B. M. prie buto įsigijimo savo lėšomis neprisidėjo. Pažymėtina, jog M. M. išduotuose nuosavybės dokumentuose nenurodyta, kad šis turtas būtų įgyjamas kartu su sutuoktiniu, šis turtas nebuvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, o tai taip pat rodo, jog M. M. neketino ginčo turto įgyti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo turtą M. M. iki savo mirties išlaikė viena, o tai rodo, jog ji nuo pat turto įsigijimo save laikė vienintele šio turto savininke, o B. M. prie buto išlaikymo, priežiūros neprisidėjo ir jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto jai nereiškė. Teismui pateikta buto pirkimui iš valstybės dokumentai bei nuosavybės įgijimo dokumentai patvirtina, jog M. M. įsigydama butą neabejotinai išreiškė valią įsigyti butą, kuriame gyveno, kurį išlaikė ir prižiūrėjo, asmeninėn nuosavybėn, šis turtas buvo įregistruotas M. M. vardu. B. M. nereiškė pretenzijų į butą, o tai rodo, jog jis laikė jį M. M. asmeniniu turtu.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinus byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, nustatytas faktines bylos aplinkybes, sutuoktinių trumpą gyvenimą kartu, turto įgijimo metu bendro ūkio nevedimą, santuokinių santykių faktišką nutraukimą ir abiejų gyvenimą atskirai iki mirties, abiejų sutuoktinių išreikštą valią ir atliktus veiksmus, kai M. M. įsigijo nuosavybės teise ginčo turtą, ir nustačius, jog ginčo turtas įgytas už jos asmenines lėšas ir esant išreikštai M. M. valiai už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn, o ne šeimos poreikių tenkinimui, konstatuotina, jog ieškovas įrodė, jog ginčo nekilnojamasis turtas – butas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas asmeninėn M. M. nuosavybėn, todėl ieškinys tenkintinas ir pripažintinas ginčo turtas asmenine M. M. nuosavybe (CPK 177-185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nėra pateikta. Teismas nurodo, jog ieškovas nepateikė prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat įvertinus, jog atsakovas šioje byloje yra Lietuvos Respublikos valstybė, todėl ieškovo sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.