- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-895-560/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02721-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- P. D.
- Ieškovas
- UAB „Trakų vandenys“
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Trakų vandenys“ ieškinį atsakovui P. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Trakų vandenys“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo P. D. priteisti 515,08 Eur skolos už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1999-03-30 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta apmokėjimo už sunaudotą šaltą vandenį ir nuotekų nuvedimo sutartis Nr. T184, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškove nustatyta tvarka, o ieškovė įsipareigojo tiekti šaltą vandenį bei tvarkyti nuotekas. Atsakovas savo sutartinę prievolę vykdė netinkamai, todėl už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2015-10-31 susidarė 515,08 Eur skola. Paaiškino, kad dvigubas koeficientas už suvartotą šaltą vandenį atsakovui nustatytas Trakų rajono savivaldybės sprendimu.Atsakovas P. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės teismui pristatyti priskaitymo ir mokėjimo sąrašai neatitinka sutarties sąlygų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės, o ne pagal dvigubas normas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2016-05-04 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo P. D. 515,08 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 515,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-09-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 195,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Trakų vandenys“ naudai. Teismas laikė, kad ieškovė pilnai pagrindė paskaičiuotą atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas nevykdė prievolės sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais atsiskaityti su ieškove už komunalines paslaugas, todėl ieškinys yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas P. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-05-04 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog savo sutartinę prievolę atsakovas vykdė laiku ir tinkamai, o 2013-05-30 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. SI-167 „Dėl vandens suvartojimo normų padidinimo“ kalba ne apie vandens suvartojimo normų padidinimą, bet apie dvigubo koeficiento taikymą, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo bei eksploatavimo“ 1.4 punktui. Taigi, jei šalto ar karšto vandens apskaitos prietaisų nėra, nustatomos vandens suvartojimo normos, tačiau ne dvigubos normos ar dvigubas koeficientas.Atsakovas prideda 2014-06-06 Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teikimą Nr. 1T-15 Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės merui, kuriame labai aiškiai pasisakoma dėl identiško atvejo. Atsakovo žiniomis, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pradėjo 2013-05-30 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. SI-167 tikrinimą ir ruošia teikimą Trakų rajono savivaldybei bei jos merui.Ieškovė UAB „Trakų vandenys“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas klaidingai traktuoja Trakų rajono savivaldybės 2013-05-30 sprendimą Nr. Sl-167 „Dėl vandens suvartojimo normų padidinimo“. Kadangi atsakovas piktybiškai atsisako įrengti vandens apskaitos prietaisus, vadovaujantis minėtu sprendimu, jam ir buvo pritaikytas dvigubas koeficientas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu kaip naują įrodymą pateikė 2014-06-06 Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teikimo Nr. 1T-15 kopiją. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Susipažinęs su pateiktu dokumentu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2014-06-06 Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teikimas Nr. 1T-15 yra viešosios valdžios atstovo, vykdant savo įgaliojimus pateikta pozicija, kuri yra viešai prieinama bei kuria ir be jos pateikimo į bylą kaip įrodymo teismas turi teisę remtis, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinos CPK 314 straipsnio nuostatos ir minėtą dokumentą kaip naują įrodymą atsisakoma priimti.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 1999-03-30 su atsakovu P. D. sudarė apmokėjimo už sunaudotą šaltą vandenį ir nuotekų nuvedimą sutartį Nr. T184. Šalys sutarties III.1 punktu sutarė, jog atsakovas už pateiktą šaltą vandenį ir nuotekų nuvedimą mokės ieškovei Trakų rajono savivaldybės valdybos nustatytomis kainomis, o III.2 punktu – kad suvartoto vandens kiekis bute nustatomas pagal abonento šalto vandens skaitiklio parodymus, o jam nesant – pagal patvirtintas normas. Iš priskaitymų ir mokėjimo sąrašo matyti, kad laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2015-10-31 susidarė 515,08 Eur skola. Ieškovės atsakovui siųsti raštai dėl susidariusio įsiskolinimo patvirtina, kad ieškovė periodiškai ragino atsakovą sumokėti įsiskolinimą. Byloje duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei skolą, nėra. Iš Trakų rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimo Nr. S1-167 „Dėl vandens suvartojimo normų padidinimo“ matyti, kad Trakų rajono savivaldybės taryba nusprendė padidinti vandens suvartojimo normas vartotojams, piktybiškai atsisakiusiems įrengti apskaitos prietaisus, ir taikyti jiems dvigubą koeficientą geriamojo vandens suvartojimui buitiniams poreikiams.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį nepagrįstai, nes prievolę atsakovas vykdė laiku ir tinkamai. Tokią poziciją atsakovas motyvuoja tuo, kad neva neįvykdytą prievolę sudaro suma, apskaičiuota pritaikius dvigubą koeficientą pagal 2013-05-30 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. SI-167 „Dėl vandens suvartojimo normų padidinimo“, kuris šiuo aspektu prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimui Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo bei eksploatavimo“. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog ieškovė apskaičiavo reikalaujamą priteisti iš atsakovo įsiskolinimą, vadovaudamasi taikytinais ir galiojančiais teisės aktais. Dėl to ginčo byloje nėra. Dėl to, kad tokiu būdu apskaičiuotas įsiskolinimas neapmokėtas, ginčo taip pat nekilo. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismui nekilo abejonės dėl minėto Trakų rajono savivaldybės sprendimo dalyje, kuria jis nustato dvigubo koeficiento taikymą, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtiems ar aukštesnės galios norminiams teisės aktams. Remiantis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys būtų tenkintas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas aplinkybių nurodytų pacituotoje CPK nuostatoje nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo kvestionuoti 2013-05-30 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. SI-167 „Dėl vandens suvartojimo normų padidinimo“ 1 straipsnio nuostatos teisėtumą. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimas Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“, kuriuo remiasi atsakovas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-08-20 nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ yra pripažintas netekusiu galios. Antra, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovo traktuojamoje neteisėta nuostatoje eksplicitiškai nurodyta: „padidinti vandens suvartojimo normas vartotojams, piktybiškai atsisakiusiems įrengti apskaitos prietaisus, ir taikyti jiems dvigubą koeficientą geriamojo vandens suvartojimui buitiniams poreikiams“. Tokia nuostatos formuluotė suponuoja, kad vartotojams, piktybiškai atsisakiusiems įrengti apskaitos prietaisus, nustatyta padidinta vandens suvartojimo norma, taikant dvigubą koeficientą geriamojo vandens suvartojimui buitiniams poreikiams, t. y. dvigubo koeficiento taikymas yra padidintos vandens suvartojimo normos nustatymo būdas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nei netekusio galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4. punktas, kuriuo remiasi atsakovas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-08-20 nutarimo Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ 1 punktas, nustatantis pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 punktą ir jį išdėstyti taip: „1.4. gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą geriamąjį vandenį nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal šalto geriamojo vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės“, neįtvirtina nei padidintų vandens suvartojimo normų nustatymo draudimo, nei šių normų nustatymo būdų ribojimo. Remdamasis šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus dėl įsiskolinimo nepagrįstumo atmeta.Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog 2014-06-06 Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teikime Nr. 1T-15 Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės merui išdėstyta pozicija neturi įtakos šiai civilinei bylai, todėl išsamiau dėl jos nepasiako.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo P. D. apeliacinį skundą atmesti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.