Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2020-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-262-404/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-04-27
Bylos Nr.
e1-262-404/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14458-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Gedeikis
Kaltinamasis
G. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-262-404/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14458-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 27 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ligitos Barauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. balandžio 13 d., apie 18.10 valandą, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, kumščiu trenkė ne mažiau kaip tris kartus savo sugyventinei L. J. į šlaunis, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4 punktas, 421 straipsnio 1 punktas).

Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2020-04-13, 18.14 val. gautas 11 metų pranešėjos pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), jos tėvas muša mamą rankomis. Fone girdėjosi konfliktas. Atvykus nurodytu adresu, namuose buvo L. J. ir jos sugyventinis G. V.. Abu buvo akivaizdžiai neblaivūs, kalbėjo nerišliai, paaiškino, kad prieš atvykstant policijos pareigūnams, konfliktavo tarpusavyje, skundėsi, kad vienas prieš kitą smurtavo. G. V. teigė, kad L. J. jam sudavė smūgius į galvą, tačiau detaliau aplinkybių nepaaiškino, ant jo jokių smurto žymių matyti nebuvo. G. V. taip pat teigė dėl smūgių fizinio skausmo nepatyręs ir pretenzijų niekam nereiškiantis. L. J. paaiškino, kad G. V., apie 18.10 val., kambaryje, konflikto metu sudavė jai ne mažiau kaip tris smūgius rankos kumščiais į abiejų kojų šlaunis ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 8).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija iš kurios matyti, kad 2020 m. balandžio 13 d., 18.22 val., G. V. nustatytas – 2,59 promilių neblaivumas, o 18.26 val., L. J. – 1,71 promilės neblaivumas (b. l. 22-24).

Nukentėjusiosios L. J. parodymai, kad G. V. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena 11 metų ir turi bendrą dukrą A.. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi namą. Šiaip su G. sutaria normaliai, tačiau būna, kad ir apsibara. Tai įvyksta dažniausiai tada, kai abu išgeria alkoholinių gėrimų, o išgerti mėgsta abu. 2020‑04‑13, apie 18 val., tikslaus laiko nežino, su G.namuose šventė Velykas, abu vartojo alkoholinius gėrimus. Šventė nuo pat pietų, todėl tuo metu, kai tarp jų kilo konfliktas, abu jau buvo išgėrę. Kas pirmas pradėjo konfliktą, nežino. Neneigia, kad spyrė G. į kojas kokius 3-4 kartus, tačiau tai padarė dėl to, kad ją sunervino nuolatiniai G. V. priekaištai. Tada, G. supykęs, trenkė jai kumščiu ne mažiau kaip tris kartus į šlaunis, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Trenkė skaudžiai, todėl tikrai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, kuris nurimo tik laikui bėgant. Jokių sužalojimo žymių neliko, į medikus nesikreipė ir nesikreips. Konflikto metu dukra buvo kitame namo kambaryje, todėl ji tikrai nieko nematė, galėjo tik išgirsti šūkavimus (b. l. 28-29).

Kaltinamojo G. V. parodymai, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria įtariamas ir gailisi. 2020-04-13, apie 13 val., kartu su sugyventine L. šventė Velykas, abu vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo abu jau gerokai apgirtę, kai pradėjo konfliktuoti. Kas pirmas pradėjo konfliktą nežino, bet L. pradėjo jį spardyti į kojas. Spyrė 3-4 kartus, tačiau jis fizinio skausmo nepajuto ir jai jokių pretenzijų neturi. Būdamas supykęs dėl tokio sugyventinės elgesio, jis trenkė jai kumščiu tris kartus į šlaunis. Dukros A. tikrai nebuvo, ji nieko nematė, tik galėjo girdėti jų barnį (b. l. 49).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms (BK 61 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. G. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai būdamas neteistas, kadangi ankstesnis teistumas jau yra išnykęs (BK 97 straipsnio 6 dalis), baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą, nuobauda galiojanti, nedirbantis.

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintina ?.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, prokurorės prašymu, kaltinamasis įpareigotinas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui, jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti nuteistąjį G. V. 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti G. V., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Virginijus Gedeikis