Kauno apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. L. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis asmuo, turi pastovią gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija šioms apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms iš dalies pritaria, tačiau taip pat sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog apylinkės teismas nepakankamai įvertino pačio T. L. asmenybės charakteristiką, jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymą, kuris liudija, jog nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo turi polinkį nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Teisėjų kolegija, nenustačiusi atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reikiamų sąlygų visumos, pažymi, kad nors šis teistumas T. L. yra pirmasis, tačiau su teisėsaugos institucijomis jis susiduria ne pirmą kartą. 2019 m. spalio 31 d. T. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo tuometinei sugyventinei bei vaiko motinai D. Š., o 2019 m. lapkričio 8 d. grasino ją nužudyti, keikė necenzūriniais žodžiais, spardė buto duris, dėl šių įvykių 2020 m. vasario 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 straipsnis). T. L. buvo išaiškinta, kad jeigu per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 114-123). Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą T. L. padarė (2020 m. sausio 13 d.) dar nepasibaigus kitam jo atžvilgiu vykdomam ikiteisminiam tyrimui. Be to, jo elgesys nesitaisė ir po šiuo metu jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nes, kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi prokurorė, 2020 m. balandžio 23 d. T. L. padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, dėl ko buvo atnaujintas 2020 m. vasario 7 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir T. L. nuteistas 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta šešių mėnesių viešųjų darbų bausme.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo yra net penkis kartus baustas administracine tvarka, tačiau byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 93) liudija, kad T. L. administracine tvarka yra baustas tik vieną kartą – 2020 m. balandžio 4 d. už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, tuo įžeidžiant žmonių orumą ir dorovę. Duomenų, kad T. L. būtų padaręs daugiau administracinių nusižengimų, teisėjų kolegija neturi, jų nepateikė ir apeliacinį skundą surašiusi prokurorė. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad visi nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens padaryti teisės pažeidimai buvo įvykdyti esant apsvaigus nuo alkoholio. T. L. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2019 m. lapkričio 23 d. – 2019 m. lapkričio 24 d. buvo teikta stebėjimo paslauga, nustatyta diagnozė F10.8 Psichikos elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (1 t., b. l. 102-104). Aptarti duomenys rodo, kad T. L. turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau šios problemos sprendimui jis neskiria pakankamai dėmesio. Pirmosios instancijos teisme nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo aiškino, jog anksčiau turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau šiuo metu jau susitvarkė, nemano, kad jam reikalingas gydymas (1 t., b. l. 149). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks paviršutiniškas požiūris į nesaikingą alkoholio vartojimą tik sustiprina vidinį įsitikinimą, jog T. L. negebės tinkamai laikytis įstatymų imperatyvų.

10. Apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia ir nuoširdi nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens atgaila dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-506/2013). Šiuo atveju nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu T. L. savo kaltės visiškai nepripažino ir aiškino, jog alkoholį vartojo jau po to, kai vairavo transporto priemonę (1 t., b. l. 78-79). Papildomos apklausos metu jis pasiliko prie pirminių savo parodymų (1 t., b. l. 86). Teisminio bylos nagrinėjimo metu T. L. pripažino tik faktą, jog neblaivus vairavo automobilį, tačiau išsamiai veikos padarymo aplinkybių nepaaiškino, taigi, jo prisipažinimas buvo nulemtas byloje surinktų įrodymų visumos, o ne nuoširdžios atgailos. Be to, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai stengėsi save pateikti iš geresnės pusės ir į teisėjos užduodamus klausimus atsakinėjo atsainiai. Pavyzdžiui, paklaustas, ar yra baustas administracine tvarka, atsakė, jog nežino, nors prieš kelis mėnesius iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. vykusio posėdžio buvo baustas už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje. Pažymėtina ir tai, kad nors T. L. teigia dirbantis statybos darbus, tačiau byloje esanti jo charakteristika (1 t., b. l. 141) liudija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba visai neseniai, tik nuo 2020 m. birželio 4 d. Iki šios datos T. L. nesimokė, nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 92). Taigi, darbiniu užimtumu jis susirūpino tik po pusmečio nuo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar šis įsidarbinimas nebuvo vien formalus.

11. Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, nors T. L. močiutė N. L. nėra teista (1 t., b. l. 154) ar bausta administracine tvarka, ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja ir darbdavio yra charakterizuojama teigiamai, kaip profesionali ir atsakinga darbuotoja (1 t., b. l. 146), tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad akivaizdžios, teigiamos įtakos anūko elgesiui ji neturi. N. L. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad T. L. užaugino nuo mažens, kartu su juo gyvena, pastarasis atsižvelgia į jos pastabas. Tačiau šiems N. L. teiginiams prieštarauja šiame nuosprendyje jau aptarta T. L. bendravimo su teisėsauga patirtis. Vairavimo būnant neblaiviam patirtis T. L. nepamokė, nes jis po kelių mėnesių ir vėl nusikalto. Vadinasi, močiutė jam nėra autoritetas ar apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo.

13. Visų aukščiau aptartų aplinkybių apylinkės teismas neįvertino, todėl nepagrįstai atleido T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nei laiduotojos įtaka kaltininkui, nei pačio T. L. charakteristika nesudaro pagrindo manyti, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą šiuo atveju būtų tikslinga taikyti.

14. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės siūlymu T. L. skirti švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos dydį nuo 50 iki 2000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl prokurorės siūlytinas baudos dydis – 60 MGL nelaikytinas per dideliu, nes jis gerokai mažesnis nei galimas baudos vidurkis. Nors šio nuosprendžio 10 punkte yra nurodytos aplinkybės, kodėl T. L. atgaila nelaikytina nuoširdžia, vis dėlto, dėl padaryto nusikaltimo jis teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o to pakanka BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui ir baudos dydžio mažinimui vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė taip pat subendrinama su 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

15. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).