- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- N-575-114-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01576-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 22 d. nutarimu L. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 300 Lt bauda dėl to, kad 2010 m. birželio 7 d., apie 2 val. 55 min., jis savo bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, triukšmavo, garsiai rėkavo, daužė į sieną, grindis, tuo pažeisdama namo gyventojų viešąją rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs L. J. skundą, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi jo netenkino ir Institucijos 2010 m. birželio 22 d. nutarimą paliko nepakeistą. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų L. S. ir I. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs, atitinka vieni kitus ir rašytinę bylos medžiagą. Teismas vertino, kad tarp nukentėjusiųjų ir L. J. konfliktas kilęs būtent dėl to, kad L. J. nakties metu triukšmauja ir neleidžia ilsėtis kaimynams. Tyrėja J. Z. teisme parodė, kad apklausti kaimynai jai paaiškino, jog triukšmauja L. J., o pati L. J. atsisako paaiškinti aplinkybes. Pažymėjo, kad L. S. ir L. J. butai yra šalia, turi bendrą sieną, o I. S. gyvena aukštu aukščiau, todėl nėra abejonių, kad L. S. ir I. S. galėtų suklysti, nurodydamos triukšmo šaltinį. Teismas pažymėjo, kad liudytojos S. M. ir M. P. yra L. J. draugės ir jos 2010 m. balandžio 7 d. naktį nebuvo pas L. J., todėl jų parodymai negali patvirtinti, jog L. J. nedarė tų veiksmų, kuriais yra kaltinama.
II.
Apeliaciniu skundu L. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad nukentėjusiosios yra suinteresuotos ją apkaltinti pažeidimo padarymu, nes jos konfliktuoja. Pažymi, kad liudytojos S. M. ir M. P. nurodė, jog ji yra geras žmogus ir tokių veiksmų atlikti negalėtų. Tvirtina, kad jos teisės yra pažeidžiamos. Taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo grubi, jos neišklausė, buvo prieš ją nusistačiusi ir klausė tik kaimynų parodymų.
Papildomais pareiškimais L. J. nurodo, kad kaimynai ją sumušė, terorizuoja, tačiau nei policija, nei prokuratūra jai nepadeda ir neapgina. Prašo nurodytiems asmenims skirti nuobaudas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji L. S. paaiškina, kad papildomai pateikiami dokumentai įrodo namo gyventojų bandymus išspręsti susidariusią situaciją taikiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Institucijos 2010 m. birželio 22 d. nutarimu L. J. už ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta administracinė nuobauda dėl to, kad 2010 m. birželio 7 d., apie 2 val. 55 min., jis savo bute triukšmavo, garsiai rėkavo, daužė į sieną ir grindis, tuo pažeisdama namo gyventojų viešąją rimtį.
L. J. su skirta nuobauda nesutinka ir tvirtina, kad kaimynai dėl tebesitęsiančio konflikto siekia ją melagingai apkaltinti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad įrodymų vertinimo principai, įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, pažeisti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje visapusiškai ir objektyviai įvertino visumą byloje esančių įrodymų ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiama L. J. ir jos kaimynės L. S. bei I. S. konfliktuoja būtent dėl triukšmo, todėl tai nėra pagrindas vertinti, jog nukentėjusiosios siekia melagingai apkaltinti apeliantę. Pabrėžtina, kad pati L. J. nenurodo jokių kitų, su keliamu triukšmu nesusijusių aplinkybių, dėl kurių minėtos kaimynės konfliktuotų su apeliante ir dėl to būtų suinteresuotos melagingų parodymų davimu. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Be to, tiek L. S., tiek ir I. S. parodymai apie tai, kad apeliantė 2010 m. birželio 7 d., apie 2 val. 55 min., bute kėlė triukšmą, kuris trikdė kaimynų ramybę, yra logiški, nuoseklūs ir atitinka jų pareiškime ir paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. l. 10-12). Nors apeliantė tvirtina, kad ne ji, o kaimynai nuolat triukšmauja bei kad policijos pareigūnai netiria jos skundų, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė nukentėjusiųjų pareiškimo tyrimo policijos komisariate metu pati vengė bendrauti su policijos pareigūnais ir paaiškinti įvykio aplinkybes (b. l. 15-18). Be to, liudytojų S. M. ir M. P. nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2010 m. birželio 7 d., apie 2 val. 55 min., name, kuriame gyvena apeliantė ir nukentėjusiosios, apskritai nebuvo. Todėl L. J. argumentai, jog ji naktį netriukšmavo, vertinami kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybine pozicija ir atmetami. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliantės draugės S. M. ir M. P. paliudijo L. J. esant geros asmenybės, savaime negali paneigti inkriminuoto pažeidimo.
Pastebėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla teisme nagrinėjama tik to asmens atžvilgiu, ir tik tokio kaltinimo ribose, pagal kurį medžiaga perduota teismui. Nagrinėjamu atveju kaltinimas L. J. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas dėl ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl kelto triukšmo gyvenamojoje patalpoje nakties metu, sutrikdant viešąją tvarką. Taigi nurodyto sumušimo ar terorizavimo apeliantės L. J. atžvilgiu tyrimas nėra šios bylos nagrinėjimo teisme dalykas, todėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje neanalizuojamos.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, nenustatė ir bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo požymių. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 57-64), L. J. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kur jai buvo sudaryta galimybė paaiškinti visas įvykio aplinkybes ir pareikšti savo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas tenkino apeliantės prašymą apklausti jos nurodytas liudytojas. Be to, apygardos administracinio teismo teisėjos nutartyje pateiktas įrodymų vertinimas ir motyvuotų išvadų darymas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Vien apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami spręsti apie bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. L. J. pagrįstai pripažinta kalta dėl ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.