- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-1056-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12036-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Skolininkas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Pareiškėjas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ padavė skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2019 m. kovo 28 d. patvarkymą Nr. S-19-179-6963.
2. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nustatė nepagrįstai mažą pareiškėjai priklausančio ir išieškotojui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertę. Turtas turėtų būti iš naujo įkainotas įvertinus pareiškėjos kartu su skundu pateiktus papildomus įrodymus.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškotojos akcinės bendrovės „Swedbank“ inicijuotą išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto antstolio R. V. užvestose vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/0130, Nr. 0179/18/0131. Šį prašymą pareiškėja grindžia tuo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtas gali būti perleistas varžytinėse. Patenkinus pareiškėjos skundą, tokiu atveju pareiškėjai tektų inicijuoti naują teisminį ginčą dėl turto išreikalavimo iš jo pirkėjo. Be to, pareiškėja objektyviai negalėtų rasti turto pirkėjo per antstolio nustatytą dvidešimties dienų laikotarpį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjos antstoliui paduoto skundo pagrindas ir dalykas yra suformuluotas iš esmės tinkamai, taip pat kartu su skundu pateikti skunde minimas aplinkybes, pareiškėjos vertinimu, turintys pagrįsti įrodymai, todėl nėra pagrindo kategoriškai atmesti pareiškėjos teiginį, kad egzistuoja protinga skundo patenkinimo galimybė. Tačiau teismo vertinimu, skundo pagrindą sudarančios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, kad egzistuoja objektyvi ir skubi būtinybė stabdyti išieškojimo veiksmus.
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja grėsmės faktą grindžia iš esmės tik abstrakčiais teiginiais, duomenų, kad antstolis būtų paskelbęs apie turto pardavimą varžytinėse, pareiškėja nepateikė. Pažymėjo, jog vien tik aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su antstolio nustatyta turto verte, pati savaime nereiškia, jog dėl to turėtų būti iš esmės neapibrėžtam laikotarpiui stabdomi visi priverstinio išieškojimo veiksmai. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, kad įmonė gali nespėti rasti ir pasiūlyti antstoliui turto pirkėją, nėra susiję su klausimu, ar yra, ar nėra pagrindo stabdyti išieškojimo veiksmus laikinųjų apsaugos priemonių forma.
7. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išieškojimo veiksmų sustabdymas būtų nesuderinamas su būtinybe užtikrinti, jog išieškotojos turtiniai interesai būtų realizuoti per įmanomai trumpiausią terminą. Pažymėjo, jog išieškojimo iš turto vykdymo veiksmų stabdymas, atsižvelgiant į vykdymo proceso stadiją ir nurodytas aplinkybes, iš esmės neapibrėžtam laikui, būtų neproporcinga priemonė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
9. Apeliantės nuomone, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t.y. tikėtinas reikalavimų pagrįstumas, neabejotinai buvo įrodytas. Antstolio patvarkyme nurodyta turto kaina yra ženkliai per žema.
10. Skolininko nuomone, priešingai nei teismas nurodė nutartyje, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga taip pat egzistavo. Patvarkymu antstolis įkainojo turtą ir tuo pačiu nurodė, kad pirmąsias turto varžytines skelbs po 20 dienų nuo informacijos apie turto įkainojimą išsiuntimo dienos. Nėra abejonių, kad pasibaigus nustatytam terminui antstolis paskelbs turto varžytines ir tokiu būdu turtas bus perleistas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Teismas nutartyje visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad skolininkas taip pat privalėtų inicijuoti naują teisminį ginčą dėl turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo. Nesustabdžius išieškojimo veiksmų galimai palankaus Skolininkui teismo sprendimo įvykdymas taptų aiškiai negalimas, kadangi net panaikinus patvarkymą skolininkas negalėtų būti grąžintas į tą padėti, kuri buvo iki patvarkymo priėmimo.
Šalies argumentai
11. Apeliantas nesutinka su teismo nutartyje išdėstytais teiginiais, kad prašymas grindžiamas tik abstrakčiais teiginiais. Teismas nutartyje taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad skolininkas objektyviai negalėtų rasti pirkėjo turtui per tokį trumpą 20 dienų laikotarpį. Turto kaina yra didelė, todėl, tikėtina, bet kuris pirkėjas jį įsigytų iš banko skolintomis lėšomis. Dėl šios priežasties Turto pardavimo sandoris neabejotinai užtruktų kur kas ilgiau, nei kad antstolio patvarkyme nurodytos 20 dienų, per kurias skolininkas turi teisę turtui pasiūlyti savo pirkėją. Nagrinėjamu atveju, Skolininko manymu, nėra jokio pagrindo abejoti, kad jo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės atitiktų tiek ekonomiškumo, tiek ir proporcingumo principus. Pažymėjo, jog skolininko kreditoriui mokėtinos netesybos yra proporcingos tam laikotarpiui, per kurį vyks priverstinis skolos iš skolininko išieškojimo procesas. Dėl to kreditorius net ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms negalėtų patirti jokių Teismo Nutartyje aptariamų nepatogumų.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas AB „Swedbank“ prašė jį atmesti.
13. Nurodė, jog skolininkas nesutinka su antstolio R. V. 2019 m. kovo 28 d. patvarkymu Nr. S-19-179-6369, kuriuo nustatyta 1 700 000 eurų dydžio ginčo turto vertė. Išieškotojas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo nustatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o išieškojimo iš apelianto turto sustabdymas neturint tam akivaizdaus teisinio pagrindo pažeistų vykdymo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą. Apeliantas nepateikė pakankamai argumentų, kurie leistų įsitikinti, kad iš tiesų egzistuoja išimtinės aplinkybės stabdyti išieškojimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininkės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškotojo inicijuotą išieškojimą iš jai priklausančio turto iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių prašanti šalis (CPK 12 str., 178 str.).
17. Šiuo atveju pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiga yra argumentuotai pagrįsti būtent prašomų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį ir įrodyti galimai palankaus pareiškėjui sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė išimtinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir grėsmės galimai palankiam teismo sprendimo įvykdymui. Nors iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų matyti, jog pareiškėjas su antstolio patvarkymu nesutinka dėl to, kad jo nuomone, antstolė netinkamai įvertino parduodamą iš varžytinių turtą, tačiau pažymėtina, jog vien pareiškėjo nesutikimas su antstolio nustatyta turto verte, kartu su skundu nepateikiant kitokią areštuoto turto vertę patvirtinančių ar bent jau pagrįstas abejones antstolio nustatyta turto kaina galinčių sukelti įrodymų, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2198-881/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2147-640/2018).
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų bazės LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. išnagrinėjo, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kurio reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėta nutartimi skundas dėl antstolio veiksmų atmestas konstatavus, jog antstolis eksperto - vertintojo jau atliktą areštuoto nekilnojamojo turto ekspertizę įvertino tinkamai ir jam abejonių dėl šio akto nekilo, o pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo argumentus, kad reali areštuoto turto rinkos vertė yra atitinkanti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nurodytą areštuoto turto rinkos vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau tai sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų preliminariai nėra pagrįstas ir nėra susiklosčiusios CPK 144 str. 1 d. įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo argumentai susiję su jo galimybėmis rasti turto pirkėją per 20 d. taip pat nepagrindžia prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.