- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- 1-141-785/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00088-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kaltinamasis
- E. G.
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1984-12-17 Mažeikiuose, lietuvis, gyvenantis Sodų g. 12, Balėnų k. Mažeikių r., Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Balėnų medis“ gaterio mašinistu-staklininku, teistas 2010-03-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 6 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d .ir 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, tai yra jis, 2013-01-23 apie 20.00 val. Mažeikių rajone Balėnų kaime Sodų g. 12, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su žmona S. G. metu, mažamečių vaikų akivaizdoje, tyčia trenkė vieną kartą rankos kumščiu savo žmonai į veidą ir keturis kartus rankos kumščiu trenkė jai į galvą, taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai S. G. fizinį skausmą.
Be to, E. G. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, tai yra jis, 2013-01-24 apie 15.30 val. Mažeikių rajone Balėnų kaime Sodų g. 12, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nustatytas 2,19 promilių girtumas, konflikto su žmona S. G. metu, mažamečių vaikų akivaizdoje tyčia trenkė vieną kartą ranka savo žmonai per veidą, taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai S. G. fizinį skausmą.
Be to, E. G. grasino nužudyti žmogų, tai yra jis, 2013-01-24 apie 15.30 val. Mažeikių rajone Balėnų kaime Sodų g. 12, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nustatytas 2,19 promilių girtumas po to, kai mušdamas sukėlė savo žmonai S. G. fizinį skausmą, atsinešęs peilį ir laikydamas jį rankoje prieš nukentėjusiąją grasino ją nužudyti, sukėlė nukentėjusiajai S. G. stresą, nerimą, baimę, tokiais savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
E. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad su žmona Santa kartu gyvena 6 metus, susituokę 2 metus, gyvena pas jo mamą, Mažeikių rajone Balėnų kaime Sodų g. 12, turi pasidarę atskirą įėjimą, atskirą virtuvę, bet yra ir įėjimas pas mamą. 2013-01-23 vakare, kiek buvo valandų pasakyti negali, neprisimena, buvo girtas, savo žmonai S. G. pradėjo priekaištauti, kodėl jį apgaudinėja su kitu vyru, kad ji jam yra neištikima, tai pradėjo jai prikaišioti, pavadino keiksmažodžiu, susibarė ir jis nesusivaldęs tris kartus rankos plaštaka trenkė S. G. per galvą, vaikai buvo virtuvėje, o S. G. sėdėjo kambaryje ant lovos. Jo mama išgirdusi, kad jie barasi atėjo. Mama atėjo iš karto po to, kai trenkė S. G. ir pradėjo ant jo šaukti, barti, kad muša S. G., ir jį nuvarė miegoti. Kitą rytą atsikėlė, į darbą nėjo, nes nereikėjo, vėl gėrė alų, po kiek laiko vėl pradėjo S. G. priekaištauti dėl to, kad ji buvo neištikima, ir jie susibarė, ją išnervino, ir ji įspyrė į tarpukojį, ji sėdėjo lovoje, o jis ją už galvos pastūmė, ir ji atsigulė. Nuėjęs į virtuvę nuo spintelės pasiėmė peilį, kurio rankena yra nulaužta, likusi tik viena geležtė, paėmęs tą peilį pasakė, „kad dėčiau su tuo peiliu“ ir, numetęs peilį, išėjo pas pusbrolį. Tai sakydamas jis turėjo omenyje, ne kad S. G. padurtų, o vyrą, kuris prieš du metus buvo išprievartavęs S. G., nes tuo kart jis jai dar priminė ir tą atvejį, kai ji buvo išprievartauta (44-45 b.l.).
Kiti įrodymai, patvirtinantys, kad E. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas:
Nukentėjusioji S. G. parodė, kad nuo 2013-01-23 vakaro jie konfliktavo, nes jis buvo girtas, priekaištavo jai dėl to, kad kažkada jo draugai jam buvo sakę, kad ją buvo matę su kitu vyru, ir apskritai, kai jis yra girtas jam viskas yra blogai, viskas neįtinka, visada ieško priekabiu. 2013-01-23 apie 19.00 val. jie grįžo iš Mažeikių, jis buvo girtas, ir nuėjo miegoti. E. G. miegojo, o ji su vaikais žiūrėjo televizorių, kai apie 20.00 val. E. G. atsikėlė ir neradęs, jos šalia savęs miegančios, pradėjo pykti, pradėjo sakyti, jai, kad jis įtaria, kad ji turi kitą vyrą, kad su juo kartu nemiega, ji bandė nuraminti jį, sakė, kad jis nešauktų be reikalo, kad ji norėjo jam leisti pamiegoti. Bet jis vis tiek šaukė, tada ji jam nieko nebesakė, jis pradėjo pykti, kad ji nieko jam nesako. Ji sėdėjo atsisėdusi ant vaikų lovos, jis atsisėdo priešais, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Mažasis sūnus G. miegojo, dukra sėdėjo šalia jos, o E. buvo išėjęs pakviesti uošvienės, jis jai nesakė, kad eina pakviesti, bet ji taip suprato. Ji nebeiškentusi E. G. šaukimo ir kad ją taip vadina, pakeltu balso tonu pasakė, kad jis atstotų nuo jos ir duotų jai ramybę. Tada jis rankos kumščiu trenkė į veidą, į kurią vietą pasakyti negali, nes buvo labai išsigandusi, nepamena, užsidengė rankomis veidą, o jis bandė patraukti jos rankas, ir trenkė dar keturis smūgius rankos kumščiu į galvą, bet suprato, kad norėjo pataikyti į veidą, nes viena ranka bandė atitraukti jos rankas. Kadangi vaikai pradėjo labai verkti ir cypti, jis ją paleido. Kaip ją E. G. mušė turėjo matyti ir jo mama E. G., nes ji kaip tik tuo momentu ir atėjo, ji taip pat ramino E. G., šaukė ant jo, pavadino gyvuliu, sakė pasižiūrėti jam, kas su juo darosi, kad reikia jam važiuoti gydytis, E. G. išėjo lauk. E. G. grįžo apie vidurnaktį, jie jau miegojo jis lyg niekur nieko atsigulė į lovą, ją apsikabino ir miegojo. Ryte 07.30 val. jį pažadino, kad eitų į darbą, jis išėjo, gal apie 09.00 val. ji, kurdama ugnį, išgirdo, kad pas uošvienę kalba E. G., atidarė duris, kurios jungia jų ir uošvienės gyvenamąsias patalpas, pamatė, kad tikrai E. G. yra, jo paklausė, kodėl jis nedarbe, jis pradėjo sakyti, kad tai ne jos reikalas, kad ji kuo greičiau iš čia išsikeltų, uošvienė jį ramino, sakydama, kad jis greičiau iš čia išsikels nei ji. Nenorėdama kivirčytis uždarė duris ir toliau darbavosi namie. Po kiek laiko E. G. parėjo, jis buvo girtas vaikščiojo po namus, pastoviai dėl ko nors priekaištaudamas, po to norėjo kompiuteriu atlikti mokėjimus, bet jam kažkas neišėjo, jis nuo stalo numetė kompiuterį, vaikai išsigando pradėjo verkti, namuose buvo E., G. miegojo, mergaitės nebuvo. Uošvienė atėjo pažiūrėti kas nutiko, pasakė, kad nieko, kad E. G. sudaužė kompiuterį, ir uošvienė išėjo į darbą. Ji kompiuterį pakėlė, padėjo atgal ant stalo, E. G. buvo nepatenkintas, kad ji padėjo kompiuterį atgal, jis pradėjo priekaištauti, kam jo daiktus liečia, kad kompiuteris yra jo, ir niekas negali jo daiktų imti, ir jis vėl, priėjęs prie stalo, ranka nustūmė kompiuterį ant žemės, tada ji paliko kompiuterį ant žemės. Apie 15.00 val. tiksliai laiko pasakyti negali, ji žiūrėjo televizorių ir jis kažką jai sakė, bet ji negirdėjo, tada jis vėl pradėjo jai priekaištauti, kad į jį dėmesio nekreipia ir priėjęs ją pastūmė, ji, ji pastūmė irgi, jis ją vėl pastūmė, ji jį pastūmė atgal ir rankoje laikė samtį, nes žadėjo eiti pamaišyti sriubą ir tuo samčiu trenkė jam per petį, sakydama, kad jis prie jos nelįstų, nes ji jam trenks, tada jis rankos delnu trenkė jai per veidą, ir sakė, kad pamatysianti kas dabar bus. Ji nuėjo prie lango, jis iš virtuvės pasiėmė peilį, ir, priėjęs prie jos, peilį atkišo į ją ir vis rankos mostus darydamas, imitavo, kad jai duria į pilvą ir klausia „nu ar nori, kad aš tau dabar įpjausiu, nu ar nori, kad aš dabar tave padursiu ir tu nieko nebenorėsi“, vaikai buvo išsigandę, mažasis jau nebeverkė, o tiesiog klykė. Ji jam sakė, kad jei jis nori, kad išeitų, tai ji susikrauna daiktus ir eina. Ji buvo labai išsigandusi, pradėjo irgi labai verkti, matė, kad E. G. pažiūrėjo į G., kuris labai verkė ir šaukė „baikit“. G. mažai dar kalba, daugiau nieko pasakyti ir negalėjo. Pažiūrėjęs E. G. į Gabrielių, nieko nesakė nuleido peilį ir nuėjo į virtuvę. Tada ji su vaikais nuėjo į uošvienės gyvenamąsias patalpas, užsikabino duris ir paskambino policijai, jis girdėjo, kai kalbėjo su policija. E. G. nusiramino, kai ji paskambino į policiją, taip yra buvę ir anksčiau, kai paskambinus policijai, jis nurimsta. E. G. sakė, kad ko norės tą ir gaus, kad jo policija ilgai nelaikys, kad palaikys, kol išsiblaivys ir jį paleis, bet jei jį uždarys parai, tai kai jis grįš, lai geriau jos namuos nebūna, nes vilktinos išvilks. Ji matė, kad E. G. apsirengė ir peilį įsikišo į kojine, ir išėjo lauk. E. G. jai grasino duonai pjauti skirtu peiliu. Ji E. G. buvo labai išsigandusi, nes jis buvo girtas. E. G. girtas būna agresyvus, jis jai 2013-01-24 sakė, jai, kad geriau ją nužudys, papjaus, bet nesiskirs, o po to pats pasikars, bet kai taip sakė peiliu jai negrasino. E. G. ne pirmą kartą ją muša, girtas dažnai yra mušęs, bet į policiją nesikreipdavo (10-12 b.l.).
Liudytoja E. G. parodė, kad E. G. yra jos sūnus ir ji atsisako duoti parodymus (14-15 b.l.).
Bendroji įvykio informacija (3 b.l.). J. D. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (7-8 b.l), D. V. tarnybinis pranešimas (9 b.l.).
Kaltinamasis neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su jam siūlomos bausmės rūšimis ir jų dydžiu (48 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. G. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pilnai įrodyta byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais, nes jis tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, kada jis mušdamas sukėlė nukentėjusiajai S. G. fizinį skausmą ir tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką kada jis grasino nužudyti nukentėjusiąją S. G., tai yra atsinešęs peilį ir laikydamas jį rankoje prieš nukentėjusiąją grasino ją nužudyti, sukėlė nukentėjusiajai S. G. stresą, nerimą, baimę. Atsižvelgiant į agresyvų kaltinamojo elgesį, jo aktyvius veiksmus matyti, kad grasinimas nužudyti buvo konkretus ir realus ir nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šis agresyvus ir aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. bei 145 str. 1 d. dispozicijose, ir to norėjus.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad E. G. padarė nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. E. G. mušdamas ir taip sukeldamas žmogui fizinį skausmą bei grasintas nužudyti suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.
Prokurorės siūlymas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu yra pagrįstas.
E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis įvykdė du tyčinius nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, jis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, turi neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, dirbantis, turi gyvenamąją vietą, gyvena kartu su nukentėjusiąja. Atsižvelgtina į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę ir sunkinančią aplinkybę. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas E. G. gali būti skiriamos Baudžiamojo kodekso straipsnių, kuriais jis yra kaltinamas, sankcijose numatytos ir prokurorės siūlomos bausmės rūšys – laisvės apribojimas ir bauda.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, jam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
nusprendžia:
Pripažinti E. G. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 10 MGL, tai yra 1300 Lt baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2013-01-24 iki 2013-01-25 išbūtą laiką, tai yra vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 8 MGL, tai yra 1040 Lt baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę -dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Palikti galioti E. G. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti E. G., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.