Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-03-27 · Civilinė byla Nr. 2-520-828/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-27
Bylos Nr.
2-520-828/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08090-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
AB „Panevėžio butų ūkis“
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Renaldas Baliūtis
Civilinė byla Nr. 2-520-828/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08090-2011-4
Procesinio dokumento kategorija: 116.4(S)PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 27 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas Mažuika,sekretoriaujant Audronei Meškonytei,

dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, trečiojo asmens, ieškovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini)savininkų bendrijos atstovui pirmininkui Kazimierui Grybei, atsakovo AB „Panevėžio butų ūkis“ atstovei Laimutei Vorienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Panevėžio butų ūkis“, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini)savininkų bendrijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 1 444 Lt jo išmokėtos draudimo išmokos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu atstovas paaiškino, kad nurodytą išmoką ieškovas išmokėjo draudėjai L. S. dėl jos patirtos žalos. 2010-08-18 draudėjos bute trūkus bendram daugiabučio namo kanalizacijos stovui, išsiliejusios nuotekos apgadino draudėjos turtą – buto apdailą. Dėl ko draudikas išmokėjo draudimo išmoką. Už žalą yra atsakingas atsakovas, nes jis nevykdė su trečiuoju asmeniu sudarytos pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutarties bei atitinkamų statybos techninių reglamentų reikalavimų – netinkamai informavo tretįjį asmenį apie namo buitinių nuotekų vamzdyno būklę. O būtent atsakovas po kasmetinių apžiūrų nurodydavo trečiajam asmeniui, kad būtina keisti visą vamzdyną, nors dėl lėšų trūkumo to namo gyventojai nebuvo pajėgūs padaryti. Atsakovas privalėjo nurodyti labiausiai žalos atsiradimo grėsmę keliančias vamzdyno atkarpas, kurias gyventojai būtų pajėgūs sutvarkyti, o ne visą vamzdyną. Tokiu būdu suremontavus tik atitinkamas vamzdyno atkarpas, tame tarpe ir draudėjos bute, būtų išvengta žalos. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, subrogacijos tvarka įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, teismo posėdžių metu atstovas paaiškino, kad atsakovas privalėjo tinkamai informuoti bendriją apie vamzdyno būklę, t.y. detaliai nurodyti grėsmę žalos atsiradimui labiausiai keliančias vamzdyno atkarpas, kad gyventojai galėtų jį suremontuoti. Keisti visą vamzdyną gyventojai lėšų neturi. Pagal atsakovo surašytus statinio kasmetinės apžiūros aktus bendrija neatliko jokių darbų. Tretysis asmuo neprašė atsakovo, kad jis konkretizuotų savo rekomendaciją dėl buitinių nuotekų vamzdyno pakeitimo. Po avarijos 2010-09-13 trečiojo asmens atstovas kreipėsi į atsakovą, kad šis nustatytų blogiausios būklės atkarpas vamzdyne ir jas sutvarkytų. Atsakovas sutvarkė stovą namo 9, 12, 22, 25 butuose, už tai buvo sumokėta iš namo gyventojų surinktų kaupiamųjų lėšų.

Atsakovas AB „Panevėžio butų ūkis“ prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti, kadangi neatliko neteisėtų veiksmų, nėra kaltas dėl atsiradusios žalos. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu atstovas paaiškino, kad atsakovas pagal sutartį atlieka (duomenys neskelbtini) administravimą ir techninę priežiūrą. 2010-08-18 darbo laiku jis gavo pranešimą apie avariją namo buitinių nuotekų vamzdyne butuose Nr. 12, 15. Su pranešusiu asmeniu buvo sutarta, kad avarija bus likviduota 2010-08-19 ryte, kadangi neatidėliotinai atlikti darbų nebuvo būtinybės. 2010-08-19 apie 08.00 val. atsakovo atstovas likvidavo gedimą - įstatė išsinėrusį nuotekų vamzdį, sutvirtino jį laikikliais. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi pagal sutarties ir statybos techninių reglamentų reikalavimus tinkamai informavo užsakovą apie namo buitinių nuotekų vamzdyno būklę, rekomendavo keisti visą vamzdyną 2008, 2009, 2010 m. apžiūrų metu, nes tik tokiu būdu būtų užtikrintas tinkamas jo veikimas. Tačiau rekomendacijos vykdomos nebuvo, už tai atsakingi daugiabučio namo savininkai. Pareigos detaliai nurodyti vamzdyno atkarpas, kurių būklė kelia didžiausią grėsmę žalai atsirasti, atsakovas neturėjo. Tam būtini papildomi darbai ir išlaidos, kurie nėra numatyti tarp šalių sudarytoje sutartyje dėl techninės priežiūros. Šiuos darbus atsakovas galėjo atlikti tik pagal papildomą trečiojo asmens užsakymą, papildomai apmokėjus už šias paslaugas. 2010-09-13 jis gavo iš trečiojo asmens tokį prašymą, atliko darbus – pakeitė vamzdyno atkarpas namo 9, 12, 22, 25 butuose, gavo už tai papildomą apmokėjimą. Todėl už žalą yra atsakingas ne atsakovas, o kiti asmenys privalėję organizuoti darbus pagal jo rekomendacijas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal sutartį atlieka (duomenys neskelbtini) administravimą ir techninę priežiūrą (b.l. 41). 2008-05-06, 2009-05-06, 2010-05-05 atsakovas, vykdydamas sutartį, atliko namo kasmetines apžiūras, jų aktuose nurodė, kad namo buitinių nuotekų vamzdynas yra susidėvėjęs ir jį būtina keisti (b.l. 46-48). Jokie darbai, nurodyti apžiūrų aktuose, iki žalos atsiradimo atlikti nebuvo. 2010-08-18 išsinėrus buitinių nuotekų vamzdžiui L. S. bute, adr. (duomenys neskelbtini), ir išbėgus nuotekoms, buvo apgadinta šio buto apdaila – grindys, sienos, lubos. Atsakovui apie avariją pranešta telefonu 2010-08-18 (b.l. 58). 2010-08-19 atsakovas gedimą pašalino (b.l. 49). Sugadintą turtą apdraudęs ieškovas 2010-08-20 nustatė padarytą žalą, 2010-08-23 išmokėjo 1 444 Lt draudimo išmoką (b.l. 8-17). Tokiu būdu įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš už ją atsakingo asmens (CK 6.1015 str.). 2010-08-26 name įvyko dar viena avarija buitinių nuotekų vamzdyne (b.l. 50). 2010-09-13 trečiojo asmens atstovas kreipėsi į atsakovą dėl detalios buitinių nuotekų vamzdyno name apžiūros bei dalinio remonto (b.l. 51). Atsakovas darbus pagal užsakymą atliko 2010-09-15, suremontavo atitinkamas kanalizacijos stovo atkarpas butuose 9, 12, 22, 25, gavo už tai apmokėjimą iš namo savininkų surinktų kaupiamųjų lėšų (b.l. 52-53).

Ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio (CK 6.246, 6.247 str.), o atsakovas įrodė, kad nėra kaltas dėl atsiradusios žalos (CK 6.248 str., 6.253 str. 4 d.).

Byloje neįrodyta, kad atsakovas neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str., 6.263 str. 1 d.). Nors ieškovas teigia, kad atsakovas netinkamai informavo daugiabučio namo savininkų bendriją apie namo buitinių nuotekų vamzdyno būklę (nenurodė didžiausią grėsmę žalai atsirasti keliančių vamzdyno atkarpų), pateikė netinkamą rekomendaciją (nurodė keisti visą vamzdyną), tačiau, teismo vertinimu, tokie ieškovo argumentai nepagrįsti. Atsakovas yra profesionalus techninis prižiūrėtojas, šioje srityje turintis specialių žinių. Kaip ir numatyta sutartyje bei jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, atsakovas kasmet atlieka (duomenys neskelbtini)inžinierinės įrangos apžiūras. 2008-05-06, 2009-05-06, 2010-05-05 apžiūrų metu atsakovas nurodė, kad namo buitinių nuotekų vamzdynas yra susidėvėjęs ir jį būtina keisti (b.l. 46-48). Tai yra kaip profesionalus techninis prižiūrėtojas atsakovas nustatė, kad buitinių nuotekų vamzdynas yra susidėvėjęs ir, siekiant užtikrinti tinkamą šios inžinierinės įrangos veikimą, užkirsti kelią žalos atsiradimui dėl galimų šios įrangos defektų, yra būtina pakeisti visą namo vamzdyną, o ne atitinkamas jo atkarpas. Techninio prižiūrėtojo vertinimu, tik pakeitus būtent visą vamzdyną, bus užtikrintas tinkamas jo veikimas, užkirstas kelias žalos atsiradimui. Apie tai jis ne kartą pateikė informaciją namo savininkų atstovui. Tokie atsakovo veiksmai visiškai atitinka žalos atsiradimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.12.05:2002 „GYVENAMŲJŲ NAMŲ NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS PRIVALOMIEJI REIKALAVIMAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO TVARKA“ 19, 21.2 p., bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.12.07:2004 „STATINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS, KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI STATINIŲ TECHNINIAMS PRIŽIŪRĖTOJAMS, STATINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS DOKUMENTŲ FORMOS BEI JŲ PILDYMO IR SAUGOJIMO TVARKOS APRAŠAS“ 43, 44.2 p. reikalavimus. Ir nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pagal sutartį ar nurodytų teisės aktų reikalavimus be specialaus užsakymo, atskiro apmokėjimo privalėjo nurodyti tik didžiausią grėsmę žalai atsirasti keliančias vamzdyno atkarpas, savo iniciatyva atlikti jų remontą, kaip teigia ieškovas. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad nurodytus darbus jis galėjo atlikti tik pagal atskirą susitarimą su trečiuoju asmeniu papildomai už jį apmokant, kadangi šių darbų atsakovo neįpareigoja atlikti nei minėta sutartis nei nurodyti teisės aktai. Šią aplinkybę patvirtina ir vėlesni byloje dalyvaujančių asmenų veiksmai. O būtent 2010-09-13 trečiojo asmens atstovas su atskiru prašymu kreipėsi į atsakovą dėl detalios buitinių nuotekų vamzdyno name apžiūros ir remonto (b.l. 51). Atsakovas darbus pagal atskirą užsakymą atliko, suremontavo atitinkamas kanalizacijos stovo butuose Nr. 9, 12, 22, 25 atkarpas, gavo už tai papildomą (t.y. nenumatyta tarp šalių sudarytoje sutartyje dėl techninės priežiūros) apmokėjimą iš namo savininkų surinktų kaupiamųjų lėšų (b.l. 52-53). Todėl daroma išvada, kad atsakovo kaip techninio prižiūrėtojo veiksmai iki žalos atsiradimo trejus metus iš eilės nurodant, kad vamzdynas susidėvėjęs, o siekiant užtikrinti tinkamą jo veikimą, jį būtina keisti visą, teismo vertinimu, yra pakankami, kad konstatuoti, jog jis tinkamai vykdė jam sutartimi bei nurodytais teisės aktais nustatytas pareigas ir neatliko neteisėtų veiksmų.

Be to, nors ir padarius priešingą išvadą, t.y. konstatavus, kad, kad nepateikdamas detalesnės informacijos apie vamzdyno būklę, vis tik atsakovas nevykdė savo pareigos tinkamai informuoti daugiabučio namo savininkus, atsakovo atžvilgiu civilinė atsakomybė negalėtų būti taikoma, kadangi nenustatyta kita jo civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp pareigų neatlikimo ir žalos (CK 6.247 str.). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad techniniam prižiūrėtojui įvykdžius nurodytą pareigą, daugiabučio namo savininkai ar jų įgaliotas atstovas tikrai būtų priėmę būtinus sprendimus dėl vamzdyno dalinio remonto pagal prižiūrėtojo rekomendacijas, remonto darbai būtų atlikti, dėl ko būtų išvengta žalos. Priešingai byloje nustatyta, kad tretysis asmuo visiškai ignoravo techninio prižiūrėtojo rekomendacijas – neatliko nė vieno iš darbų (ne tik susijusių su buitinių nuotekų vamzdynu, bet ir kitų, reikalaujančių mažesnių išlaidų), rekomenduotų po kasmetinių apžiūrų 2008, 2009, 2010 m., t.y. trejus metus iš eilės, be to jis net neprašė detalizuoti apžiūrų rezultatų, teikiamų rekomendacijų, kad galėtų organizuoti nors dalinį inžinierinės įrangos atnaujinimą. Tik po nagrinėjamo žalos atsiradimo (2010-08-18) bei dar vienos buitinių nuotekų vamzdyno avarijos (2010-08-26) trečiojo asmens atstovas 2010-09-13 kreipėsi į atsakovą dėl atitinkamų vamzdyno atkarpų remonto, tokiu būdu iš dalies įvykdydamas techninio prižiūrėtojo rekomendacijas, kurios jam buvo teikiamos jau nuo 2008 m., bei savo pareigas dėl darbų organizavimo. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad atsakovo nurodytos pareigos neatlikimas, nors tam tikra prasme ir galėjo sudaryti sąlygas žalai atsirasti, tačiau yra nepakankama jo atsakomybei taikyti ir pernelyg nuo žalingų padarinių nutolusi priežastis. Taikant civilinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu, atsakomybės ribos šio delikto atveju būtų nepagrįstai išplėstos (CK 1.5 str. 4 d., 6.247 str.). Tokiu būdu nenustatytas pagrindas teisiniam priežastiniam ryšiui tarp nurodytos galimos atsakovo pareigos nevykdymo ir ieškovo reikalaujamos žalos atsiradimo konstatuoti, ir dėl to atsakovo civilinė atsakomybė negalima.

Tuo pačiu nurodytos aplinkybės apie techninio prižiūrėtojo atliktas kasmetines pastato apžiūras bei jų rezultatų pateikimą trečiajam asmeniui (iki žalos atsiradimo trejus metus iš eilės nurodant, kad vamzdynas susidėvėjęs, o siekiant užtikrinti tinkamą jo veikimą, jį būtina keisti visą) patvirtina, kad atsakovas, atsižvelgiant į prievolės esmę, byloje nustatytas aplinkybes, buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t.y. nėra kaltas dėl atsiradusios žalos (CK 1.5 str. 4 d., 6.248 str.). Kadangi ėmėsi visų būtinų priemonių, kad jos būtų išvengta - tinkamai ir laiku, ne vieną kartą informavo tretįjį asmenį apie vamzdyno būklę ir privalomus atlikti darbus, t.y. padarė viską, ko protinga iš jo reikalauti, kad žala neatsirastų. Pažymėtina, kad pateikti detalesnę informaciją apie vamzdyno būklę, labiausia grėsmę žalai atsirasti keliančias jo atkarpas iki žalos atsiradimo inžinerinės įrangos savininkai nereikalavo, nors būtent šie asmenys pirmiausia yra atsakingi už tinkamą vamzdyno veikimą. O po kelių avarijų jiems tokius darbus užsakius, atsakovas juos nedelsiant atliko. Taigi žala atsirado ne dėl atsakovo, o dėl kitų asmenų, privalėjusių priimti sprendimus dėl bendros daugiabučio namo inžinerinės įrangos atnaujinimo, kapitalinio ar dalinio remonto darbų, kaltės. Tai taip pat yra pagrindas netaikyti atsakomybės atsakovo atžvilgiu (CK 6.253 str. 4 d.).

Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš AB „Lietuvos draudimas“, k. 110051834, 14 Lt (keturiolika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vygintas Mažuika