Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, statybininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. J. kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad vasaros metu, tikslios datos pasakyti negalėjo, įsidarbino į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) progimnaziją, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje mokykloje dirbo elektriko padėjėju, dirbo mokyklos kabinetuose, šiuo atveju įskaitant ir 309 kabinetą. Jis statybų laikotarpiu buvo atrakintas. Atliekant įvairius elektros darbus, tikslios datos neprisiminė, tačiau tai buvo vasaros metas, buvo informatikos kabinete, pažymėtu numeriu 309, kuriame buvo stacionarūs kompiuteriai. Jam būnant minėtoje klasėje jis susidomėjo vieno iš kompiuterių, jo dėžėje esančiomis dalimis tokiomis kaip "RAM" plokštelės, kietasis diskas, procesorius, kadangi jis nusimanė apie kompiuterius ir jų veikimo principus. Jam vienam būnant klasėje, sugalvojo minėtas dalis pasisavinti. Atsuko kompiuterio dėžę ir ten rado RAM plokštelę, kietąjį diską 256 GB ir procesorių. Kokios firmos buvo vidinės kompiuterio dalys, neprisiminė, minėtas dalis įsidėjo į kišenę, o kompiuterio dėžę surinko į pradinę padėtį, kad niekas nepastebėtų. Minėtas dalis įsidėjęs į kišenę pasisavino. Galvojo, kad niekas apie tai nesužinos. Paimtas dalis norėjo parduoti, tačiau sau asmeniniam naudojimui pasiliko kietąjį diską "Hardą". Jį įsidėjo į savo asmeninį kompiuterį, kad būtų didesnė kompiuterio atmintis. Jis visus duomenis iš minėto kietojo disko neskaitydamas ištrynė, jokių duomenų niekam neplatino, jų ir neperskaitė, tiesiog visą ten esančią informaciją sunaikino. Kitas kompiuterio dalis "RAM“ ir procesorių pardavė nepažįstamam asmeniui per laikinai įkeltą skelbimą, abi už 80 Eur. Po kiek laiko su juo susisiekė mokyklos administracija, pranešė, kad įtarė jį vagyste, jis viską prisipažino. Minėtą "HARD" pateikė policijos pareigūnams administracinio tyrimo metu, kam jį grąžino, jis nežinojo. Dėl kitų parduotų detalių jis pasiryžęs atlyginti jo padarytą turtinę žalą mokyklos administracijai. Iki šiol jis jau atsiprašė mokyklos direktorės, tačiau turtinės žalos iki šiol dar neatlygino, kadangi jam jie nepateikė konkrečios sumos. Padaręs nusikalstamą veiką visiškai prisipažino ir labai nuoširdžiai gailisi. Tokį dalyką sumąstė impulsyviai ir labai dėl to gailisi, nėra iki šiol teistas (b. l. 49, 50).

Papildomos apklausos (duomenys neskelbtini) metu kaltinamasis parodė, kad anksčiau savo duotus parodymus prisimena ir tvirtina. Tiksliai laiko neprisimina, jis, būdamas (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš 309 - tame kabinete stovėjusio kompiuterio pagrobė operatyviąją atminties plokštelę (RAM) bei procesorių, daugiau nieko apie pačią vagystę papildymui neturėjo. Taip pat parodė, kad tyrimo metu jis policijos pareigūnams pateikė kompiuterinę dalį – standųjį diską Micron 1100 2.5 SSD, kurie kiek žino grąžinti mokyklos direktorei, o atminties plokštelę (RAM) ir procesorių buvo pardavęs jam nepažįstamam asmeniui, todėl grąžinti jų negalėjo. Kadangi visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl pats susisiekė su (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktore ir (duomenys neskelbtini) atlygino dėl negrąžintų dalių padarytą turtinę žalą, tai yra 140,35 Eur. Šią žalą atlygino pervesdamas iš savo AB „SEB“ banko sąskaitos į (duomenys neskelbtini) progimnazijos sąskaitą Nr. LT51 7181 2000 0213 0591.

(duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės R. A. pareiškime nurodyta, kad į (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorę R. A. (duomenys neskelbtini) kreipėsi mokytoja D. K. dėl iš mokytojos darbo vietos (309 kab.) kompiuterio išimtų (dingusių) operatyviosios atminties RAM plokštelių ir standžiojo disko. (duomenys neskelbtini) progimnazijoje nuo (duomenys neskelbtini) vyko vidaus patalpų remonto darbai. Minėti darbai intensyviai visose progimnazijos vidaus patalpose buvo atliekami iki (duomenys neskelbtini). Progimnazijos direktorė R. A. ir direktoriaus pavaduotoja ugdymo aprūpinimui Z. J. kreipėsi į darbų vadovus dėl minėto atvejo. UAB "Elverta" darbų vadovas M. K. išsiaiškino, kad įmonėje įdarbintas ir progimnazijoje dirbęs darbuotojas galimai iš mokytojo darbo vietos kompiuterio išėmė operatyviosios atminties RAM plokštelių ir standųjį diską. M. K. su darbuotoju J. J. kalbėjosi, kad grąžintų išimtas detales. Vyras pažadėjo rugsėjo 5 d. atnešti į progimnaziją ir atiduoti M. K., tačiau sutartu laiku į progimnaziją neatvyko ir detalių negrąžino. Prašė padėti susigrąžinti pasisavintas kompiuterio detales ir užtikrinti, kad konfidenciali mokinių asmens duomenų informacija nebūtų platinama ar kitaip naudojama (b. l. 3–16).

(duomenys neskelbtini) apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokykloje, "Informacinių technologijų" kabinetas numeriu 309, viename iš stalų t. y. dešiniausiame kampe esantis kompiuterio monitorius, kompiuterio dėžė su nuimtu dėžės korpuso dangčiu. Kompiuterio operacinėje dėžėje matoma joje esančio dalys. Vietoje, kuri pritaikyta „RAM“ atminties plokštėms, jų nėra. Vieta, kurioje stovėjo procesorius, jo nematyti dėl esančių kitų detalių, po kuriomis būna procesorius (b. l. 31–42).

(duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės R. A. rašte (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl neteisėtai pasisavinto turto" kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl neteisėtai pasisavinto turto iš informacinių technologijų mokytojo darbo vietos kompiuterio išimtų (dingusių) operatyviosios atminties RAM plokštelių ir standžiojo disko. Papildomai informavo, kad (duomenys neskelbtini) pasibaigus progimnazijoje remonto darbams, jungiant kompiuterius pastebėta, kad nėra pirmiau minėto kompiuterio procesoriaus (INTEL i3 6100 LDA 1151). (duomenys neskelbtini) progimnazijos kompiuterijos inžinierius A. M. įvertino (duomenys neskelbtini) progimnazijai padarytą žalą. Iš mokytojo darbo kompiuterio išimtos šios dalys: 1) Procesorius IntelCore i3-6100 3.7GHz, LGA1151, 1 vnt., kurio vertė 122,35 Eur, 2) Operatyviosios atminties SK hynix 4GB 1Rx16 PC4-2400T-UCO-11, 1 vnt., kurio vertė 18,00 Eur, SSD laikmena MICRON 1100 2.5 SSD (duomenys neskelbtini)-1AR1ZABFA, kurios vertė 70,00 Eur. Bendra padaryta žala 210,35 Eur (b. l. 25–30).

Liudytoja R. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė. (duomenys neskelbtini) ją informavo mokytoja D. K., kuri yra informacinių technologijų mokytoja, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jai grįžus iš vasaros (kasmetinių atostogų) iš jos darbo vietoje esančio kompiuterio Fujitsu Esprimo D556/2/E85 buvo išimta operatyviosios atminties (RAM) plokštelė, kurios talpa 4 GB ir standusis diskas (SSD), kurio atmintis 256GB. Dėl šių dalių trūkumo neveikė jos kompiuteris. Liudytojai pasiteiravus mokytojos D. K., kada ji paskutinį kartą naudojosi mokyklos kompiuteriu, D. K. nurodė, kad ugdymo proceso pabaigoje, t. y. (duomenys neskelbtini) ir minėtą kompiuterį paliko klasėje ant stalo kartu su visais kitai kompiuteriais, kadangi žinojo apie būsimus klasės remontus. Grįžusi į darbą (duomenys neskelbtini) kompiuterį mėgino įsijungti, bet jis neveikė. Neįsijungus kompiuteriui ji atidarė jo dėžės dangtį ir pamatė, kad vizualiai jo viduje trūko minėtų detalių, todėl apie tai pranešė R. A., kaip mokyklos direktorei. Aiškinantis situaciją, kokiomis aplinkybėmis dingo minėtos kompiuterių dalys, ji kreipėsi į UAB "Elverta" darbų vadovą M. K., kadangi ši įmonė atlikinėjo remonto darbus mokyklos patalpose ir būtent tame kabinete (309), kuriame ir buvo minėtas mokyklos kompiuteris. Jai M. K. nurodė, kad jo darbuotojai, kurie jau ilgą laiką dirba jo įmonėje, negalėjo paimti minėtų kompiuterių dalių, tačiau jis nurodė, kad vienas iš darbuotojų buvo priimtas neseniai iš darbo biržos, todėl įtarė, kad jis gal ir galėjo išimti kompiuterio dalis. Darbų vadovas teigė, kad jo naujas darbuotojas J. J. priimtas dirbti neseniai, todėl jo nei pats vadovas, nei kolektyvas nepažinojo. Po kiek laiko su ja susisiekė darbų vadovas M. K., kuris teigė, kad elektroninėmis žinutėmis bendravo su J. J., kuris, pasak darbų vadovo, iš dalies prisipažino, kad išėmė minėtas dalis iš kompiuterio ir jas pasisavino. Jai darbų vadovas pasakė, kad bendravimo metu su savo buvusiu darbuotoju J. J. jis žadėjo paimtas detales grąžinti pats į mokyklą. Jai nesulaukus kompiuterių detalių, ji kaip mokyklos direktorė kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl galimai įvykusios vagystės, kurios kaltininką įtarė J. J.. Tyrimo metu policijos pareigūnai jai perdavė SSD diską, kurį grąžino jiems J. J.. (duomenys neskelbtini) mokyklos kompiuterių inžinierius patikrinimo metu atliko patikrą, ar veikia SSD diskas, kurį gražino J. J.. Kompiuterių inžinieriui atliekant patikrą, jos padaryti galimybės nebuvo, nes paaiškėjo naujos aplinkybės, kad minėtame kompiuteryje taip pat trūksta ir procesoriaus "Intel i3 6100 LDA 1151, kuris buvo išimtas iš to pačio kompiuterio, iš kurio buvo išimta RAM ir SSD diskas. Kad procesorius išimtas paaiškėjo vėliau, kadangi vizualiai procesoriaus nesimatė, tai paaiškėjo tik paskui, kada kompiuterių inžinierius atlikinėdamas kompiuterio patikrą, peržiūrėjo ten esančias dalis atidžiau ir pamatė, kad nebuvo procesoriaus. Dėl papildomos detalės, t. y. procesoriaus trūkumo, ji pateikė papildomą informaciją policijai. Gautas SSD diskas patikrintas šiuo metu nebuvo, kadangi jo testavimo negalima dėl trūkstamų galimai pavogtų kitų detalių. Kokia buvo padaryta žala, t. y. kompiuterio detalių RAM, procesoriaus ir SSD disko, ji pateiks vėliau, kada gaus atsakymą iš tiekėjų apie galimai pavogtų detalių kainas, kurios buvo tai dienai. Prie apklausos pateikė minėto kompiuterio dokumentą, pagal kurį matoma įsigijimo kaina ir jo pavadinimas (b. l. 53–56).

Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ((duomenys neskelbtini)), matematikos ir informatikos mokytoja. Paskutinį kartą jos klasėje, kuri pažymėta numeriu 309, dirbo prie savo darbo kompiuterio birželio mėnesio 28 dieną (penktadienį). Nuo (duomenys neskelbtini) ji išėjo atostogauti. Jos atostogų metu mokykloje turėjo būti vykdomas remontas, prieš remontą ji sudėliojo į spintą klasėje esančius smulkius daiktus, tačiau inventorius bei kompiuterinė įranga liko nepaliesta. Viskas liko stovėti klasėje ant stalų. Minėtame kabinete buvo 15 vnt. mokinių kompiuterių ir vienas ant mokytojo stalo skirtas dirbti mokytojui. Grįžusi po atostogų, prieš rugsėjo pirmą atvyko į mokyklą pasiruošti darbui, tai buvo (duomenys neskelbtini), kabinete dar buvo vykdomas remontas, buvo atviri laidai, o jai reikėjo paruošti klasės mokinių sąrašus, visa reikalinga informacija dėl mokinių buvo jos darbiniame kompiuteryje. Kadangi jai reikėjo atlikti darbą, todėl ji pasiėmė savo darbo kompiuterio sisteminį bloką ir nusinešė jį į mokytojų kambarį darbui. Prie sisteminio bloko prijungė vaizduoklį ir kitus reikalingus įrenginius, tačiau kompiuteris jai neįsijungė. Žinoma jis po statybų buvo dulkėtas, todėl ji jį nuvalė, apžiūrėjo, ar tvarkingos laidų jungtys, tačiau jis vėl neįsijungė. Tada ji atvėrė sisteminį bloką pažiūrėti, ar nebuvo atšokusios RAM plokštelės, kai atvėrusi kompiuterio korpusą pamatė, kad šios visai nėra. Pamatė, kad nebuvo vienos RAM plokštelės (operatyviosios atminties plokštės 4GB) ir kietojo disko (256 GB). Pamačiusi, kad trūksta vidinių dalių, ji suprato, kad galimai buvo įvykdyta vagystė. Dar pasiteiravo pas mokyklos inžinierių, ar nelietė šių dalių, ar neatliko remonto darbų, jam nurodžius, kad ne, ji suprato, kad dalių trūksta ne šiaip sau. Minėtą kompiuterį tada įdėjo į mokytojų kambario spintą ir užrakino, apie galimai padarytą vagystę informavo mokyklos direktorę. Tada, kiek jai žinoma, direktorė aiškinosi, kas turėjo prieigas patekti į minėtą kabinetą remonto metu. Kai policija pradėjo tyrimą, kompiuterį apžiūrėjo dar kartą, siekiant nustatyti žalą, ir pastebėjo su inžinieriumi A. M., kad trūksta ir procesoriaus, ji iš pirmo karto to nepastebėjo (b. l. 61–64).

Iš Sodra duomenų bazės informacijos matyti, kad įtariamasis J. J. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis J. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytoje vietoje bei aplinkybėmis pagrobęs svetimą (duomenys neskelbtini) progimnazijai priklausantį turtą – kompiuterio dalis: operatyviąją atminties plokštelę (RAM), kietąjį diską Micron 1100 2.5 SSD Nr. (duomenys neskelbtini), procesorių IntelCore i3-6100. Tokias bylos aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų R. A., D. K. parodymai, (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės pareiškime nurodytos aplinkybės, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Taigi, šiuo atveju nėra abejonių, kad J. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, pagrobto turto suradimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog siekia pagrobti svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, jog veika neturi kvalifikuojančių požymių, o turto vertė sudaro atitinkamai 210,35 Eur, t. y. viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas J. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas savanaudiškų tikslų – dalį įgyto turto parduoti. Dalis pagrobto turto (standusis diskas) buvo grąžintas teisėtam savininkui, kaltinamasis (duomenys neskelbtini) atlygino negrąžintų dalių patirtą 140,35 Eur turtinę žalą.

J. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1,2 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. teisiamas pirmą kartą, (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 184 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju. Iš pažymos apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad per 1 metų laikotarpį J. J. administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą, išsituokęs, psichiatrinio gydymo įstaigoje neregistruotas, priklausomybės ligų centre neregistruotas.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. J. skyrus prokurorės siūlomą bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų bei aplinkybių pagrindu kaltinamajam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai, kad J. J. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniais,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. J. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: SSD diską Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžintą Rimvydai Ališauskienei, palikti jos žinioje.

Išaiškinti J. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.