Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutarimas

dalyvaujant Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui U. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą,

kurioje T. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka, duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-11-28, 11.00 val., Skirvytės k., Rusnės sen., Šilutės r., T. P. vykdė neteisėtą žvejybą mėgėjiškos žūklės įrankiu, spiningu, vandens telkinyje kuriame žvejyba draudžiama ištisus metus, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, Vytinės upėje. Neteisėtą žvejybą vykdė kartu su K. K. gim.1992-02-11. Žvejyboje naudojo pripučiamą guminę valtį ELLING, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) su varikliu MERCURI Marine HP 6. Žuvies sugavęs neturėjo. Pripučiama guminė valtis su pakabinamu varikliu, priklauso T. P..

T. P. teismo posėdyje dėl padaryto nusižengimo kaltu visiškai prisipažino, nurodė, kad geltono plūduro žyminčio gamtinio rezervato ribas nebuvo, todėl ir įplaukė į rezervatą, prašo nekonfiskuoti pripučiamos guminės valties ir žūklės įrankio.

Institucijos atstovas parodė, kad žvejai - mėgėjai turi pareigą pasidomėti kurioje vietovėje yra leidžiama žvejyba, o kurioje draudžiama, todėl administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

T. P. 2020-11-28 surašytas administracinio nusižengimo protokolas (Nr. AM-AAD-ANR_P-3456-2020), kuriame nurodytos administracinio nusižengimo numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje aplinkybės. ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 120 iki 350 Eur. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą – Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles (toliau – taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 (aktuali šių taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2020-12-09).

Minėtų taisyklių 9 punkte numatyta, kad draudžiama veika žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 11.1, 11.2 ir 11.4 papunkčių reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai (9.1 punktas). Draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais ištisus metus (10.11. punktas).

Liudytojas R. S. parodė, kad visa informacija apie vietas, kuriose yra draudžiama žvejyba yra paskelbta viešoje erdvėje, ten yra patalpinti ir visi žemėlapiai žymintys Nemuno deltos regioninio parko teritoriją.

Bylos medžiaga nustatyta, kad T. P. pripažįsta teisės pažeidimą, pagal kurį jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, neginčija institucijos tyrimo metu nustatytas faktines įvykių aplinkybes, dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Jo kaltumas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, yra įrodytas į bylą surinktais įrodymais: jo paties rašytiniu prisipažinimu, Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos jaunesniosios specialistės L. K. tarnybiniu pranešimu, fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis, kita bylos medžiaga.

T. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį.

T. P. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos paskirties, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, T. P. skirtina minimali ANK 291 straipsnio 4 dalies sankcijose numatyta bauda.

Už nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje, padarytą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą (ANK 291 straipsnio 8 dalis). T. P. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės.

Vadovaujantis ANK 29 straipsniu, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas, ir gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis bei teismų praktika, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad T. P. teisei priešingi veiksmai pasireiškė tuo, kad jis vykdė neteisėtą žvejybą Vytinės upėje Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, į šią vietą jis atplaukė pripučiama gumine valtimi „Elling“ su pakabinamu varikliu ir žvejojo su sudurtiniu spiningu „Maximus“. Jis pasieniečių buvo įspėtas, kad plaukiant žemyn į marias bus plūduras už kurio yra rezervatas, tačiau šio plūduro nepamatė. Įvertinus tai, kad T. P. žvejodamas apie 09 val. informavo pasieniečius apie tai, kad ketina įplaukti į pasienio vandenis, tačiau 10 val. 50 min. pasieniečių buvo pastebėtas rezervato ribose, per šį laiką neteisėtos žvejybos metu nebuvo pagavęs nei vienos žuvies, jo veika vertintina kaip nedidelio pavojingumo, nesukėlusi neigiamų padarinių vidaus vandenų gyvūnijos ištekliams, o kaltę T. P. pripažino pilnai, ankščiau už aplinkosauginius pažeidimus nėra baustas.

Teismas mano, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai gali būti pasiekti nepaskyrus ANK 291 straipsnio 8 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės ir T. P. atžvilgiu pritaikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nusižengimo pobūdis ir pažeidėjo asmenybė sudaro prielaidas T. P. neskirti įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės ir nekonfiskuoti guminės valties ELLING, valst. Nr (DUOMENYS NESKELBTINI)su varikliu MERCURI Marine HP 6, sudurtinio spiningo „Maximus“ su beinercine rite „Riobi Ecusima“ ir benzino bako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

T. P. pripažinti kalu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje ir paskirti 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą be guminės valties ELLING, valst. Nr (DUOMENYS NESKELBTINI)su varikliu MERCURI Marine HP 6, sudurtinio spiningo „Maximus“ su beinercine rite „Riobi Ecusima“ ir benzino bako, konfiskavimo.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas: 188659752, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant „bauda ROIK 20126117512“).

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt (20) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Šilalės ar Tauragės rūmus.