Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei R. M. ir jos atstovui advokatui Ričardui Lilui

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymu, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo teismą nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2018 m. gegužės 17 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 46, dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką palikti jai santuokinę pavardę M.; nepilnamečio sūnaus A. M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja; nustatyti, kad atsakovas bendraus su nepilnamečiu sūnumi nevaržomai; nepilnamečio sūnaus A. M. materialiniam išlaikymui iš atsakovo priteisti po 215,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę į šias lėšas ieškovei; priteisti iš atsakovo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei (e. b. l. 1-5).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ji su atsakovu susituokė 2018 m. gegužės 17 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 46. Su atsakovu turi nepilnametį sūnų – A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini). Jų santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, jo nepagarbos ieškovei, nesibaigiančio fizinio ir psichologinio smurto, neištikimybės. Su atsakovu kartu negyvena nuo 2019 m. birželio mėnesio. Ieškovė pažymi, kad atsakovas niekada nebuvo šeimos žmogus, nuo pat sūnaus gimimo jo ir ieškovės požiūriai į sūnaus auklėjimą, išlaikymą ir priežiūrą labai skyrėsi. Atsakovas nuolat naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą. Ieškovė vis tikėjosi, kad atsakovas pasikeis, tačiau klydo. Ne gana to, ieškovė sužinojo, kad jos sutuoktinis yra jai neištikimas. Sudarydama santuoką su atsakovu, ieškovė tikėjosi sukurti visaverčius šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą, kurie turėjo būti grindžiami abipuse meile, pagarba ir pasitikėjimu bei atsidavimu vienas kitam, be šių vertybių šeima negali egzistuoti. I. S. išsaugoti šeimą, rūpinosi jos gerove, tačiau atsakovo, A. M., elgesys ir veiksmai sudarė prielaidas jų santuokos iširimui, todėl ieškovė yra įsitikinusi, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo fizinio ir psichologinio smurto, neištikimybės. Iš atsakovo, A. M., sūnaus, A. M., gimusio (duomenys neskelbtini)., išlaikymui ieškovė prašo priteisti po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi atsakovas sūnui nuo 2019 m. birželio mėn. materialinį išlaikymą teikė neperiodiškai ir per visą laikotarpį į atsakovės sąskaitą pervedė tik 240,00 Eur, iš atsakovo, nepilnamečiui sūnui A. M. ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d., už kiekvieną mėnesį po 215,00 Eur, iš 15 mėnesių ir 24 dienų įsiskolinimo laikotarpio išskaičiavus 240,00 Eur sumą (15*215+172-240=3157,00), iš viso 3157,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus). Nepilnamečio sūnaus, A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, R. M.. Sūnaus gyvenimui yra sudarytos geros sąlygos. Be to, sūnus, A. M., ieškovei su atsakovu pradėjus gyventi skyrium, liko gyventi su ieškove. Jos santykiai su sūnumi yra labai geri, ieškovė gerai supranta jo norus, interesus, žino, kas jam rūpi, kuo jis domisi ir kas jam reikalinga. Mano, kad sūnui augant su ieškove yra ir bus gerai užtikrintos jos gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti ieškovei santuokinę pavardę – „M.“, atsakovui – „M.“. Išlaikymo ieškovė iš atsakovo nereikalauju, taip pat nurodo, kad atsakovas yra darbingas, todėl jam iš ieškovės išlaikymas nepriteistinas. Jokio nekilnojamojo turto nei ieškovė, nei atsakovas neturi. Atsakovas, A. M., savo vardu įregistruotų transporto priemonių neturi, ieškovė, R. M., savo vardu yra įregistravusi dvi transporto priemones: VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), registracijos dokumento išdavimo data: 2020-03-05. Ši transporto priemonė įsigyta ieškovei su atsakovu jau faktiškai negyvenant ir nevedant bendro ūkio, iš ieškovės asmeninių lėšų, todėl po santuokos nutraukimo priteistina ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Nei ieškovė, R. M., nei atsakovas, A. M., kreditorinių įsipareigojimų neturi (e. b. l. 1-5; 2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 26 min. 01 sek. – 31 min. 20 sek.).

Ieškovės atstovas advokatas Ričardas Lilas teismo posėdžio metu taip pat prašė ieškinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi. (2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 14 min. 40 sek. – 16 min. 39 sek.).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, kad jis visiškai pripažįsta ieškovės ieškinį kaip pagrįstą su visais jame išdėstytais reikalavimais (2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 32 min. 20 sek. – 32 min. 38 sek.), pasirašė ieškinio pripažinimo formą (e. b. l. 116).

Institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT) pateiktoje išvadoje nurodoma, kad VTAS specialistai palaiko ieškovės reikalavimus: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti, kad atsakovas A. M. galės matytis su nepilnamečiu sūnumi nevaržomai, apie norimo susitikimo dieną pranešęs ieškovei R. M. ne vėliau kaip prieš 3 dienas; 3) priteisti išlaikymą nepilnamečiui A. M. po 215,00 Eur/mėn. ir išlaikymo įsiskolinimas. Taip pat VTAS specialistai išvadoje nurodo, kad ieškovė R. M. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra 2 kambariai, virtuvė. Butas su patogumais, bute yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai, šildymas centrinis - vietinis. Iš viso bute gyvena 3 asmenys: ieškovė R. M., ieškovės nepilnametis sūnus A. M. bei ieškovės sugyventinis V. M.. VTAS specialistas lankėsi ieškovės R. M. namuose, apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Nepilnametis A. M. kambariu, kuriame yra lova, spinta, vaikiška lovelė, dalinasi su motina. Namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, vaikas turi savo atskirą erdvę, atskirą miegamąją vietą. Telefonu, atsakovas A. M. VTAS specialistui nurodė, kad jis sutinka, jog jo nepilnamečio sūnaus A. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove R. M., taip pat sutinka su ieškinio reikalavimu dėl neriboto bendravimo su sūnumi. Atsižvelgdami į tai, kad ginčo dėl atsakovo neriboto bendravimo su vaiku tarp šalių nėra, VTAS specialistai palaiko ieškovės R. M. ieškinio reikalavimą - nustatyti, kad atsakovas A. M. galės matytis su nepilnamečiu sūnumi nevaržomai, apie norimo susitikimo dieną pranešęs ieškovei R. M. ne vėliau kaip prieš 3 dienas, nes tai atitinka nepilnamečio A. M. poreikius, teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai vienodai atsakingi už tinkamą vaikų išlaikymą taip pat į vaiko poreikius, VTAS specialistų nuomone iš atsakovo prašomas išlaikymas nepilnamečiui A. M. po 215 Eur/mėn. ir išlaikymo įsiskolinimas atitinka nepilnamečio interesus ( e. b. l. 29-32).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl šalių santuokos nutraukimo

Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. gegužės 17 d. sudarė santuoką, kuri įregistruota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 46. Ieškovė ir atsakovas kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2019 m. birželio mėnesio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.63 straipsniu abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo prašymą pareikštą teismo posėdžio metu (2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 32 min. 50 sek. – 33 min. 0 sek.), konstatuoja, kad ieškovės R. M. ir atsakovo A. M. santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio atsakovo A. M. kaltės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ir atsakovas santuokos metu susilaukė sūnaus A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) d., – kuris šiuo metu yra nepilnametis.

Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, jų nepilnametis vaikas liko gyventi ir iki šiol gyvena kartu su motina, t. y. su ieškove (ieškovės rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, duomenys VTAT pateiktoje išvadoje ir kituose dokumentuose (2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 26 min. 1 sek. – 31 min. 20 sek.). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, VTAT išvadoje nurodoma, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsakovas taip pat sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teismas, atsižvelgdamas į VTAT išvadą, į tai, kad vaikas yra mažametis, todėl jam ypatingai reikalinga motinos globa ir priežiūra, taip pat į tai, kad vaikas iki šiol gyveno su ieškove ir duomenų, jog ieškovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas, byloje nėra sprendžia, kad nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo nustatytina kartu su jo motina, ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Įstatymas numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Remiantis ieškovės rašytiniais paaiškinimais ieškinyje ir žodiniais paaiškinimais teismo posėdžio metu, kita bylos medžiaga, nustatyta, kad ginčo dėl atsakovo neriboto bendravimo su vaiku tarp šalių nėra. VTAT pateiktoje išvadoje nurodoma, kad vaikui patinka su tėvu bendrauti, pas tėvą svečiuotis, kad jis laukia susitikimo su tėvu. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir CK 3.175 straipsnio 2 dalies nuostatas, šis ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, nustatytina, kad atsakovas, A. M. galės matytis su nepilnamečiu sūnumi, A. M. nevaržomai, apie norimo susitikimo dieną pranešęs ieškovei, R. M., ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas.

Teismas pažymi, kad šalių sūnui paaugus ir dėl šios ar kitų priežasčių pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl kitos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 175 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo po santuokos nutraukimo

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovas privalo prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tačiau nustatyta, kad atsakovas nuo 2019 m. birželio mėnesio šios savo pareigos tinkamai nevykdo, nes vaiko išlaikymui per šį laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. į atsakovės sąskaitą pervedė tik 240,00 Eur. Vadovaujantis CK 3.194 straipsnio 1 dalimi, jeigu nepilnamečių vaikų tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymas iš jų priteistinas. Atsakovas pripažindamas ieškinį sutiko su visais ieškovės reikalavimais tame taip pat ir su išlaikymu dydžiu.

Išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovės prašoma priteisti vaikų išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia vaikams, kadangi periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaikų poreikių tenkinimas.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14 ir kiti straipsniai) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA), kuri šiuo metu yra 642,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Pagal dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad ieškovė dirba ir gauna apie 700,00 Eur darbo užmokestį. Pagal duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakovas gauna 542,00 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, ieškovė nekilnojamojo turto neturi, tačiau jos vardu yra registruotos 2 transporto priemonės, tuo tarpu atsakovas nei nekilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto neturi). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu (nuo 2021-01-01) MMA yra 468,41 Eur (atskaičius mokesčius), todėl kiekvienam iš tėvų tektų mokėti vaiko išlaikymui po 234,00 eurus. Ieškovės nurodyta išlaikymo suma yra mažesnė 38,41 Eur, t. y. 430,00 Eur, ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neįrodinėjo ir neįrodė savo sunkios turtinės padėties (CPK 178 str.) ir, kad atsakovas sutiko su tokiu išlaikymo dydžiu ir teismas nenustatė pagrindų išlaikymo dydžiui mažinti, todėl iš atsakovo nepilnamečiui A. M. išlaikymui priteistina 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 25 d.), iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdys ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui vaikui

Remiantis ieškovės rašytiniais paaiškinimais ieškinyje ir žodiniais paaiškinimais teismo posėdžio metu (2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 26 min. 1 sek. – 31 min. 20 sek.), kurie kitais byloje esančiais duomenimis nenuneigti, atsakovas savo sūnaus A. M. išlaikymui per visą laiką nuo gyvenimo skyriui pradžios yra sumokėjęs 240,00 Eur, niekaip kitaip prie vaiko materialinio išlaikymo atsakovas nėra prisidėjęs. Todėl pripažintina, kad atsakovas savo nepilnamečiui sūnui A. M. išlaikymo neteikia nuo 2019 m. birželio 1 d., todėl ieškovės prašymu, iš atsakovo taip pat priteistinas sūnaus A. M. išlaikymo įsiskolinimas už 15 mėnesių ir 24 dienų laikotarpį jį skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. (iki kreipimosi į teismą dienos) už kiekvieną mėnesį po 215,00 Eur, iš 15 mėnesių ir 24 dienų įsiskolinimo laikotarpio išskaičiavus 240,00 Eur sumą (15*215+172-240=3157.00), t. y. iš viso 3157,00 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). CK 3.82 straipsnyje numatyta, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Nustatyta, kad gyvenant santuokoje ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo. Remiantis ieškovės paaiškinimais, kurių atsakovas neginčijo ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. VĮ Regitra Alytaus filialo pažyma, ieškovė asmeninės nuosavybės teise yra įsigijusi automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): W(duomenys neskelbtini), registracijos dokumento išdavimo data: 2020-03-05 iš savo asmeninių lėšų su atsakovu gyvendama skyriumi, atsakovas šio fakto neginčijo, ieškovė reikalavimo dėl dalintino turto nėra pareiškusi, todėl šalių turo padalinimo klausimas nesprendžiamas.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovė ir atsakovas kreditorinių įsipareigojimų neturi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, šalių prievolių padalinimo klausimas nesprendžiamas.

Po santuokos nutraukimo, ieškovė prašo palikti santuokinę pavardę – M., atsakovui – jo pavardę M.. Tarp šalių nesant dėl to ginčo, šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės: „M.“ ir „M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymo ieškovė iš atsakovo sau nereikalauja. Teisės į išlaikymą atsakovas neturi, nes konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, nepilnamečio vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su jo motina R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pastarosios gyvenamojoje vietoje ir priteistas iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo nutarties priėmimo dėl laikinųjų apaugų priemonių mokėjo po 120,00 Eur, atsakovas šio fakto neginčijo (2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 26 min. 01 sek. – 31 min. 20 sek.). Vykdymo proceso metu pagal nutartį suteiktas išlaikymas ir realiai ieškovo sumokėtos sumos turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina faktiškai išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu: antrinės teisinės pagalbos išlaidos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo buvo atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-P-3008-10367, kuriuo jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.), ją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė teikdama ieškinį, jeigu nebūtų buvusi atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turėjusi būti sumokėti 75,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą nutraukti santuoką, ir su šiuo reikalavimu susijusius kitus neturtinius reikalavimus, 58,00 Eur ((215,00 Eur (prašomas išlaikymo dydis ieškinyje) x 12 mėn.) x 3 proc.) x 75 proc. (el. byla)) žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, 71,00 Eur (3157,00 Eur (įsiskolinimo dydis) x 3 proc.) x 75 proc. žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti įsiskolinimą, už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo 75,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 279,00 Eur. Ieškovė nuo žyminio mokesčio byloje dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiama (CPK 83 str.1 d.2 p.), tačiau atsakovas nėra atleidžiamas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 Mr) PT-2724 nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos ieškovei R. M. teikimo išlaidos yra 370,18 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės 16,00 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos priteistinos iš atsakovo.

CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas 100 procentų, todėl 100 procentų bylinėjimosi išlaidų išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. R. M. ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2018 m. gegužės 17 d. ir įregistruotą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 46, pripažįstant, kad ji iširo dėl vieno sutuoktinio atsakovo A. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti jos santuokinę pavardę „M.“, o atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lieka jo pavardė „M.“.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su ieškove, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gali matytis su nepilnamečiu sūnumi, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini)., nevaržomai, apie norimo susitikimo dieną atsakovas turi pranešti ieškovei, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų, 00 ct) nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. M. išlaikymo nepilnamečiam sūnui, A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d., kiekvieną mėnesį skaičiuojant po 215,00 Eur, iš šios sumos išskaičiavus 240,00 Eur sumą, kurią A. M. sūnaus išlaikymui yra pervedęs į ieškovės sąskaitą per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019m. rugsėjo 24 d., (15*215+172-240=3157,00) iš viso 3157,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus).

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pagal šią nutartį suteiktą išlaikymą ir faktiškai išmokėto laikinojo išlaikymo sumą išskaičiuoti iš šiuo sprendimu priteisto išlaikymo sumos.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 279,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus) valstybei žyminio mokesčio 16,00 (šešiolika eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, 370,18 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų 18 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei išlaidas.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų - http://www.vmi.lt/cms/web/guest/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita: Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763; UAB ,, Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant gavėjo pavadinimą - valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, atskirai mokant tam pačiam gavėjui - įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei abiem atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-201-503/2021.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.