- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 2-923/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00311-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės TEO LT
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pilotų treniruočių centras“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės TEO LT atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3611-553/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės TEO LT ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pilotų treniruočių centras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 169 961,72 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį atsakovo turtą pareikšto ieškinio sumai, o šio nepakankant, ir atsakovo lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir ieškovo naudai areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 169 962 Lt sumai, o jo nesant ar nepakankant, areštavo atsakovo turtines teises ir lėšas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pareikė atsakovui 169 961,72 Lt dydžio reikalavimą ir įrodymus, jog atsakovas tinkamai nevykdo įsipareigojimų VMI ir VSDFV, jam yra iškeltos civilinės bylos ir taikytas turto areštas. Įvertinęs šias aplinkybes ir neturėdamas duomenų, kad nustatytos aplinkybės neatspindi tikrosios atsakovo finansinės padėties, t. y. kad atsakovas yra finansiškai pajėgus vykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties, prašydamas panaikinti šią nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą motyvavo tuo, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, be to, atsakovo finansinė padėtis yra gera, todėl nėra grėsmės, jog atsakovui galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas, sutikdamas su atsakovo pateiktu atskiruoju skundu, 2014 m. kovo 7 d. nutartimi jį tenkino, panaikino 2014 m. vasario 14 d. nutartį ir atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, kad teismas, 2014 m. vasario 14 d. nutartimi tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo galimybę įvertinti tik ieškovo pateiktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė finansinius dokumentus, įrodymus apie turimą turtą ir sudarytas sutartis, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma atsakovui nelaikytina didele.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl atsakovo turimo nekilnojamojo turto. Atsakovas savo gerą turtinę padėtį ir turto pakankamumą ieškinio reikalavimui užtikrinti grindžia turimu nekilnojamuoju turtu, kuris yra suvaržytas hipoteka. Tokiam turtui taikius laikinąsias apsaugos priemones ir priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas besąlygiškai priklausytų nuo privilegijuotos hipotekos kreditoriaus valios leisti nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą (CPK 747 str.). Akivaizdu, kad hipoteka suvaržytas atsakovo turtas negarantuoja tinkamo ieškovui galbūt palankaus teismo spendimo įvykdymo.
2. Dėl atsakovo pateiktų nuomos sutarčių. Atsakovas kartu su 2008 m. rugsėjo 4 d. nuomos sutartimi nepateikė įrodymų, kad atsakovo nuomininkas laiku ir tinkamai moka nuomos mokestį. Kita nuomos sutartis Nr. 2014-01-01-1 yra sąlyginė, nes priklauso nuo to, ar ieškovas atliks tam tikrus veiksmus. Atsakovas nepateikė duomenų, ar šiuos veiksmus pradėjo atlikti, todėl atsakovo planuojamos gauti pajamos yra tik hipotetinės ir nėra realios. Be to, pateiktos nuomos sutartys yra sudarytos iš esmės su pačiu savimi, nes sudarytos su nuomininkais, kurių vadovu yra atsakovo vadovas V. R.. Pagal CREDITINFO ataskaitose nurodomus duomenis visų šių susijusių įmonių finansinė padėtis yra prasta.
3. Antstolis, areštavęs atsakovo turtą, konstatavo, kad šio turto nepakanka ieškovo 169 961,72 Lt reikalavimui užtikrinti, todėl, atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes, pagrįstai galima teigti, jog ieškinio reikalavimo suma atsakovui yra didelė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nuomos sutartys yra realiai vykdomos, jos sudarytos su savarankiškais ir atskirais ūkio subjektais.
2. Atsakovui priklausančio turto pakaktų ieškovui galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad yra reali sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto įvykdymo grėsmė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu, neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir remdamasis tik ieškovo pateiktais duomenimis apie atsakovo netinkamą įsipareigojimų vykdymą VMI ir VSDFV, jam iškeltas civilines bylas ir taikytus turto areštus, t. y. iš esmės spręsdamas, jog ieškovo ieškinio 169 961,72 Lt reikalavimo suma atsakovui yra didele, 2014 m. vasario 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu dėl šios teismo nutarties pateikė balansą, pagal kurį atsakovo turto vertė sudaro 11 312 633 Lt, nuomos sutartis, pagal kurias už dalies turimo nekilnojamojo turto nuomą kas mėnesį gauna 80 000 Lt (plius PVM) pajamų, o nuo 2014 m. liepos 1 d. dar 71 399 Lt pajamų. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų pagrindu konstatavo, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma atsakovui nelaikytina didele, todėl skundžiama nutartimi panaikino anksčiau priimtą nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir atmetė ieškovo prašymą dėl šių priemonių taikymo. Ieškovas atskiruoju skundu įrodinėja, kad atsakovo pateikti duomenys (įrodymai) nepatvirtina jo geros turtinės padėties. Taigi byloje kilo ginčas, ar ieškovo pareikšto ieškinio suma yra didelė atsakovui.
Paprastai pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma yra didelė.
Dėl apelianto (ieškovo) argumentų, kad atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, todėl, apelianto nuomone, toks turtas negarantuoja ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, pažymėtina, jog atsakovo turtimo turto vertė daugiau nei 2,5 mln. Lt viršija bendrą hipotekos kreditorių reikalavimų sumą, todėl akivaizdu, kad atsakovo turimo turto turėtų pakakti garantuoti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Iš atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą pateikto Hipotekos registro išrašo matyti, kad atsakovo turimas 10 129 888 Lt vertės žemės sklypas ir angaras (duomenys neskelbtini), yra įkeisti AB DNB bankui, užtikrinant atsakovo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir UAB „PTC-1“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą. Iš paties ieškovo pateiktų CREDITINFO ataskaitų matyti, kad AB DNB banko reikalavimo atsakovui dydis yra 3 139 871 Lt, o UAB „PTC-1“ – 4 283 984 Lt. Taigi bendra atsakovo turto įkeitimu užtikrintų prievolių suma yra 7 423 855 Lt, o atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė, kaip minėta, yra 10 129 888 Lt. Taip pat pažymėtina, kad UAB „PTC-1“ prievolės AB DNB bankui pagal Kreditavimo sutartį yra užtikrintos ne tik atsakovo turtu, bet ir įkaito davėjo UAB „Sabenavita“ turtu, kurio vertė remiantis nepriklausomų turto vertintojų įkainojimu yra 1 890 000 Lt. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas 2013 m. liepos 17 d. Sutartinis įkeitimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo turimo turto pakaktų ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimui įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog pagal 2008 m. rugsėjo 4 d. nuomos sutartį realiai gauna pajamas. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė skolų apyvartos (2013 m. birželio 1 d. – 2014 m. sausio 1 d.) išrašą ir buhalterinę pažymą, šie dokumentai patvirtina, kad atsakovas realiai gauna pajamas pagal minėtą nuomos sutartį.
Kiti apelianto nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, todėl dėl jų nepasisakoma.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.