- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- 1-523-978/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13016-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė
- Kaltinamasis
- D. P.
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, teistas 2015 m. gruodžio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį galutine 1 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. 2017 m. kovo 17 d. apie 21.50 val. prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būnant G. M. automobilyje, priėjęs grasino D. P. susidorojimu, dėl to G. M. išvažiuojant iš kiemo paskambino į D. P. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrasino sudeginti ir sudaužyti mašiną bei sudaužyti D. P., vėliau parašė trumpąsias SMS žinutes: „subadysiu, žiurke, nepakelsi, tau dantys kris; tavo vaiką sudaužiau per tave, užmušiu žiurke po to tave“, ką D. P. suprato kaip realų grasinimą nužudyti bei pavojų savo mažamečio sūnaus gyvybei, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. P. kaltu neprisipažino, parodė, kad nukentėjusioji – buvusi žmona. Jie tą dieną pykosi. Iš pradžių D. P. norėjo imti vaiką, paskui nenorėjo, po to vėl norėjo. Paskui jis pradėjo „išsidirbinėti“, pats jai nedavė vaiko. Su draugais buvo pas jį, buvo ir vaikas, žaidė kompiuteriu. Tą dieną namuose vartojo alkoholį. Buvusi žmona atvažiavo pas jį. D. P. jam paskambino ir pasakė išeiti į kiemą. Jis išėjo, pasakė jai, kad vaiko jai neduos, liepė važiuoti iš kiemo. Neatsimena, ką pasakė D. P., kai išėjo į kiemą, nes viskas įvyko daugiau nei prieš pusę metų. Aišku, kad buvo pasakyti keiksmažodžiai. Kai grįžo į namus, parašė žinutę. Neatsimena, kokio turinio žinutę rašė. Kažkas buvo „su žiurke“, nes buvo labai užpykęs. Neatsimena, ką rašė SMS žinutėje. Nežino, ar SMS žinutėje parašė kaltinamajame akte nurodytą tekstą. „Tavo vaiką sudaužiau per tave“ gal net ir nerašė. Buvusi žmona jam taip pat parašo tokias žinutes. Nežino, kaip į tokią žinutę galėjo reaguoti vaiko mama. Savo vaiko nelietė ir nelies. „Išsidirbinėjo“ taip, kaip ji (D. P.) iš jo „išsidirbinėjo“. Nevertina to, kaip grasinimo. Jis su D. P. taip visada pykstasi. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą.
Byloje esanties įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti kaltinamojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad nurodo kaltę pripažįstantis iš dalies. 2011 m. jis susituokė su D. S., susilaukė sūnaus Domo. 2016 m. jų santuoka buvo nutraukta. D. P. su sūnumi gyvena atskirai. Su D. P. bendrauja, per laisvadienius paima sūnų ir su juo leidžia laiką. 2017 m kovo mėnesį, gal 14 dieną, jis iš D. P.paėmė sūnų ir buvo sutarę, kad 18 dieną pasiims vaiką. Jo planai pasikeitė ir D. P. paprašė vaiką pasiimti 17 dienos vakare. D. P.tą daryti atsisakė, nes norėjo eiti į gimtadienį. 17 dienos vakare jis nuėjo į prekybos centrą „Babilonas“, kur su sūnumi ir draugu buvo picerijoje, po to grįžo į namus. Namuose lankėsi draugai, su kuriais gėrė alaus. Vėliau su juo susisiekė D. P. ir sugalvojo paimti iš jo sūnų. Jam būnant prie laiptinės, pamatė kieme stovintį sidabrinės spalvos visureigį, kurį vairavo G. Automobilyje sėdėjo ir D. P.. Tarp jo ir D. P.kilo žodinis konfliktas, po kurio jis parėjo namo. 2017 m. kovo 17 d. apie 21.50 val. prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, buvusiai sutuoktinei D. P. sėdint G. automobilyje, negrasino, pasakė tik tiek, kad vaiko neatves. Tą dieną jis D. P.daug kartų skambino, taip pat D. P. jam daug kartų skambino, tačiau jai negrasino, nesakė nieko panašaus, kaip sudeginsiu, sudaužysiu mašiną ar ją. D. P.nusiuntė SMS pranešimą. Buvo gerokai neblaivus, todėl nepamena, ką tiksliai rašė D. P.į jos mobilaus ryšio telefoną. Gal ir galėjo, apimtas pykčio, jai parašyti SMS žinutes su turiniu: „subadysiu, žiurke, nepakelsi, tau dantys kris, tavo vaiką sudaužiau per tave, užmušiu žiurke po to tave“. D. P. jam taip pat tą patį sako, jų toks bendravimas. Taip rašė iš pykčio ir jos nei sužaloti, nei nužudyti nenorėjo. Jis nepuola tuoj rašyti pareiškimų, kaip D. P. (71-76 b. l.).
Nukentėjusioji D. P. teismo posėdžio parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis, su juo labai blogi santykiai, bendrauja tik dėl vaiko. Minėtą dieną turėjo nuvažiuoti į PC „Babilonas“ pasiimti vaiko. Jai nuvažiavus, D. P. jau buvo išvažiavęs. Paskambino jam, pasakė, kad vaiko nebeims. D. P. pasakė, kad labai girtas, kad D. P. pasiimtų vaiką. Tada nuvažiavo pas D. P. į namus pasiimti vaiko, paprašė, kad jis išeitų į kiemą. D. P. išėjo su buteliu alaus, tiksliai neatsimena, ką pasakė, lyg „Žiurke, ateik čia, užeik į vidų“. D. P. prašė, kad vaiką išvestų prie laiptinės, nes matė, kad D. P. girtas, nes jis kažkiek svyravo, buvo su alaus buteliu rankose, agresyvus. Tuo metu išsigando, nes jis atrodė agresyviai. D. P. įėjo į vidų, ji su drauge išvažiavo, o D. P. galvojo, kad ji nebepasiims vaiko, pradėjo rašyti žinutes: „Tavo vaiką sudaužiau ir tave užmušiu“. Bijojo viena eiti pas D. P. į namus ir iškvietė policiją, be to, D. P. rašė grasinančias žinutes, rašė į „Facebook“. Kai atvažiavo policija, D. P. buvo su vaiku, buvo išgėręs. Ir dabar daro psichologinį spaudimą. Tik nori, kad D. P. negalėtų prie jos artintis. Kai išvažinėjo iš kiemo, D. P. skambino, tačiau kai vieną kartą atsiliepė, jis pasakė: „Degs tavo ta mašina“. Suprato, kad kalbama apie G. M. automobilį. D. P. pyko, kad G. M. ją atvežė. Bendravimo su vaiku tvarka, vaiko lankymas nėra nustatytas, dėl to jie pykstasi. D. P. namuose buvo ne vienas, todėl negalvojo, kad gali sumušti vaiką. Išsigando, kad jai (D. P.) ko nepadarytų. Kai gyveno kartu, D. P. smurtaudavo prieš ją. Nuo to laiko D. P. bijo, ypač kai jis neblaivus. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, paaiškindama, kad bijojo, kad ją V. P. primuš.
Byloje esanties įrodymams patikrinti, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti nukentėjusiosios D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad su D. P. yra pažįstami apie 7 metus laiko. Santuokoje pragyveno 4 metus. Turi bendrą vaiką D. P., gim. 2011 m. 2016 m. sausio mėnesį išsiskyrė su D. P.. D. P. buvo labai pavydus, jie nesutardavo. D. P. prieš ją dažnai smurtaudavo. Dažniausiai smurtą naudodavo, būdamas neblaivus. Ji ne visada kreipdavosi į policiją. 2015 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D. P.smurto prieš ją. Su D. P. gyveno namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2015 metų birželio mėnesį ji išsikraustė iš namų, nes nebegalėjo pakęsti D. P. smurto. Nuo tada prasidėjo D. P. manipuliavimas ja. D. P. sakydavo, kad jai nebeatiduos vaiko, vaiką be jos žinios pasiimdavo iš darželio. Ją išvadindavo visokiais žodžiais, tokiais kaip žiurke, užmušiu, sudaužysiu tau galvą. Tų žinučių ji nėra išsisaugojusi ir dabar tiksliai negali pasakyti, kada rašytos tokios žinutės. D. P. nuteikinėdavo vaiką prieš ją. 2017 m. kovo 15 d. D. P. pasiėmė sūnų Domą į savo namus, kad pabūtų su vaiku. Sutarė, kad sūnus su juo pabus dvi dienas. Buvo sutarę, kad 2017 m. kovo 17 d. vaiką grąžins, tą dieną po 21 val. jai paskambino D. P. ir pasakė, kad gali pasiimti sūnų. Jie susitarė susitikti prekybos ir pramogų centre „Babilonas“, kavinėje „Čili kaimas“. Jai atvykus nei sūnaus, nei D. P.sutartoje vietoje nebuvo. Ji nuėjo į netoliese esančią autobusų stotelę. Paskambino draugei G. M. ir paprašė nuvežti į D. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Draugė sutiko. Kai buvo prie D. P.namų, jam paskambino ir pasakė, kad vaiką išvestų į kiemą. Galėjo būti apie 21.50 val. D. P.atėjo vienas. Jis rankoje laikė alaus butelį. Jos su drauge sėdėjo automobilyje. Ji atsidarė automobilio langą ir paprašė, kad D. P.atvestų vaiką. D. P. pasakė: „ gerai žiurke, atvesiu ir tau bus pizda, ateik į butą ir pamatysi, kas tau bus“. Tai išgirdusi ji suprato, jei išlips iš automobilio, tai D. P.ją primuš ar net užmuš. Matė, kad D. P.buvo supykęs, veidas persikreipęs. Be to, matė, kad D. P.buvo gerokai neblaivus. Tai išgirdusi, ji labai išsigando, kad D. P.ją gali vėl primušti. Ji liepė savo draugei G. M. važiuoti. Tik išvažiavus iš kiemo, D. P. jai paskambino ir pasakė: „degs tavo ta mašina, sudaužysiu mašiną ir tave, tu pamatysi, kas tau dabar bus“. Ji išsigandusi padėjo telefono ragelį. D. P. turėjo galvoje G. M.automobilį, nes ji automobilio neturi. Tada D. P.jai pradėjo viena po kitos rašyti trumpąsias SMS žinutes iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. 863643115 į jos mobilaus ryšio telefoną, kurio abonento Nr. 864566925 su turiniu: „subadysiu, žiurke, duche, nepakelsi, tau dantys kris“. Kita žinutė buvo su turiniu: „tavo vaiką sudaužiau per tave, užmušiu žiurke po to tave“. Daugiau žinučių ji nėra išsisaugojusi. G. M.sustojo prie „Žaros“, esančios parduotuvės „Rombas“ ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Gavusi tokias žinutes, ji buvo išsigandusi, įsibaiminusi. Tuo metu galvojo, kad D. P. tikrai gali ją sumušti ar dar ką nors padaryti. G. M.važiavo paskui policininkus, ją atvežė į kiemą, kur gyvena D. P. ir ten ją paleido. G. M. išvažiavo. Su policijos pareigūnais jie nuėjo prie D. P. buto, adresu (duomenys neskelbtini). D. P.buto durų nedarė. Policijos pareigūnai iškvietė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus. Jiems atvykus, D. P. buto duris atidarė. Bute buvo jų sūnus Domas, jam viskas buvo gerai, nebuvo sumuštas. D. P. dar ir dabar jai skambinėja, rašo žinutes, neduoda ramybės. Tačiau grasinančio pobūdžio žinučių D. P.jai neberašo. Ji realiai bijo, kad Dainius gali ją sumušti ar net užmušti, nes ne kartą yra ją mušęs ar grasinęs jai (20-25 b. l.).
Liudytoja G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad D. P. jai paskambino ir paprašė palydėti pas buvusį vyrą pasiimti vaiko. Buvo nuvažiavę pas D. P. į kiemą, jis buvo išėjęs, tačiau negirdėjo, ką sakė. D. buvo išlipusi iš automobilio, paskui grįžo ir liepė važiuoti. Nuvažiavus, D. P. pradėjo verkti, visa drebėjo, nes gavo grasinančias žinutes. Iškvietė policiją, kad D. P. palydėtų. Atvykus pareigūnams, važiavo paskui pareigūnų automobilį. D. P. paleido prie D. P. namų, pati išvažiavo į namus. D. P. išsigando, kad buvęs vyras jos nesumuštų. Buvo grasinanti žinutė. Neprisimena, kas buvo parašyta žinutėje. Visų aplinkybių gerai neatsimena, prašo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių teisingumą tvirtina.
Byloje esanties įrodymams patikrinti, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti liudytojos G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad D. P. yra draugė. Yra pažįstamos apie 4 metus. D. P., būdama santuokoje su D. P., guosdavosi, kad D. P.ją muša, labai kontroliuoja. Ne kartą D. P.yra mačiusi vaikštančią su mėlynėmis ant veido. Yra girdėjusi jų barnius. Prie jos D. P.su D. P.elgiasi gražiai, tačiau ji mato, kad yra visiškai kitaip. D. P. jai ne kartą rodė D. P. jai siųstas SMS trumpąsias žinutes su turiniu: „aš tave sudeginsiu“, „nuo tilto nušoksiu su vaiku“, „per tave primušiau vaiką“. Kada tiksliai D. P.jai rodė tas žinutes, nepamena, tačiau tai buvo seniai. Kiek žino, D. P. grasina D. P.nuolat. D. P. su D. P. išsiskyrė. Tada D. P.pradėjo manipuliuoti jų vaiku. Sakydavo, kad nori pamatyti vaiką, D. P.nuvežus vaiką, D. P.jo neatiduodavo. Vaikui būnant pas jį, D. P.D. P.rašydavo SMS žinutes, kad „dabar per tave primušiau vaiką“. 2017 m. kovo 17 d. apie 21 val. jai paskambino draugė D. P. ir paprašė paimti iš prekybos centro „Babilonas“ ir nuvežti pas D. P.į namus pasiimti vaiko. Jos nuvažiavo prie D. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso nežino, žino tik, kur yra. Jiems stovint prie D. P. namų, D. P.paskambino D. P.ir paprašė, kad į kiemą išvestų vaiką. D. P.išėjo vienas, jis kažką pasakė D. P., ką pasakė, ji negirdėjo, nes buvo įjungtas automobilio variklis. D. P.jai greitai sušuko, kad „važiuojam“. D. P.verkė, visa purtėsi, buvo labai išsigandusi. Ji D. P. klausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad D. P.jai pasakė: „degs ta tavo mašina, sudaužysiu mašiną ir tave“. Jos nuvažiavo prie „Žaros“. Pamačiusi, kad D. P.labai bijo D. P., paskambino policijai. Joms belaukiant policijos, D. P. pradėjo D. P. rašyti grasinančio pobūdžio trumpąsias SMS žinutes. D. P.jai tas žinutes parodė. Žinutės buvo su turiniu: „dantys kris, per tave primušiau vaiką, užmušiu žiurke po to tave“. Dabar tikslaus žinučių turinio nepamena. D. P.verkė. Tas žinutes ji nufotografavo, esant reikalui pateiks. Pamatę, kad policijos automobilis pravažiavo pro jas, važiavo iš paskos. D. P.ji paleido netoli D. P. namų ir išvažiavo. Ji nežino, kas vyko toliau. D. P.jai nuolat kartoja, kad D. P. bijo, nes negali žinoti, ką jis gali padaryti (36-37 b. l.).
Iš 2017 m. gegužės 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad atlikta liudytojos G. M. mobilaus ryšio telefono apžiūra. Apžiūrėta nufotografuota D. P. siųsta SMS žinutė D. P.: 21.56 tel. Nr. (duomenys neskelbtini): Sudus esi ziurke ryt; 21.57 tel. Nr. (duomenys neskelbtini): Kelk nestumus kause; 21.58 tel. Nr. (duomenys neskelbtini) : Tavo vaiką sudauziau per tave uzmusiu ziurke po to tave (38-40 b. l.).
Iš 2017 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo, esančio P. D. ir Girėno g. 24, kieme. Minėtas namas yra penkių aukštų. Įvažiavimas į minėtą namo kiemą yra asfaltuotas. Prie minėto namo yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje pristatyta įvairių automobilių. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, pėdsakų nerasta ir nepaimta (7-9 b. l.).
Iš 2017 m. kovo 17 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad D. P. paaiškino, kad jos mažametis vaikas šiuo metu yra pas buvusį vyrą D. P., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra namie ir girtauja. Neatiduoda vaiko ir siunčia grasinančias žinutes, kad sumušė jų bendrą vaiką ir susidoros su ja pačia. Kadangi D. P. buto durų neatidarė, buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. Jiems atvykus, D. P. pats atrakino buto duris (10-11 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija
Teismas nenustatė aplinkybių, kad nukentėjusioji D. P., liudytoja G. M. dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį D. P.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir jie yra kaltinamojo D. P. kaltės įrodymai. Be to, aukščiau paminėtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys taip pat patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Šie duomenys neprieštarauja anksčiau nurodytiems įrodymams, juos papildo. Šiais duomenimis netikėti, abejoti nėra priežasčių. Todėl šie duomenys yra kaltinamojo D. P. kaltės įrodymai.
Be to, vertinant D. P. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, bei jo poziciją, vadovautis vien jo duotais parodymais ir paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų nusikaltimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ar teisiamojo posėdžio metu nėra prisaikdinamas už melagingų parodymų davimą. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.
Tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. P. patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad buvęs sutuoktinis D. P. būnant G. M. automobilyje, jai grasino susidorojimu, po to skambino į jos mobilaus ryšio telefoną ir pagrasino sudeginti ir sudaužyti mašiną bei sudaužyti ją pačią, vėliau rašė trumpąsias SMS žinutes: „subadysiu, žiurke, nepakelsi, tau dantys kris; tavo vaiką sudaužiau per tave, užmušiu žiurke po to tave“. Iš D. P. elgesio, sekusio po šių veiksmų, jos paaiškinimų, apibūdintų liudytojos G. M., pačios D. P., duomenų, užfiksuotų tarnybiniame pranešime, matyti, kad ji savo vyro veiksmus suprato kaip realų grasinimą nužudyti bei pavojų savo mažamečio sūnaus gyvybei, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Byloje esantys duomenys (kaltinamojo teistumas dėl praeityje jos atžvilgiu įvykdytų dviejų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pačios nukentėjusiosios, liudytojos parodymai apie daugkartinį kaltinamojo smurtavimą nukentėjusiosios atžvilgiu, iš kurių matyti, kad smurtas buvo ne kartą nukreiptas ir į gyvybiškai svarbų organą - galvą) patvirtina, kad D. P. turėjo realų pagrindą tuoj po vyro grasinimų bijoti dėl savo ar vaiko gyvybės, tuo labiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad ji bijojo pati ar su drauge atsiimti iš buvusio vyro vaiką, tam pasitelkta pareigūnų pagalba, be to, tuoj po įvykio D. P., bendraudama su vaiku, aiškinosi, ar D. P. jam nieko nepadarė, o tai rodo, kad buvo nuogąstaujama ir dėl vaiko gyvybei galėjusio iškilti pavojaus. Tuo labiau, kad grasinimų realumo pagrindą patvirtina ir 2017 m. gegužės 10 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis siuntė nukentėjusiajai žinutę „Tavo vaiką sudauziau per tave uzmusiu ziuke poto tave“ (38-40 b. l.), kuri sekė po prieš tai buvusių grasinimų ir tik dar labiau įbaugino moterį, ką patvirtina ir jos būsena, apibūdinta jos pačios ir liudytojos parodymuose („pradėjo verkti“, „visa drebėjo“, „išsigando“). Pats kaltinamasis D. P. taip pat patvirtino, kad D. P.nusiuntė SMS pranešimą, tačiau kaltinamojo parodymai, lyginant jų turinį viso proceso metu, nėra iki galo nuoseklūs, neatitinka teisme apklaustos nukentėjusiosios, liudytojos parodymų, rašytinės bylos medžiagos. Dėl šių priežasčių teismas negali laikyti patikimais D. P. parodymų, o teiginius, kad nukentėjusiajai negrasino, kaip kad nurodyta kaltinime, vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, kaltinamojo gynybinę poziciją. Atitinkamų jo parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad D. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje – 2017 m. kovo 17 d. apie 21.50 val. prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būnant G. M. automobilyje, priėjęs grasino D. P. susidorojimu, dėl to G. M. išvažiuojant iš kiemo paskambino į D. P. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrasino sudeginti ir sudaužyti mašiną bei sudaužyti D. P., vėliau parašė trumpąsias SMS žinutes: „subadysiu, žiurke, nepakelsi, tau dantys kris; tavo vaiką sudaužiau per tave, užmušiu žiurke po to tave“, ką D. P. suprato kaip realų grasinimą nužudyti bei pavojų savo mažamečio sūnaus gyvybei, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.
Teismas, skirdamas kaltinamajam D. P. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas. D. P. teistas už du smurtinio pobūdžio nusikaltimus tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu (51-58 b.l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (46-50 b.l.), VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ įskaitoje, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (45 b. l.), dirbantis (42 b. l.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (BK 41 straipsnis), D. P. už padarytą BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymą skiriama sankcijoje numatyta švelnesnė alternatyvių bausmių rūšių – laisvės apribojimas laikotarpiui, mažesniam nei įstatymo numatyta vidutinė laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įstatymo numatytus įpareigojimus.
Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš buvusią sutuoktinę, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Iš bylos duomenų seka, kad kaltinamasis ne primą kartą smurtauja prieš savo buvusią sutuoktinę, dėl konfliktų nukentėjusioji jo bijo. Siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos, skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas D. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 17 d. 23.35 val. iki 2017 m. kovo 19 d. 15.14 val. (dvi paros).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų, daiktų išsprendimo klausimo byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kartu su bausme D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 17 d. 23.35 val. iki 2017 m. kovo 19 d. 15.14 val. (dvi paras, prilyginant jas keturioms laisvės apribojimo dienoms).
D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.