- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-229-102/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Romualdas Januška (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- M. D.
- Trečiasis asmuo
- S. D.
- Advokatai
- Darius Karvelis
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės R. D. atstovui advokatui Dariui Karveliui, atsakovui M. D., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. D. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-81-786/2009 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui M. D., trečiajam asmeniui S. D. dėl išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė R. D., gimusi 1990m. vasario 13 d., kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. D. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tėvai nutraukė santuoką 2008 m. liepos 13 d. Ji gyvena su motina S. D., mokosi Anykščių A.Baranausko vidurinės mokyklos dvyliktoje klasėje, jokių pajamų negauna. Po santuokos nutraukimo tėvas M. D. jai išlaikymo neteikia. Ją išlaiko motina, kuri yra nedarbinga. Motina priversta dirbti, nes iš gaunamos pensijos nepragyvena. Kadangi ji jau pilnametė, todėl jos poreikiai pragyvenimui prilygsta suaugusio žmogaus poreikiams ir pragyvenimui jai reikalinga 900 Lt per mėnesį: maistui – ne mažiau 360 Lt, drabužiams - 100 Lt, higienos priemonėms – 50 Lt, laisvalaikiui (3 Lt per dieną dienpinigiai+ ekskursijos, spektakliai, koncertai ir kt.) – 150 Lt, mokymosi priemonėms – 50 Lt, korepetitoriui motina sumoka ne mažiau kaip 50 Lt per mėnesį. Bute su motina gyvena dviese, todėl buto išlaikymo išlaidos bei mokestis už komunalines paslaugas dalintinos į dvi dalis. Šios išlaidos vidutiniškai per mėnesį sudaro 250-300 Lt ir ateityje šios išlaidos didės. Kadangi motina neįgali, o tėvas darbingas, jis turėtų teikti didesnę išlaikymo dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo dukrai R. D. išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. spalio 23 d. iki ieškovė mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė negu 24 metai. Be to, iš atsakovo teismas priteisė 400 Lt už suteiktą teisinę pagalbą, 90 Lt žyminio mokesčio ir 14,15 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas konstatavo, kad pagal CK 3.194 str. 3 d. tėvai privalo išlaikyti savo pilnamečius vaikus iki kol jiems sukaks 24 metai, jeigu jie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Pilnamečiui vaikui išlaikymas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu nustatoma, jog jam reikalinga parama dėl to, kad jis mokosi dieniniame skyriuje ir yra ne vyresnis kaip 24 metų amžiaus. Ieškovė neturi turto ir pajamų, negali savęs savarankiškai išlaikyti, nes mokosi bendrojo lavinimo mokyklos 12-oje klasėje. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai(CK 3.192 str. 3 d.). Bylos duomenimis išlaikymą ieškovei teikia abu tėvai. Didesnę paramą teikia motina, su kuria ieškovė gyvena. Atsakovas dirba, jo uždarbis apie 900 Lt per mėnesį, turi įsipareigojimą grąžinti bankui paskolą. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo ir sąžiningumo principus, 300 Lt atsakovo kas mėnesį mokama suma atitiktų minimalių ieškovės poreikių tenkinimą. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo dienos 2008 m. spalio 23 d. (CK 3.200 str.) iki ieškovė mokysis vidurinėje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. D. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimą ir jos ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad, nagrinėjanti bylą teisėja galėjo būti šališka, nes ši teisėja yra dirbusi kartu su atsakovu AB „Anykščių vynas“. Pareiškus nušalinimą, nuo bylos nagrinėjimo ji nebuvo nušalinta, o pati nenusišalino. Išlaikymui jai reikia ne mažiau kaip 900 Lt per mėnesį. Teismas neteisingai nurodė, kad motina jos išlaikymui skiria tik 600 Lt. Teismas nustatė, kad ji turi ir specialių poreikių - jai reikalingi akiniai, turi kitų sveikatos problemų, bet neįvertino, kad dėl to padidėja išlaikymo išlaidos. Teismas, priteisdamas tik 1/3 dalį išlaikymui reikalingos sumos, ieškovo turtines problemas ir dalį išlaikymui reikalingos sumos perkėlė jos motinai. Tuo teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos - šiose bylose teismams taikyti CK 6.641 str., kuris numato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesinę algą.
Teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nevertino, kokių priemonių atsakovas ėmėsi savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civ. byloje nr.3K-3-259/2004). Atsakovo pajamos ieškinio pateikimo metu buvo didesnės, o vėliau sumažėjo. Todėl teismas turėjo vertinti atsakovo turtinę padėtį, buvusią iki bylos iškėlimo teisme, ir priteisti didesnį išlaikymą. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi.
Teismas neteisingai priteisė išlaikymą tik iki kol ji mokysis vidurinėje mokykloje, nors įstatymas numato, jog išlaikymas priteisimas iki asmuo mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai.
Atsiliepimas
Atsakovas M. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Jis yra dirbęs AB „Anykščių vynas“, tačiau teisėjos nepažįsta. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galimą teisėjos šališkumą, nagrinėjant bylą. Teismas teisingai įvertino įrodymus, atsižvelgė, kad ieškovės motinos materialinė padėtis yra geresnė, negu jo ir pagrįstai priteisė iš jo 300 Lt išlaikymą kas mėnesį ir šis išlaikymas atitinka minimalių ieškovės poreikių tenkinimą. Negalima sutikti su ieškovės teiginiu, kad dienpinigiams, koncertams, spektakliams, ekskursijoms jai reikia 150 Lt į mėnesį. Nurodyta suma yra bandymas nepagrįstai praturtėti, todėl, skaičiuojant išlaikymo poreikį, ši suma turi būti atmesta. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą iki ji mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, nes tik įrodžius, kad ji mokosi šiose mokyklose ir jai būtina parama, ji įgis teisę reikalauti paramos iš savo tėvų.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
2004m. lapkričio 26d. įsigaliojo CK 3.194 str. 3 d. pakeitimas, kurioje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Iš to seka, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nepasibaigia jiems sulaukus pilnametystės, jeigu vaikai mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresni negu 24 metų ir jiems būtina parama. Kai tėvai ( ar vienas iš jų ) šios pareigos nevykdo, o vaikai jau yra pilnamečiai, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija, Nr. IX–2571) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad, aiškinant Konstitucijos 38 str. 6 d. nuostatą, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reglamentuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tapo pilnamečiai. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti. Esminės sąlygos CK 3.194 str. 3 d. normai taikyti yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas. Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad tėvai turi pareigą materialai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam asmeniui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, galėtų būti priteistas tik tada, kai šiam asmeniui reikalinga parama jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje.
Byloje nustatyta, kad ieškovė – atsakovo dukra, kreipimosi į teismą dieną dėl išlaikymo priteisimo mokėsi Anykščių Antano Baranausko vidurinėje mokykloje (b.l. 12), buvo nedirbanti ir jokių pajamų negaunanti, nekilnojamojo turto neturinti. Tėvai yra išsituokę (b.l. 15). Kaip nurodo ieškovė, pragyvenimui jai reikalinga apie 900 Lt per mėnesį. Tėvas jai išlaikymą teikia po 300 Lt į mėnesį, davė 1400 Lt vairuotojo pažymėjimo įsigijimui (b.l. 81-82). Ją išlaiko motina S. D., kurios pajamas sudaro darbo užmokestis vidutiniškai 955 Lt per mėnesį (b.l. 10) ir invalidumo pensija – 596,29 Lt per mėnesį (b.l. 17). Abu tėvai turi finansinių įsipareigojimų bankams (b.l. 29,69). Tai rodo, kad motinos pajamos aiškiai per mažos, kad galėtų užtikrinti savo ir ieškovės poreikius. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovei reikalinga parama, kurią privalo teikti abu tėvai. Atsakovas M. D. 2008m. gavo darbo užmokestį vidutiniškai 1237 Lt per mėnesį (b.l. 26), o 2009 m. jo darbo užmokestis sumažėjo, nes jis dirba nepilną darbo savaitę, ir sudaro 912,31 Lt (b.l. 73,74). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tenkindamas ieškinį iš dalies, ieškovei R. D. iš atsakovo priteisė išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes ieškovės motina gauna didesnes pajamas, nei atsakovas, t. y., nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė į tėvų turtinę padėtį (CK3.192 str. 3 d.). Įvertinant tai, kad pagal turtinę padėtį ieškovės motinos teikiama išlaikymo dalis turėtų būti didesnė nei atsakovo, abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydis atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą mėnesinės minimalios algos dydį (800 Lt). Kritiškai vertintina ieškovės nurodyta 150 Lt suma per mėnesį jos laisvalaikiui. Atsakovas dirba, teikia išlaikymą. Įstatymas nenumato, kad, nustatant priteistiną išlaikymo dydį, būtų vertinamos tėvų pastangos gauti didesnes pajamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 12.2 p., pagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė išlaikymą iki kol ji mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Tai neužkerta kelio ieškovei vėliau reikalauti išlaikymo, jeigu ji mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir jai bus reikalinga parama.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad teisėja, nagrinėdama bylą, buvo šališka. Iš 2009 m. vasario 19 d. parengiamojo posėdžio protokolo (b.l. 79) matyti, kad ieškovės atstovas advokatas D. Karvelis pareiškė teisėjai nušalinimą tuo pagrindu, kad teisėja su atsakovu dirbo vienoje darbovietėje ir gali būti šališka, priimdama sprendimą. Anykščių rajono apylinkės teismo pirmininkė 2009 m. vasario 19 d. nutartimi išsprendė nušalinimo klausimą ir jį atmetė, nesant pagrindų teisėją nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teisėjos nepažįsta ir su ja niekada nėra bendravęs. Byloje nesant jokių įrodymų, nėra pagrindo abejoti teisėjos, priėmusios skundžiamą sprendimą, nešališkumu.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais ( CK 1.5 str. ), daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2009m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.