Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2017-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1587-771/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-18
Bylos Nr.
A5.-1587-771/2017
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01020-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Pažeidėjas
G. D.
Kategorijos
AN byla Nr. A5-1587-771/2017
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01020-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 21.9.9.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. D., gim. (duomenys neskelbtini) dirbantis G. D. individualioje įmonėje, gyv. Pakruojo r., Mažeikonių k., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. 2017 m. spalio 31 d., 10.02 val., individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje - Šiaulių r., Kuršėnai, (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2017-05-09 iki 2017-10-31 atskiromis dienomis pardavėjo pareigose dirbo J. G., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nesilaikydamas Darbo kodekso 42 sr. 2 d., 43 str. 1 d. reikalavimų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 metais J. G. dirbo jo įmonei priklausančioje parduotuvėje, adresu V. (duomenys neskelbtini), Kuršėnų m., Šiaulių r.. Už parduotuvės darbą buvo atsakinga R. V.. J. G. nuo parduotuvės raktus turėjo, nes parduotuvė yra pastarojo namuose. Parduotuvės patalpas įmonė nuomojasi iš J. G.. J. G. tvarkė pjūklus. Vasarą J. G. išėjo į kitą darbą. Kitame darbe pastarasis dirbo kelias dienas. Po to vėl grįžo į jo įmonę. Jis J. G. į darbą nebepriėmė. Su pastaruoju susitarė, kad J. G. jo parduotuvės patalpose tvarkys pjūklus, dirbdamas pagal verslo liudijimą. Nežino kodėl R. V. įvykio dieną paliko darbo vietą ir leido Griciui dirbti už ją. Įvykio metu ant J. G. buvusi apranga su logotipu priklausė pačiam J. G..

Liudytoja R. V. parodė, kad dirba D. įmonėje pardavėja-konsultante. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Šiaulių r.. Parduotuvėje dirba 13 m., o pasikeitus savininkui, nuo 2017-02-01 pas G. D.. Dirba viena. Parduotuvės patalpos priklauso J. G.. G. D. įmonė patalpas nuomojasi iš J. G.. Ji prekiauja „Jossered“, „Husgvarna“ produktais. J. G. įmonėje dirbo meistru 2017 m. vasario-gegužės mėn. Atlikdavo remontus ir parduodavo prekes, kai jos nebūdavo. Nuo gegužės mėn. J. G. dirbo meistru pagal patentą iki liepos mėn. Dirbo tose pačiose patalpose, tačiau įmonėje nebedirbo. Įvykio dieną ji išėjo inkasuoti pinigus. Uždarė parduotuvę ir paprašė Griciaus, kad ją prižvelgtų. Kadangi jis yra patalpų šeimininkas, todėl atrakino duris ir įleido į parduotuvę moteris ir joms pardavė įmonei priklausančią prekę. Ji manė, kad J. G. turėdamas patentą gali ne tik dirbti meistru, bet ir parduoti prekes. J. G. raktus nuo patalpų turėjo. Aprangą taip pat. Ją buvo gavęs iš seminarų, nes 12 m. pradirbo toje srityje. Įrašus J. G. knygoje darydavo, kai jos nesant darbo vietoje, parduodavo kokią nors prekę. Tačiau dauguma įrašų yra daryta jos. Nuo 2017 m. gegužės iki spalio mėn. irgi kartais parduodavo prekes. Apie tai, kad J. G. parduoda prekes, įmonės savininkas galėjo nežinoti. Su juo apie tai nekalbėjo.

Liudytojas J. G. parodė, kad nuo 2017-11-22 dirba įmonėje „S.“. Nuo 2017-02-01 iki vasaros dirbo ir G. D. įmonei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kuršėnai. Šios patalpos nuosavybes teise priklauso jam. D. šias patalpas iš jo nuomojasi. Dirbo meistru - pardavėju. Jis išpakuodavo prekes, aptarnaudavo pirkėjus, konsultuodavo juos, remontuodavo garantines prekes. Po to jis išėjo į kitą darbą. Vėliau jis grįžo į D. įmonę, tačiau nebuvo priimtas į darbą. Pradėjo dirbti pagal patentą. Remontuodavo pjūklus D. įmonės parduotuvės patalpose. Aprangą turėjo iš seniau. Ją gavo seminaro metu. Parduotuvėje dirbo pardavėja R. V.. Nuo gegužės mėn. iki spalio mėn. atliko D. įmonės prekių pardavimus, kai R. V. nebūdavo patalpose. Įvykio dieną R. V. išėjo inkasuoti pinigus. Parduotuvė buvo užrakinta. R. jo paprašė prižvelgti parduotuvę. Eidamas į parduotuvę, prie durų pamatė dvi moteris. Pastarosios paklausė, ar jis gali parduoti tepalo. Atsakęs, kad gali, atrakino parduotuvę. Pardavė prekę, išdavė kasos kvitą ir atidavė grąžą. Tai padarė tik iš žmogiškumo. Su D. nekalbėjo apie tai, kad jis pakeis pardavėją, kai pastarosios nebus. Tai atliko savo iniciatyva, nes toje parduotuvėje dirbo daug metų. Padėjo pardavėjai, nes norėjo, kad parduotuvė gautų didesnį pelną ir galėtų jam sumokėti nuomą. Apie padėjimą jis kalbėjo tik su pardavėja ir su ja tarėsi, kad jai padės, kai reikės.

Liudytoja L. G. parodė, kad Valstybinėje mokesčių inspekcijoje Kontrolės departamento vyriausiąja specialiste. Įvykio dieną ji su kolege A. P. atliko patikrinimą Kuršėnuose, (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje. Joms atvykus prie parduotuvės, matė, kaip vyriškis užrakino parduotuvę ir ruošėsi kažkur išeiti. Paklausė to vyro, ar, pastarasis galėtų parduoti tepalo. Minėtas vyras sutiko. Atliko kontrolinį pirkimą. Parduodamas prekę, vyriškis išaiškino tepalo naudojimo tvarką. Iki joms prisistatant, vyriškis nesakė, kad parduotuvėje nedirba. Tik paprašius kasos žurnalo, pastarasis pasakė, kad išleido pardavėją ir trumpam pastarąją pavaduoja. Rašant paaiškinimą, asmuo nurodė, kad namas priklauso jam, ir kad patalpas nuomoją G. D. įmonei. Yra dirbęs čia ir anksčiau, todėl žino visą sistemą, su prekėmis yra susipažinęs. Nenurodė, ar jis buvo susitaręs su savininku ir ar savininkas žinojo, kad jis čia pardavinėja prekes. Minėjo, kad jis kažkada turėjo verslo liudijimą. Sistemoje tikrino, ar jis dirba įmonėje. Grįžusi pardavėja pasakė, kad ji jo paprašė, kad ją pakeistų, kai jos nėra. Paaiškėjo, kad vyriškis pagal susitarimą su pardavėja, ją buvo išleidęs ir tuo metu už ją dirbo pardavėju. Prie medžiagos pridėtos nuotraukos buvo darytos parduotuvėje, patikrinimo metu. Nuotraukose esantis asmuo yra tas pats, kurį matė teismo salėje. Taip pat parduotuvėje buvo rastas parduotuvių prekių registras. Patikrinus jį buvo rasti įrašai, kad jis tą dieną pardavė ir kitą prekę. Iš to suprato, kad jis ne kartą pardavė prekes. Kadangi asmuo turėjo parduotuvės raktus, konsultavo dėl prekių, suskaičiavo pinigus kasos aparate, iš to galima spręsti, kad tas vyriškis toje parduotuvėje dirbo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vieningą teisės taikymo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N575-858/2010). Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.

Nors G. D. nepripažino savo kaltės, nurodydamas, kad jis nieko nežinojo apie pardavėjos R. V. ir buvusio darbuotojo J. G. susitarimą, tačiau jo kaltę, padarius administracinį nusižengimą, įrodo byloje surinkta medžiaga ir liudytojų parodymai. Teismo posėdyje apklausti liudytojai R. V. ir J. G. parodė, kad įvykio dieną pagal jų tarpusavio susitarimą J. G. pavadavo išėjusią R. V.. Abu patvirtino, kad jie abu apie 13 m. kartu dirbo parduotuvėje, tik pasikeitus savininkui J. G. išėjo iš daro dėl per mažo atlyginimo. Pagal jų susitarimą, J. G. nuo gegužės mėn. iki patikrinimo dienos pavaduodamas pardavėją, pardavinėdavo G. D. įmonei priklausančias prekes. Pažymėtina, kad J. G. duodamas parodymus nurodė, kad padėjo pardavėjai, nes norėjo, kad parduotuvė gautų didesnį pelną ir galėtų jam sumokėti nuomą, t. y. dirbo, siekdamas, kad G. D. įmonė gautų daugiau pajamų. Liudytoja R. G. parodė, kad J. G. jas aptarnavo, kaip parduotuvės pardavėjas. Ne tik, kad pardavė jų prašomą prekę, išdavė joms kasos kvitą ir atidavė grąžą, bet ir teikė konsultacijas ir patarimus apie prekės panaudojimą. Ir tik vėliau, joms prisistačius, kad yra iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, J. G. pasisakė, kad nėra parduotuvės pardavėjas ir tik padėjo pardavėjai R. V..

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, liudytojos R. G. parodymai teismo yra vertintini, kaip pagrindiniai įrodymai, kadangi R. G., būdama Valstybinės mokesčių inspekcijos specialiste, atlikdama operatyvų patikrinimą betarpiškai bendravo su J. G., matė, kaip jis dirba ir patvirtino, kad J. G. turėdamas parduotuvės raktus, konsultuodamas dėl prekių, skaičiuodamas pinigus kasos aparate, atliko visus veiksmus, kaip parduotuvės darbuotojas. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina ir parduotuvėje esantis G. D. IĮ parduotų prekių registras, kuriame ne kartą įrašus padarė ir J. G.. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme apklausti liudytojai R. V. ir J. G..

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad G. D. padarė teisės pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kadangi buvo nustatyti visi nelegalaus darbo požymiai, t. y. J. G. G. D. priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių r., dirbo pardavėjo pareigose. Dirbo parduotuvės darbo laiku ir atliko visas pardavėjui priklausančias pareigas. G. D. su J. G. nebuvo sudaręs rašytinės darbo sutarties ir G. D. prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Kad G. D. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą ir jo veiksmai atitinka inkriminuoto nusižengimo požymius patvirtina ir byloje ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), operatyvaus patikrinimo pavedimas (b. l. 3-4), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 5-11), kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas (b. l. 12), J. G., R. V., G. D. paaiškinimai (b. l. 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20), daiktų paėmimo protokolas (b. l. 21), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 22-80), darbo sutartis (b. l. 81), išrašas apie fizinį asmenį VMI sistemoje (b. l. 82-83), negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b. l. 84-86).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų administracinių nusižengimų kiekį ir reikšmingumą. G. D. kaltinamas vieno administracinio nusižengimo padarymu, anksčiau nebaustas administracine tvarka. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. D. skirtina sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda, jos dydį mažinant nuo vidurkio iki minimumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 str., 32-34 str., 619 str. 1 d. 1 p.,-

nutaria:

G. D. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas