- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2007-11-29
- Bylos Nr.
- 1A-424-174-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Dalius Jocys, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- M. V., R. T.
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Ingrida Krušienė Baudž. byla Nr. 1A–424-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.1.1, 1.2.23.1, 2.1.6.2 (S).
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2007 m. lapkričio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. V. ir R. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-28 nuosprendžio, kuriuo M. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 1 d. ir nuteista dvejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. R. T., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Remiantis BK 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2003-11-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir nustatyta galutinė – vienerių metų ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. nuteista už tai, kad iki 2006 m. spalio 5 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,083 g narkotinės medžiagos-heroino, ne mažiau kaip 0,168 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ne mažiau kaip 0,015 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, ne mažiau kaip 0,007 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ne mažiau kaip 0,008 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurias neteisėtai atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir laikė šiame bute esančiame savo kambaryje iki 2006 m. spalio 5 d., kai apie 15.40 val. minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
R. T. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 5 d., apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 80 litų įgijo ne mažiau kaip 0,069 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2006 m. spalio 5 d., apie 13.30 val., išėjęs iš minėto buto, R. T. minėtą narkotinę medžiagą nešėsi nenustatyta kryptimi, kol tą pačią dieną 13.30 val. prie (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie asmens apžiūros metu pas R. T. rado ir paėmė 4 polietileninius maišelius su rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,069 g narkotinės medžiagos- heroino.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji M. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo nuosprendyje padarytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei jos nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. Teigia, kad nebuvo užfiksuotas nė vienas faktas, kad narkotines ar psichotropines medžiagas ji būtų kam nors pardavusi ar kitaip platinusi. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų ji nurodė, kad rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jai, nes jau 16 metų ji jas vartoja. Šias medžiagas, norėdama pagerinti savo psichinę būklę, ji vartojo dideliais kiekiais. Pas ją į namus neretai ateidavo asmenys, vartojantys šias medžiagas, tarp jų ir liudytoja L. D.. Ji neatmeta galimybės, kad pastaroji, būdama pas ją namuose, galėjo vartoti ir jos įsigytas narkotines ar psichotropines medžiagas, kurias ji įsigydavo turgavietėje. Šių medžiagų ji įsigydavo didesnius kiekius, kad užtektų keliems kartams. Ji neteigia, kad liudytoja L. D., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, norėjo ją apkalbėti, tačiau ji, kaip asmuo, vartojantis narkotines ir psichotropines medžiagas, buvo priversta nurodyti aplinkybes, kurių nebuvo. Apeliantės manymu, šie parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Apeliantė nurodo, jog pradėjo intensyvų reabilitacijos kursą, penkis mėnesius nebevartoja narkotinių medžiagų, turi darbą. Teigia, kad teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, jis turi būti pagrįstas objektyviais įrodymais.
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. T. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Mano, kad teismas paskyrė jam tokią griežtą bausmę todėl, kad jis anksčiau buvo teistas. Jis iš tiesų buvo teistas keletą kartų, tačiau bausmes yra atlikęs. Pagal paskutinį nuosprendį jis buvo paleistas iš įkalinimo vietos 11 mėn. 3 d. lygtinai prieš terminą. Grįžęs iš įkalinimo vietos jis pradėjo dirbti, jokių teisės pažeidimų nedarė. Vienintelis jo nusikaltimas yra tai, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Dėl to jis norėjo kreiptis pagalbos į Priklausomybės ligų centro specialistus.
Nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai M. V. ir R. T. pripažino kaltais ir M. V. nuteisė pagal BK 260 str. 1 d., o R. T.- pagal BK 259 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam R. T. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę.
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
R. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tačiau nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl laikytinas recidyvistu ( BK 27 str.1 d.). BK 56 str. dispozicijoje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. T. parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Jam paskirta bausmė artima sankcijos, numatytos BK 259 str. 1 d., vidurkiui, todėl nėra aiškiai per griežta. Švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms, R. T. apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija nesutinka su apeliantės M. V. apeliacinio skundo argumentais, kad jos nusikalstama veika iš BK 260 str. 1 d. turi būti perkvalifikuota į BK 259 str. 1 d. Nors apeliantė ir teigia, kad narkotines ir psichotropines medžiagas vartojo ji pati, jų nepardavinėjo ar kitaip neplatino, tačiau byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės paneigia šiuos jos argumentus. Tai, kad apeliantė neteisėtai įgydavo, laikydavo narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti, patvirtina liudytojų G. S., L. J., L. D. parodymai. Liudytojas G. S. patvirtino tas aplinkybes, kad nuvykus atlikti kratos, prie namo sutiko L. J., kuri teigė, jog ketina nusipirkti narkotinių medžiagų. Apeliantės kambaryje bei jos piniginėje buvo surasta ir paimta įvairių rūšių psichotropinių medžiagų ir heroino. Šios medžiagos buvo sudėtos į polietileninius maišelius. Patikrinus M. V. mobiliojo ryšio telefoną buvo rasta L. J. jai rašyta SMS žinutė, kurioje ji nurodė, kad pageidauja gauti du „ čekius“ su „vitaminu“. Nors liudytoja L. J. ir teigia, kad šią žinutę iš jos mobiliojo ryšio telefono parašė nepažįstamas asmuo, tačiau kolegija šiuos jos parodymus vertina kaip siekimą palengvinti kaltinamosios padėtį. Akivaizdu, kad jos apsilankymo pas apeliantę tikslas buvo narkotinių medžiagų įsigijimas. Tai patvirtina SMS žinutės turinys. Be to, liudytoja L. J. parodė, jog buvo girdėjusi, kad M. V. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, nors teigė, kad pati pas ją jų nepirkusi. Liudytoja L. D. taip pat patvirtino, kad ji duodavo apeliantės mobiliojo ryšio telefono numerį asmenims, kurie norėdavo įsigyti narkotinių medžiagų iš apeliantės. Šiais parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti. Pati apeliantė nurodo, kad pastaroji liudytoja neturėjo pagrindo ją apkalbėti. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. teigė, kad įsigydama narkotinių medžiagų sau, ji jų pirkdavo ir L. D.. Šias aplinkybes patvirtina ir apeliantės mobiliojo ryšio telefone buvusių SMS žinučių turinys (t. 1, b. l. 98-99 ). Kitokiu platinimu laikomas psichotropinių ar narkotinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolas, atlyginant už paslaugas. Taigi, nors, kaip teigia liudytoja L. D., to neneigia ir pati apeliantė, tai, kad ji aprūpindavo liudytoją narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis, jau ir yra šių medžiagų platinimas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kratos metu pas M. V. surastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis nedidelėmis dozėmis, jos buvo įvairių rūšių, o tai patvirtina, kad jos buvo paruoštos parduoti. Visų byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai įvertintų įrodymų visetas neabejotinai įrodo, kad M. V. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai. Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų M. V. ir R. T. apeliacinius skundus atmesti.