Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo E. Š. atstovui Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei D. D., atsakovo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo surinkti įrodymai, neva jis ir jo kolega nebuvo apie 40 minučių išlipę iš tarnybinio automobilio, nepagrįsti įrodymais. Pažymėjo, kad Vieningos pajėgų valdymo sistema (toliau ir - VPVS), kurios užfiksuotais duomenimis remiamasi Patikrinimo išvadoje, kartais genda, ne visi daviniai (kaip pvz. mašinų durelių atidarymas ar uždarymas) gali būti užfiksuoti. Patikrinimo išvadoje informacijos apie tai, ar VPVS tikrinimo metu veikė tinkamai, nėra.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad patrulis E. Š. kartu su kolega J. K. 2015-08-28 patruliuodami Kauno AVPK Jonavos r. PK teritorijoje automobiliu (duomenys neskelbtini), apie 2.46 val. pastatė tarnybinį automobilį ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini). Remiantis VPVS duomenimis, minėtas ekipažas toje vietoje stovėjo apie 42 min. (nuo 2.46 val. iki 3.28 val.), automobilio variklis, degimas, šviesų sistema buvo išjungta, visos automobilio durys uždarytos, patrulio veiklos statusas „Laisvas“. Atsižvelgiant į tai, kad esant laisvam patrulio statusui, be tarnybinio būtinumo apie 40 minučių sėdėjo stovinčiame tarnybiniame automobilyje, esant palankioms, ne ekstremalioms oro sąlygoms, E. Š. savo veiksmais pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 5-V-13 redakcija) 20.7 p. reikalavimą ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl aplaidumo. Už šiuos pažeidimus pareiškėjui Kauno AVPK viršininko 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-1075 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1.2 punktu buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Mano, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai. Pareigūnų J. K. ir E. Š. teiginius apie tai, kad jie automobilyje nesėdėjo visą minimą laikotarpį, atsakovas įvertintino kritiškai, kaip gynybines jų versijas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui E. Š., Kauno AVPK Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui, atsižvelgiant į Kauno APVK 2015-09-30 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-213, Kauno AVPK viršininko 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-1075 1.2 punktu (toliau ir – skundžiamas Įsakymas) buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau ir – Instrukcija) 20.7 punkto reikalavimų pažeidimą.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Kauno AVPK viršininko 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-1075, kurio 1.2 punktu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau ir - Vidaus tarnybos Statutas). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau ir – Tvarka).

Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y., turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).

Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos 6, 20 p.).

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, Nr. A62–200/2011). Taigi, motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis, todėl teismas, spręsdamas tokio administracinio akto pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, Nr. A146–1459/2010, LVAT 2011-02-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011).

Skundžiamas Įsakymas yra grindžiamas Kauno AVPK 2015-09-30 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-213 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (toliau ir – Patikrinimo išvada). Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pareigūnas E. Š. 2015-08-28 patruliuodamas Kauno AVPK Jonavos r. PK teritorijoje automobiliu (duomenys neskelbtini), apie 2.46 val. pastatė tarnybinį automobilį ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir esant laisvam patrulio statusui, be tarnybinio būtinumo, sėdėjo stovinčiame tarnybiniame automobilyje, esant palankioms, ne ekstremalioms oro sąlygoms apie 40 minučių ir tuo pažeisdamas Instrukcijos 20.7 p. reikalavimą (Policijos patruliui tarnybos metu draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas), padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

Pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo esmė – E. Š., atvykęs į patruliavimo vietą, pastatė tarnybinį automobilį ir be tarnybinio būtinumo jame buvo, esant palankioms, ne ekstremalioms oro sąlygoms apie 40 minučių.

Atsakovas grįsdamas šią išvadą, iš esmės vadovaujasi keliais įrodymais. Pirma, tai, kad darbo grupė, Kauno mieste ir Jonavoje tikrindama Kauno AVPK budėtojų ir patrulinių padalinių pareigūnų darbo drausmę bei pasirengimą vykdyti tarnybines funkcijas, 2015-08-28 apie 3.30 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini), prie stovinčio neužvesto tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo pareigūnai J. K. ir E. Š., automobilio šviesos ir variklis buvo išjungti. Ir antra, Vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau ir - VPVS) užfiksuotais duomenimis apie tai, kad patrulių ekipažas (duomenys neskelbtini) 2015-08-28 nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. stovėjo (duomenys neskelbtini) ir visą stovėjimo minėtoje vietoje laikotarpį, automobilio variklis, degimas, šviesų sistema buvo išjungta, visos automobilio durys uždarytos, patrulio veiklos statusas „Laisvas“. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2015-08-28 nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. laikotarpiu, buvo tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini), atsakovas nepateikė.

Teismas įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, jog jie nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas visą minimą laikotarpį (2015-08-28 nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min.) buvo tarnybiniame automobilyje. Pažymėtina, kad fakto, jog 2015-08-28 apie 3.30 val. pareiškėjas buvo neužvestame tarnybiniame automobilyje, niekas neginčija, tą patvirtina ne tik atsakovo pateikti duomenys, bet ir pats pareiškėjas. Darbo grupės, Kauno mieste ir Jonavoje tikrinusios Kauno AVPK budėtojų ir patrulinių padalinių pareigūnų darbo drausmę bei pasirengimą vykdyti tarnybines funkcijas, užfiksuoti duomenys patvirtina faktą, kad 2015-08-28 apie 3.30 val. pareiškėjas sėdėjo neužvestame tarnybiniame automobilyje, tačiau jokiu būdu nepatvirtina, jog šiame automobilyje E. Š. buvo nuo 2 val. 46 min., t. y. daugiau nei 40 minučių. Atsakovas Patikrinimo išvadoje ypač akcentavo VPVS duomenis, kuriuose užfiksuota, kad patrulių ekipažas (duomenys neskelbtini) 2015-08-28 nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. stovėjo (duomenys neskelbtini) ir visą stovėjimo minėtoje vietoje laikotarpį, automobilio variklis, degimas, šviesų sistema buvo išjungta, visos automobilio durys uždarytos, patrulio veiklos statusas „Laisvas“. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nubaustas už tai, kad minimą laikotarpį be tarnybinio būtinumo buvo automobilyje apie 40 minučių, o ne už tai, kad automobilio variklis, degimas, šviesų sistema buvo išjungta. Vadinasi faktą, kad E. Š. iš tikrųjų ginčo laikotarpį galėjo būti automobilyje, galėtų patvirtinti VPVS duomenys apie automobilio durų padėtį (buvo darinėjamos ar ne). Teisminio nagrinėjimo metu, iškilus ginčui, kad VPVS galėjo nefiksuoti durų atidarinėjimo, teismas išsireikalavo papildomus įrodymus apie patrulių ekipažo (duomenys neskelbtini), tarnybinio automobilio Škoda Yeti valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršruto istoriją užfiksuotą VPVS. Gautais duomenimis vienareikšmiškai nustatyta, kad VPVS sistemoje nėra duomenų apie tai, kad patrulių ekipažo (duomenys neskelbtini), tarnybinio automobilio Škoda Yeti valst. Nr. (duomenys neskelbtini), durys buvo atidaromos visą pareiškėjo budėjimo laikotarpį, t. y. nuo 2015-08-27 19.30 val. iki 2015-08-28 08.00 val. (b. l. 93-98, Akivaizdu, kad pareiškėjas negalėjo pradėti tarnybos automobiliu neatidaręs durų, todėl neginčijamai teismo konstatuojama, jog VPVS dėl nenustatytų priežasčių, ginčo laikotarpiu nefiksavo automobilio Škoda Yeti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durų atidarymo. Aplinkybes, kad VPVS automobilio Škoda Yeti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durų atidarymo nefiksavo visą budėjimo laikotarpį, teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovė. Įvertinus šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, kad VPVS duomenys, kuriais remiamasi Patikrinimo išvadoje, neįrodo, jog pareiškėjas 2015-08-28 nuo 2 val. 46 min. iki 3 val. 28 min. buvo tarnybiniame automobilyje.

Kaip minėta, atsakovas kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo buvimą automobilyje ginčo laikotarpį, nepateikė. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo abejoti E. Š. duotais paaiškinimais, kad jis į tarnybinį automobilį įsėdo tik apie 3.25 val., nes vadovaujantis patrulių būrio vado sudaryta tarnybine užduotimi ruošėsi keisti dislokacijos vietą. Šiuos jo parodymus patvirtina bylioje esanti tarnybos užduotis patruliui, pagal kurią pareiškėjo ekipažui (duomenys neskelbtini) nuo 3.30 val. iki 4.30 val. keitėsi užduotis (b. l. 51).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas atvykęs į patruliavimo vietą, pastatė tarnybinį automobilį ir be tarnybinio būtinumo jame buvo, esant palankioms, ne ekstremalioms oro sąlygoms apie 40 minučių. Užfiksuotas faktas, kad E. Š. 2015-08-28 apie 3.30 val. sėdėjo automobilyje, negali būti vertinamas kaip buvimas tarnybos metu stovinčiame tarnybiniame automobilyje be tarnybinio būtinumo, kadangi visiškai logiški ir pagrįsti pareiškėjo paaiškinimai apie tai, kad jis prieš kelias minutes įsėdo į automobilį, norėdamas keisti dislokacijos vietą.

Dėl išvardintų priežasčių nenustačius pareiškėjo neteisėtos veikos bei kaltės, teismas konstatuoja, jog E. Š. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl skundžiamas Įsakymas (1.2 p.) panaikinamas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neužtikrinant objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-1075 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1.2 punktą, kuriuo E. Š. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.