Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovui Almantui Padimanskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo J. R. buvo pripa­žin­ta neveiksnia, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. R., N. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Neveiksnia pripažinta J. R. yra neįgali nuo vaikystės, jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis ir 25 procentų darbingumas. Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad pagal savo sveikatos būklę ji nesugeba tvarkytis visose turtinių bei neturtinių santykių srityse, jai konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. R. geba iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, tvarkytis asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje ir savitvarkos įgūdžių srityje, nes pinigus iš dalies pažįsta, realiai įvardija kokių maisto produktų galima įsigyti už 2,5 Eur, suvokia trumpų klausimų bei pateikiamos informacijos esmę, pati gali pasiimti maisto ir pavalgyti, iš dalies gali pasirūpinti savimi, gali pasirūpinti savo higiena, išplauti indus, padaryti kavą, nors tam reikia ir priežiūros. Todėl šiose srityse J. R. prašoma pripažinti ribotai veiksnia. Kitose srityse ji yra neveiksni, nes nesuvokia sutarčių informacijos, nemoka skaityti, negali priimti sprendimo, įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimų, nesuvokia savo sveiktos būklės, savarankiškai lankytis gydymo įstaigose nesugeba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-379-780/2014 J. R. pripažinta neveiksnia. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą jai buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jos psichinei būklei nustatyti. Iš civilinėje byloje Nr. 2-379-780/2014 esančio Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad J. R. konstatuotas sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, kuris priskiriamas prie sunkių sveikatos sutrikimų, ir ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad globėja per vienerius metus nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jos globotinė J. R. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose J. R. yra neveiksni, kuriose ribotai veiksni.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad J. R. psichomotorinis vystymasis atsilikęs nuo vaikystės, pradėjo kalbėti tik 12 metų, nesimokė, nemoka skaityti ir rašyti, dėl neadekvataus elgesio buvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje, dezorientuota laike, abstrahuoja, apibendrina sunkiai, žinių turi mažai, interesų ratas siauras, buityje savarankiškai nesusitvarko, reikalinga kitų pagalba, jai konstatuojamas sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog J. R. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ir pagerėjo. Neveiksnios J. R. globėja patvirtino, kad jos globotinės sveikata nepasikeitė ir ji jokioje srityje negali priimti adekvačių sprendimų bei tinkamai savimi pasirūpinti. Byloje pateiktas 2017-05-10 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad J. R. prasmingos veiklos namuose nevykdo, daug ko nesupranta, gali apsirengti nešvariais drabužiais, neatsižvelgti į oro sąlygas, gali be tikslo išeiti iš namų, maisto pasigaminti nemoka, gali be saiko valgyti cukrų ir druską, pinigų nepažįsta ir nesuskaičiuoja, orientacija sutrikusi, bendros žinios labai skurdžios, neįgali nuo vaikystės, jokiose turtinių bei neturtinių santykių srityse savarankiškai tvarkytis nesugeba, jai konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai. Socialinio darbuotojo išvada Nr. VI-31 dėl J. R. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nesudaro pagrindo konstatuoti J. R. psichinės sveikatos pagerėjimo, nes ji paremta tik vienos susitikimo su tiriamąja metu gautais duomenimis, kuriuos įvertino ne psichiatras, o socialinis darbuotojas. Tuo tarpu Teismo psichiatrinės ekspertizės, atliktos prieš tris metus, duomenys ir 2017-05-10 medicinos dokumentų išraše nurodyti gydytojo psichiatro duomenys apie J. R. psichinę būklę ir negebėjimą suvokti savo veiksmus bei pririmti savarankiškus sprendimus, iš esmės visiškai sutampa.

Byloje nesant duomenų apie neveiksnia pripažintos J. R. sveikatos būklės pagerėjimą teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada, pateikta Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-379-780/2014 (CPK 469 str. 1 d.).

Iš byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir darbingumo lygio pažymos nustatyta, kad J. R. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis ir 25 procentų darbingumas. Į bylą pateikta 2017-09-20 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvada Nr. VI-31 dėl J. R. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad ji visose srityse. Išskyrus dvi, negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, nes nesuvokia sutarčių informacijos, nemoka skaityti, negali priimti sprendimo, įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimų, nesuvokia savo sveiktos būklės, savarankiškai lankytis gydymo įstaigose nesugeba. Tuo tarpu asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje ir savitvarkos įgūdžių srityje nurodoma, kad J. R. geba iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, tvarkytis nes pinigus iš dalies pažįsta, realiai įvardija kokių maisto produktų galima įsigyti už 2,5 Eur, suvokia trumpų klausimų bei pateikiamos informacijos esmę, pati gali pasiimti maisto ir pavalgyti, iš dalies gali pasirūpinti savimi, gali pasirūpinti savo higiena, išplauti indus, padaryti kavą, nors tam reikia ir priežiūros.

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksnia pripažintos J. R. sveiktos būklė nepagerėjo, todėl pripažinti ją nei visiškai veiksnia, nei ribotai veiksnia pareiškėjo siūlomose srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jos interesų, ji nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti sau. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, J. R. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės suprasti negali, nes ji negali suprasti gaunamos informacijos, nemoka skaičiuoti, negali suvokti kas naudinga, kas žalinga. Todėl ji negali gyventi savarankiškai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, ji gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdama neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti J. R. neveiksnia keistinas ir ji pripažintina neveiksnia tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad J. R. psichikos sutrikimas egzistuoja nuo vaikystės, o jos sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jos darbingumas yra tik 25 procentai ir ji dirbti visiškai nenori, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus, nes dirbti ji iš esmės negali dėl konstatuoto nedarbingumo. Be to, sprendimą dėl darbo sutarties, kaip dvišalio sandorio, sudarymo priima net tik darbuotojas, bet ir darbdavys. Todėl nėra prielaidų iš anksto abejoti, kad panaikinus neveiksnumą šioje srityje J. R. galėtų sudaryti darbo sutartį dėl darbo, kurio ji nesugebėtų dirbti, ar dalyvaudama sutartiniuose darbo santykiuose pakenktų savo ar darbdavio interesams. Jos galimybes dirbti konkretų darbą pagal turimą darbingumo lygį prieš darbo sutarties sudarymą visų pirma įvertintų būtent darbdavys, kuris nebus suinteresuotas pavesti J. R. darbą, kurio ji nesugebėtų atlikti. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad neveiksnumo panaikinimas darbo teisinių santykių srityje galėtų kelti grėsmę J. R. interesams, net jeigu ji ir panorėtų ieškoti darbo. Todėl pripažinti ją neveiksnia šioje srityje, kuri nėra aktuali, ir kurioje jai nekiltų pavojų panaikinus veiksnumo ribojimą, nėra būtinybės. Tuo tarpu riboti J. R. veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją.

Taip pat nėra prasmės riboti J. R. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje J. R. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad J. R. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirta pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ji pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimų J. R. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, jis nesuvokia pinigų paskirties ir vertės, nemoka jų suskaičiuoti, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose, įskaitant ir smulkius buitinius sandorius. Nemokėdama skaičiuoti J. R. negalėtų racionaliai disponuoti pinigais, nes jis negali suvokti jų vertės ir savo galimybių turint tam tikrą sumą. Iš globėjos pateiktų J. R. elgesio su pinigais ir prekėmis pavyzdžių matyti, kad ji tiesiog nesuvokia nei kam reikalingi pinigai, nei kaip jais reikia naudotis, todėl ji ne tik nesugebėtų apsipirkti, bet ir galėtų patekti į tokią padėtį, kuri kitiems gali pasirodyti kaip vagystė. Atitinkamai tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, ji negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes nesuvokia, kad higiena, švara, namų aplinka, savo sveikata reikia rūpintis ne bet kaip, o nuolat ir tinkamai, nežino kaip tai padaryti, nesuvokia, kad jos priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jai pačiai. Todėl šiose srityse J. R. pripažintina neveiksnia.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar atleisti J. R. globėją nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėja turi vykdyti savo pareigas toliau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-379-780/2014, kuriuo J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia, ir pripažinti J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.