- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- 2YT-4003-980/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01895-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Pareiškėjas
- I. A.
- Suinteresuotas asmuo
- G. A., N. A., A. A., Klaipėdos miesto 7-ajam notarų biurui, VĮ Turto bankui
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant pareiškėjos I. A., suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. A., N. A., A. A., Klaipėdos miesto 7-ajam notarų biurui, VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, I. A., po savo tėvo, K. A. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Nurodė, kad A. A. ir K. A. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2003 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp A. A. ir K. A. buvo nutraukta, o butas, adresu (duomenys neskelbtini) po ½ buto dalį liko A. A. ir K. A. asmeninės nuosavybės teise. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas, K. A., po kurio mirties liko jam nuosavybės teise priklausęs turtas – ½ buto dalis, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog po tėvo mirties niekas į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pareiškėjos brolis ir sesuo sutinka, kad tėvo buto dalis atitektų I. A.. Papildomai nurodo, jog faktiškai pradėjo valdyti ir naudotis paveldimu tėvo turtu – ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog po tėvo mirties kartu su mama A. A. gyvena minėtame bute, jį prižiūri, moka komunalinius mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; testamento, kuriuo palikėjas būtų turtą palikęs valstybei, - nebuvo sudaręs, todėl nagrinėjamu atveju turtas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Prašė pareiškėjos I. A. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų G. A., A. A. ir N. A. atstovas advokatas V. Katėnas patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, jog po tėvo mirties I. A. su motina A. A. liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su mama rūpinasi butu ir jo išlaikymu, moka komunalinius mokesčius. Kiti įpėdiniai įvaikiai G. A. ir N. A. dėl jiems priklausančios buto dalies paveldėjimo į notarą nesikreipė, teismui pateikė rašytinius sutikimus, kuriuose nurodo, jog yra išvykę gyventi į užsienį ir neprieštarauja, kad po tėvo mirties jiems priklausanti turto dalis atitektų I. A..
Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Apie posėdį informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas (CPK 442 str. 1 p., 444 str. 2 d. 8 p.).
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos atstovo paaiškinimais nustatyta, jog K. A. mirė 2011 m. vasario 19 d. (įrašo Nr. 320) (b. l. 9). K. A. buvo išsituokęs (b. l. 4). K. A. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ buto dalis, esančio (duomenys neskelbtini). Mirus K. A. jo dukra, I. A., toliau liko gyventi mamai ir tėvui lygiomis dalimis priklausiusiame bendrai įgytame bute, rūpinasi tėvo turto dalimi, moka mokesčius, naudojais šiuo turtu ir jį faktiškai valdo. Duomenų, apie įregistruotus palikimo priėmimo faktus nėra. Kiti paveldėtojai G. A. ir N. A. pateikė rašytinius sutikimus, kad neprieštarauja, jog mirusio tėvo turto dalis atitektų I. A.. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų - mokesčių mokėjimo kvitų - matyti, kad I. A. faktiškai palikimą po tėvo K. A. mirties priėmė, pradėdama valdyti turtą ir rūpintis juo – kartu su mama mokėjo visus privalomus mokesčius už teikiamas paslaugas, rūpinosi buto priežiūra (CK 5.51 str.).
Palikimo įgijimui, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Pagal CPK 442 straipsnio 1 punktą bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kurios neatsiejamai būtinos nustatant vieno ar kito juridinio fakto būvimą ar nebūvimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Iš byloje esančių duomenų, darytina išvada, jog pareiškėja I. A. priėmė palikimą po savo tėvo K. A. mirties (duomenys neskelbtini) d. Po K. A. mirties pareiškėja faktiškai gyveno bute (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis asmeninės nuosavybės teise priklausė palikėjui, ir jį valdė bei naudojosi, mokėjo už jo išlaikymą skaičiuojamus mokesčius. Kadangi pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus bei tai, kad kiti įpėdiniai sutinka, jog visa tėvo turto dalis atitektų I. A. byloje darytina išvada, kad I. A. priėmė po tėvo K. A. mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo, K. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimą, t.y. ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja I. A. galėtų priimti palikimą, atsiradusį po tėvo K. A. mirties.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.