Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-05-23 · Civilinė byla Nr. 2-1249-323/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-05-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-23
Bylos Nr.
2-1249-323/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11205-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas
UAB „Euroratas“
Atsakovas
UAB „Skaisčios marios“
Advokatai
Alvydas Buta
Civilinė byla Nr. 2-1249-323/2012(Proceso Nr. 2-06-3-11205-2011-4)Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.3.6.; 44.2.; 50.5.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 23 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Alvydui Butai, atsakovo atstovui S. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Euroratas“ ieškinį atsakovui UAB „Skaisčios marios“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovo UAB „Skaisčios marios“ priešieškinį ieškovui UAB „Euroratas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo pripažinti, kad 2010-04-30 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 1000,00 Lt nuomos mokesčio, 202,00 Lt delspinigių, 2000,00 Lt baudos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas iki 2011-05-31 išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovui pranešus, kad pageidauja nutraukti nuomos sutartį, šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas sumoka ieškovui nuomos mokestį ir komunalines paslaugas už 2011 m. balandžio mėn. bei dvigubai mažesnes sutartines netesybas – 1000,00 Lt baudos. Atsakovas apmokėjo komunalinius mokesčius už 2011 m. balandžio mėn., tačiau nuomos mokesčio ir netesybų nesumokėjo (b.l. 3-4).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pažeidė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai ir savavališkai, prieš tai neįspėjęs ir nesuderinęs su atsakovu, nuėmė atsakovo reklamines iškabas. Pažymėjo, kad reklaminių iškabų kabėjimas buvo ypatingas veiksnys, nulėmęs patalpų pasirinkimą. Be reklamos iškabų patalpos neatitiko atsakovo lūkesčių ir jomis nebuvo galima naudotis. Tokiais veiksmais ieškovui pažeidus tarp šalių sudarytą nuomos sutartį, atsakovas raštu 2011-03-28 ir 2011-04-14 informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą ir vadovaujantis nuomos sutarties 9.3.1.1. p. teisėtai nutraukė nuomos sutartį. Sutinka sumokėti 1000,00 Lt nuomos mokesčio už 2011 m. balandžio mėn., tačiau nesutinka su netesybų mokėjimu, kadangi atsakovas tinkamai informavo ieškovą apie nuomos sutarties nutraukimą (b.l. 23-28).

Šalies argumentai

Atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašo teismo priteisti iš ieškovo 4506,00 Lt žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui be įspėjimo nuplėšus atsakovo reklaminę iškabą ir ją sugadinus, ieškovas turi atlyginti nuostolius dėl naujos iškabos pagaminimo, kurie sudaro 3000,00 Lt. Taip pat nurodė, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, atsakovas buvo priverstas išsikelti ir ieškoti naujų patalpų veiklai vykdyti, dėl šių aplinkybių atsakovui buvo padaryta žala, jis negavo mažiausiai 1506,00 Lt pajamų už 2011 m. gegužės mėn. (b.l. 44-45).

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, paršo teismo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas atsakovo reklaminės iškabos nenukabino ir nenuplėšė, dėl šio fakto atsakovas į ieškovą nesikreipė, policijai nepranešė. Dėl šių aplinkybių, nėra ieškovo neteisėtų veiksmų, todėl priešieškinys kaip neįrodytas atmestinas (b.l. 55-56).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad šalys telefonu susitarė dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsakovas įsipareigojo sumokėti 1000,00 Lt nuomos mokesčio už 2011 m. balandžio mėn. ir 1000,00 Lt baudos, tačiau šių įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovas iš patalpų išsikėlė 2011 m. gegužės mėn. pradžioje, ieškovui tikslios datos nepranešęs, ieškovas atvykęs į patalpas, atsakovo neberado. Pažymėjo, kad ieškovas jokių atsakovo reklamų nenukabino ir nenuplėšė, o apie siekį sukurti vieningą pastato eksterjerą atsakovas žinojo nuo 2010 m. spalio mėn., todėl ieškovo įpareigojimas atsakovą nusiimti reklamas nebuvo netikėtas.Be to, pažymėjo, kad atsakovas reklamos priemones naudojo pažeisdamas 2010-04-30 nuomos sutarties sąlygas – 2.1.4. punktą, t.y. pakabino (pastatė) reklaminę šviesdėžę ir ant patalpos, kurią nuomojo lango prilipdė reklaminius lipdukus, nesuderinęs su Nuomotoju ir neturėdamas nustatyta tvarka gauto leidimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad sutinka sumokėti 1000,00 Lt nuomos mokesčio. Taip pat nurodė, kad ieškovą apie nuomos sutarties nutraukimą žodžiu informavo 2011-03-16 iš karto po to, kai nuo nuomojamų patalpų lango stiklo buvo nuplėšta reklama, o 2011-03-28 apie nuomos sutarties nutraukimą pranešė raštu, raštą įteikiant ieškovo atstovei L. Z. į rankas, o 2012-04-14 pretenziją ieškovui išsiuntė paštu. Pažymėjo, kad apie tai, kad bus nuplėšiama reklama įspėtas nebuvo, aplinkybės, kad nebus galima ant pastato turėti savo išorinių reklamų su atsakovu nebuvo derintos, reklamos pašalinimas buvo staigmena. Atsakovas pabrėžė, kad be išorinių reklamų vykdyti veiklos negalėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. S. parodė, kad 2011 m. kovo vidury, kai klientas lankėsi atsakovo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kai išgirdo, kad lauke plėšiama reklama - didelis lipdukas ant lango. Nurodė, kad reklamą – lipduką nuo lango, nuiminėjo du vyrai, nuimant reklaminis lipdukas nebuvo suplėšytas (b.l. 104-106).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2010-04-30 tarp ieškovo ir atsakovo pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui 63,00 kv.m. prekybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-9). Tarp šalių sudaryta nuomos sutartis buvo terminuota, turėjo galioti iki 2011-05-31, tačiau atsakovas iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) išsikėlė prieš terminą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1000,00 Lt nuomos mokesčio už 2011 m. balandžio mėn. bei netesybas – 2000,00 Lt baudos ir 202,00 Lt delspinigių.

Nagrinėjamoje byloje šalių teisiniai santykiai susiklostė remiantis terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Nuomos santykius reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-203/2007; 2008-09-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-430/2008; kt.).

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Tačiau tais atvejais, kai sutarties nutraukimo pageidauja tik viena sutarties šalių, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 straipsnio 1 dalis; 6.497, 6.498 straipsniai; kt.) ar sutarties (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais.

Terminuotos nuomos sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.247 ir 6.248 straipsniai, o terminuotos nuomos sutarties nutraukimą kitaip nei numatyta nurodytuose straipsniuose šalys gali numatyti sutartyje. Nagrinėjamos bylos šalys 2010-04-30 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė pagrindus, kuriais tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, ir pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį įgyja teisę šiais pagrindais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipdamos į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-29 nutarimas c.b. Nr. 3K-P-346/2004; 2008-09-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-430/2008; kt.).

Byloje kilo ginčas dėl kieno kaltės – ieškovo ar atsakovo – buvo nutraukta 2010-04-30 šalių sudaryta nuomos sutartis. Ieškovas savo reikalavimus dėl 2000,00 Lt baudos už nuomos sutarties nutraukimą kildina remdamasis nuomos sutarties 9.3.1.2. punktu, kuriame numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, įspėjus kitą šalį raštu ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų; priešingu atveju kita šalis gali reikalauti sumokėti 2000,00 Lt baudą. Tuo tarpu atsakovas laiko, kad nuomos sutartis nutraukta teisėtai, laikantis sutarties 9.3.1.1. punkto reikalavimų, pagal kurį ieškovui neteisėtais veiksmais pašalinus atsakovo reklamą ir atsakovui pareiškus pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, ieškovui nuostolių neatlyginus, atsakovas įgijo teisę, įspėjęs prieš 15 dienų, sutartį nutraukti vienašališkai.

Iš nagrinėjamoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalių sudaryta terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis jos 9.2. punktu, turėjo galioti iki 2011-05-31, tačiau atsakovas išsikėlė prieš terminą, tiksli data bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, ieškovas teigia, kad tai įvyko 2011 m. gegužės mėn. pradžioje (b.l. 3, 89, 90), atsakovas nurodo, kad iš patalpų išsikėlė 2011 m. balandžio mėn. viduryje (b.l. 91, 92). Nagrinėjant, ar atsakovas tinkamai pasinaudojo tarp šalių sudarytos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9.3.1.1. punkte įtvirtinta teise vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, reikia nagrinėti šiame punkte įtvirtintus reikalavimus ir atsakovo veiksmus. Minėtas punktas numato, kad sutarties šalis gali nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jei pastaroji šalis, patyrusi nuostolių ir pateikusi kitai šaliai rašytinį reikalavimą tokius nuostolius atlyginti, negauna patirtų nuostolių atlyginimo ar jai nepareikštas motyvuotas atsisakymas atlyginti tokius nuostolius, turi teisę raštu ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų įspėti kitą šalį apie sutarties nutraukimą. Nagrinėjant bylą šios sutarties nuostatos kontekste, atsakovas teigia, kad 2011-03-16 nuo jo nuomojamų patalpų lango lauko pusėje buvo nuplėšta tinklinė reklama, tą pačią dieną ieškovo atstovė L. Z. nurodė atsakovui – nuomininkui nusiimti ant pastato uždėtą reklaminę iškabą – šviesdėžę (b.l. 25, 44, 90). Tiek atsakovas (b.l. 90), tiek teismo metu apklaustas liudytojas (b.l. 105) parodė, kad 2011-03-16 reklamą nuo lango plėšė du vyrai. Atsakovo manymu reklamą plėšę vyrai savo veiksmus vykdė su ieškovo atstovės žinia ir jos nurodymu, tačiau ieškovo atstovas šias aplinkybes neigia (b.l. 55, 89). Atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė. Nepaisant to, atsakovas laikė, kad nuostolių dėl reklaminės iškabos sunaikinimo, kuriuos įvertino 3000,00 Lt, patyrė būtent dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį (b.l. 24), tiek teismo posėdžio metu (b.l. 91) teigia, kad apie reklamos nuplėšimu ir nurodymu nusikabinti šviesdėžę padarytus 3000,00 Lt nuostolius ieškovo atstovei L. Z. žodžiu pranešė 2012-03-17, raštu - 2012-03-28 (b.l. 29), raštą įteikiant pačiai ieškovo atstovei, tačiau taip pat jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui pretenzija dėl 3000,00 Lt nuostolių patyrimo surašyta 2011-04-14 (b.l. 15), išsiųsta ieškovui 2011-05-06 (b.l. 80), ir kaip matyti iš viešos informacijos apie pašto siuntas, ieškovas ją gavo 2011-05-10, o sąskaitą dėl atsakovo patirtų nuostolių atsakovas išrašė tik 2010-06-10 (b.l. 33), t.y. tiek pretenzija dėl atsakovo patirtų nuostolių, tiek sąskaita faktūra dėl tokių nuostolių ieškovui įteikta, kai atsakovas jau buvo išsikėlęs iš nuomotų patalpų, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ieškovas neigia iki 2010-05-10 gavęs kokią nors atsakovo pretenziją dėl patirtų nuostolių. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CK 6.218 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pranešimo apie numatomą sutarties nutraukimą bendrą tvarką, nurodant, kad CK 6.217 straipsnio nustatytais pagrindais apie sutarties nutraukimą vienašališkai (nesikreipiant į teismą), privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Tokios nuostatos leidžia sutartį pažeidusiai šaliai iš anksto sužinoti nukentėjusios šalies poziciją ir išvengti papildomų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-29 nutarimas c.b. Nr. 3K-P-346/2004). Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9.3.1.1. punkte įtvirtintus vienašališko sutarties nutraukimo reikalavimus, pretenzija dėl netinkamo sutarties vykdymo ir patirtų nuostolių ieškovui įteikta 2011-05-10, nors kaip teigia pats atsakovas iš nuomotų patalpų išsikėlė dar 2011 m. balandžio mėn. viduryje, todėl neišlaikytas 15 dienų terminas įspėjimui dėl sutarties nutraukimo pateikti. Kaip minėta 2010-04-30 nuomos sutartyje šalys susitarė dėl kitokios, nei numatyta dispozityviosiose teisės normose vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. teisės nutraukti sutartį neteismine tvarka, įspėjant kitą šalį prieš tam tikrą laiko tarpą. Byloje nagrinėjamos terminuotos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos nustatė šalims teisę nutraukti sutartį be sutarties pažeidimo tik laikantis įspėjimo termino. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė šalių sudarytą nuomos sutartį ir nesilaikė jos vienašališko nutraukimo įspėjimo terminų, atsakovas laikomas pažeidusiu 2010-04-30 nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjime (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis); jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-430/2008). Šalių sudarytos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9.2. punkte numatyta, kad sutartis turėjo galioti iki 2011-05-31. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad ieškovas nuomos mokestį prašo priteisti tik už 2011 m. balandžio mėn., ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1000,00 Lt nuomos mokesčio.

Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sudarytoje nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytos netesybos už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. CK normose įtvirtinta kompensacinės paskirties netesybų samprata. Neįvykdžius prievolės netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus turtinius interesus, jos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliai, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas netinkamai vykdė nuomos sutartį bei vadovaujantis nuomos sutarties 4.2. ir 9.3.1.2. punktais, ieškovui iš atsakovo priteistina 202,00 Lt delspinigių ir 2000,00 Lt bauda.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 2 d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-08-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Dėl priešieškinio

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 3000,00 Lt žalos, patirtos dėl reklaminės iškabos sugadinimo ir 1506,00 Lt negautų pajamų už 2011 m. gegužės mėn.

Tiek atsakovo prašoma priteisti žala, tiek negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas: neteisėtus ieškovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovas privalo įrodyti neteisėtus ieškovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 str. 1 d. numato, kad neteisėti veiksmai – tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas ar atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Neteisėti veiksmai nepreziumuojami, todėl jų faktą privalo įrodyti atsakovas. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Atsakovas savo patirtą žalą dėl tinklinės reklamos sunaikinimo ir negautų pajamų dėl priverstinio išsikraustymo iš nuomotų patalpų grindžia ieškovo neteisėtais veiksmais, nuplėšiant reklamą nuo nuomotų patalpų lango stiklo. Kaip šioje byloje nustatyta, tiek atsakovas, tiek byloje apklaustas liudytojas parodė, kad reklamą nuo lango stiklo plėšė du vyrai (b.l. 90, 105). Atsakovas nurodė, kad reklamą plėšę asmenys veikė ieškovo atstovės L. Z. nurodymu, tačiau jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikė. Ieškovo atstovas tokias atsakovo nurodytas aplinkybes tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek teismo posėdžio metu neigia (b.l. 55, 89). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismas negali sprendimo grįsti prielaidomis ir turi aiški pasisakyti, kurios reikšmingos aplinkybės yra nustatytos, o kurios – ne. Byloje nesant duomenų dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų nulėmę žalos atsiradimą ar dėl kurių atsakovas galėjo negauti pajamų, todėl nėra prasmės spręsti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Esant tokioms aplinkybės, teismo nuomone, ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų, kurios sudarytų pagrindą priteisti iš ieškovo 3000,00 Lt žalos, 1506,00 Lt negautų pajamų, atsakovas neįrodė.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas patyrė 235,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, bei 1500,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 5, 84, 85). Atsižlegiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 235,00 Lt žyminio mokesčio ir 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 98 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-18 nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui UAB „Euroratas“, į.k. 142113564, iš atsakovo UAB „Skaisčios marios“, į.k. 300653748, 1000,00 Lt nuomos mokesčio, 2000,00 Lt baudą, 202,00 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanas nuo priteistos 3202,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-08-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1735,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2012-04-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė