Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-318-953/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-17
Bylos Nr.
1-318-953/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11819-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
V. R.
Nukentėjusysis
D. V.
Advokatai
Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-318-953/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11819-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.3.; 2.3.6.4.5.1.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,kaltinamajam V. R.,jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,nukentėjusiajai D. V. nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " darbininku, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-12 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 str. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-11 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 6 mėn. laisvės apribojimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai laisvės apribojimo,

3) Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-08 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. R. skirta galutinė sumažinta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-11 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 str. 1, 3 d., 6 d. 3 p., 7 d. paskirti įpareigojimai: per visą laivės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būtį registruotam ir tęsti registraciją darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančiu medžiagų. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72-2 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ­dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. mušdamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventinei D. V., būtent: 2017 m. kovo 10 d. apie 23.00 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia galva smūgiavo vieną kartą nukentėjusiajai D. V. į nosies sritį, alkūne smūgiavo vieną kartą į kairįjį skruostą, po ko, nukentėjusiajai D. V. norint iššokti per antro aukšto langą, sugriebė jai už drabužių, traukė nuo lango, traukdamas nugriuvo kartu su nukentėjusiąja D. V. ant grindų, neleido jai atsistoti, sugriebė už plaukų, juos tampė, bei abiem rankom sugriebė už kaklo, jį spaudė, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - nosies kaulų lūži, nosies odos nubrozdinimą, akių voku, kairės alkūnės ir kaklo poodines kraujosruvas, kairio kelio odos nubrozdinimus, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis V. R. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko 2016 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini), kur gyvenu su D. V.. Su D. V. jie kartu gyvena, turi beveik 3 m. amžiaus vaiką, kuriam jo tėvystė nėra nustatyta. Įvykio dieną ji grįžo girta, jis jai neleido gerti, tai jie susistumdė. Kai ji grįžo, jis paėmė vaiką, išnešė pas savo mamą į kitą namą, o parėjus susistumdė su D. V.. Ji pradėjo jį draskyti, o jis ją pastūmė vieną-kitą kartą. Kai D. V. jį draskė, tai jis jai iš galvos davė vieną kartą į nosį. Taip pat sukdamasis vieną kartą trenkė iš alkūnės į žandą. Jie draskėsi, stumdėsi, jis nuvertė D. V. ant žemės ir laikė, kad ji neišeitų. Po to ji atsidarė langą antrame namo aukšte, o jis ją tempė, kad neiššoktų. Atsidarydama langą D. V. norėjo jį pagąsdinti. Kai jis ją čiupo nuo lango, tai jie krito, ir ji užsigavo alkūnę ir koją. Jis bandė D. V. nuraminti, bet ji pabėgo į lauką. Jis galėjo jai patempti plaukus, o kaklą galėjo suspausti užtrauktuku, kai tempė drabužį, tačiau rankomis kaklo nespaudė. Įvykio metu D. V. buvo girta, o jis buvo išgėręs vieną plastikinį butelį alaus. Tą vakarą jis buvo susinervinęs, nes D. V. sakė, jog yra pas mamą, tačiau iš tikrųjų buvo ne ten. Šiuo metu su nukentėjusiąja viskas gerai, su ja susitaikė, ji jam pretenzijų neturi. Blaivas taip nebūtų elgęsis, alkoholis įtakojo jo veiksmus. Jis geria vaistus, o su jais negali vartoti alkoholio. Blogai vertina savo elgesį, daugiau nebegers. Jis turi keturis vaikus, padeda juos visus išlaikyti. Išvadas padarė, keis gyvenimo būdą. Šiuo metu jis dirba, ateityje nebenusikals. Gailisi dėl įvykio.

Kadangi kaltinamasis kaltas prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėja advokatė ir prokurorė. Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su D. V. kartu gyvena trejus metus, oficialiai nėra susituokę, tačiau veda bendrą ūkį, augina mažametį sūnų. Ankščiau yra buvę du kartai, kai jis smurtavo D. atžvilgiu, buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Paskutinį kartą nuteistas 2016-11-08 laisvės apribojimo bausme, yra registruotas probacijos tarnyboje. 2017 m. kovo 10 d. jis išėjo į darbą, D. su sūnumi liko namuose. Dienos metu jie kelis kartus kalbėjosi su D. telefonu, jokių konfliktų, piktumų tarp jų nebuvo . Apie 18 val. jis grįžo į namus, buvo blaivus. Nei D., nei sūnaus namuose nebuvo. Bandė prisiskambinti D., tačiau ji neatsiliepė. Pagalvojo, kad D. gali būti išvykusi pas savo mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) . Jam nepatinka, kad ji ten lankosi, nes pastoviai grįžta į namus girta. Labai supyko ant D., kad neatsiliepia telefonu, neparašo žinutės, kur ir su kuo yra. Apie 23 val., jis išėjo į lauką parūkyti, kai pastebėjo į kiemą įvažiuojantį automobilį. Iš automobilio išlipo D. su miegančiu vaiku ant rankų. Jis iš karto paėmė sūnų ir nunešė jį pas savo mamą, kuri gyvena netoliese. Kai grįžo atgal, D. buvo namuose, matė, kad yra girta. Jis tuo metu taip pat buvo truputi išgėręs alaus, girtas nesijautė. Papriekaištavo D. dėl jos išvažiavimo, neatsiliepimo telefonu bei kad grįžo į namus girta. D. bandė kažką aiškinti, kalbėjo nerišliai. Jie konfliktavo, šaukė vienas ant kito, koliojosi. D., būdama girta, elgėsi isteriškai, šaukė, rėkė ant jo. Kažkuriuo metu jie įsikibo vienas kitam į drabužius, stumdėsi, tampėsi už drabužių. Mano, kad dėl tampymo jis D. jokių sužalojimu nepadarė, pats taip pat jokių sužalojimų nepatyrė. Po to jie vienas kitą paleido, toliau konfliktavo žodžiu. D. visą laiką elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, mosikuodama ji pradėjo eiti link jo. Tada jis, nieko nelaukdamas, vėl sugriebė jai už drabužiu, pradėjo ją stumdyti, tampyti ir tyčia kakta trenkė vieną kartą D. į veido sritį. Kur tiksliai pataikė negali pasakyti, nepastebėjo, kad D. iš kur nors bėgtų kraujas. D. toliau šaukė, tada jis, norėdamas ją nustumti nuo savęs, alkūne tyčia trenkė jai į veidą, Smūgis alkūne D. kliuvo į veido kairiąją pusę. Tuoj po to D. norėjo išeiti iš namų, tačiau jis jos neišleido. Tada D. atsidarė kambario langą, šaukėsi pagalbos. Šaukdama, užkėlė abi kojas ant palangės. Nežino, ką ji ruošėsi daryti, bet jis išsigando, nes jie gyvena namo antrame aukšte. Tuoj pat puolė prie jos, sugriebė už drabužių, rankų, tiksliai net negali pasakyti, už kur buvo sugriebęs ir traukė D. į kambario vidų. Mano, kad sugriebdamas už drabužių ar rankų, galėjo ją kaip nors sužaloti. Traukdamas D. į kambarį, griuvo ant grindų, o ji ant jo. Mano, kad griūnant D. tikrai galėjo kur nors susitrenkti kojas, rankas ar kūną, Tik nugriuvus, D. norėjo tuoj pat stotis. Jis jai to neleido padaryti. Laikė D. prispaudęs prie grindų, po to buvo sugriebęs už kaklo, plaukų, bandė sulaikyti jos rankas, kad nenustumtų jo. Mano, kad sugriebdamas už kaklo, plaukų, rankų, galėjo padaryti jai sužalojimus, sukelti fizinį skausmą. Viskas vyko labai greitai, D. spardėsi, mosikavosi rankomis, bandė jį nustumti, nubraižė nagais jam veidą, ranka sudavė per veidą, kūną. Dėl D. suduotų smūgiu, nubraižymų jis fizinio skausmo nepatyrė ir pretenzijų jai neturi. Taip jiems besigrumiant ant grindų, D. pavyko atsikelti ir pabėgti iš buto. Kurį laiką D. namuose nebuvo. Kai ji grįžo, pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Jis išsigando, kad nebūtų sulaikytas, todėl tuoj pat išėjo iš namų. Naktį praleido savo mamos namuose. 2017-03-11 ryte išėjo į darbą, su D. nesusitiko, nors vėliau sužinojo, kad ji buvo atėjusi į jo mamos namus ir pasiėmė sūnų. Tos pačios dienos vakare susitiko su D., matė jos sužalojimus ant veido, kūno. Supranta, kad visi sužalojimai, kurie yra padaryti D. atsirado dėl jo veiksmų. Atsiprašė D., ji atleido, jie susitaikė, labai nuoširdžiai gailisi. (b.l, 72-73, 81).

Nukentėjusioji D. V. parodė, kad sutinka duoti parodymus sugyventinio V. R. atžvilgiu. Su V. kartu gyvena daugiau kaip trejus metus laiko, oficialiai nėra susituokę, tačiau veda bendrą ūkį, turi vieną bendrą vaiką - sūnų V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Jos ir V. tarpusavio santykiai yra geri, sutaria normaliai, tol, kol abu būna blaivūs. Ankščiau yra buvę du kartai, kai V. smurtavo jos atžvilgiu, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. 2017 m. kovo 10 d. ryte V. išėjo į darbą, ji liko namuose su vaiku. Dienos metu ji telefonu ne kartą kalbėjosi su V., jam sakė, kad nori aplankyti savo mamą, V. nenorėjo, kad ji važiuotų į (duomenys neskelbtini) , pas mamą. Tačiau ji jo nepaklausė ir apie 16 val. kartu su vaiku išvažiavo. Jai būnant pas mamą, V. pradėjo skambinti, tačiau ji neatsiliepė. Vėlai vakare, galėjo būti apie 23 val., ji, būdama neblaivi, su vaiku grįžo į namus. Alkoholį vartojo pas mamą. Prie namo susitiko V., nes jis tuo metu rūkė lauke. V. iš jos paėmė sūnų, ir pasakė, kad nuneš jį pas savo motiną, kuri gyvena netoli jų. Ji tuo metu grįžo į namus, neužilgo grįžo ir V.. Ar V. buvo blaivus negali pasakyti, nes pati buvo girta, todėl nelabai gerai prisimena visas įvykio aplinkybes. Namuose tarp jų kilo konfliktas. V. jai priekaištavo, kad išvažiavo pas mamą, ten gėrė alkoholį. Ji bandė aiškintis, kad ir taip retai susitinka su mama. Jie koliojosi, šaukė vienas ant kito, konfliktuojant V. pradėjo ją stumdyti, ji jam nenusileido ir taip pat jį stumdė, jie buvo vienas kitam įsikibę į drabužius. Nuo stumdymosi sužalojimų nepatyrė, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Po to jie vienas kitą paleido, toliau koliojosi, konfliktavo. Tada V. vėl sugriebė jai už drabužiu, o ji rankomis pradėjo jį stumti nuo savęs. Tada V. be jokios priežasties, tyčia kakta trenkė jai vieną kartą į veido sritį. Smūgis kliuvo į nosies sritį, labai skaudėjo, pradėjo bėgti kraujas, buvo sukeltas skausmas. Nuo smūgio į nosį atsirado mėlynė ant nosies bei atsirado mėlynės abiejose akyse. Ji pradėjo šaukti, kolioti V.. Tada jis jai trenkė alkūne vieną kartą į veido kairiąją pusę. Smūgis kliuvo į kairįjį skruostą, atsirado mėlynė, labai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuoj po to ji norėjo pabėgti iš buto, tačiau V. jos neišleido iš kambario. Priėjo prie lango, jį atsidarė, pradėjo šauktis pagalbos, tačiau niekas neatsiliepė. Tada norėjo iššokti iš antro aukšto. Ji spėjo užkelti abi kojas ant palangės ir norėjo šokti, kai V. pripuolė prie jos, sugriebė jai už drabužių ir įtraukė į vidų. Striukės apykaklė ir užtrauktukas jai užspaudė kaklą, be to užtrauktukas nubraižė jai kaklo abi puses, yra kraujosruvos, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Traukdamas ją į vidų, V. griuvo ant grindų, o ji ant jo. Griūdama skaudžiai susitrenkė kairiąją koją ties kelio vidine dalimi ir kairiąją ranką ties alkūnes sritimi, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji norėjo stotis nuo grindų, tačiau V. neleido, sugriebė jai už plaukų, juos tampė, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Ji visaip bandė ištrūkti iš V., stūmė jį nuo savęs, mosikavo rankomis, todėl tikrai galėjo suduoti, nubraižyti ar padaryti kitus sužalojimus. V. jai neleido atsistoti, sugriebė abiem rankom už kaklo, drabužių, bandė ją prispausti prie grindų. Nuo sugriebimo už kaklo atsirado kraujosruvos, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji tikrai negali pasakyti, ar kraujosruvos ant kaklo ir šalia kaklo, ties pečiais atsirado, kai V. ją traukė už drabužių nuo lango, ar kai ant grindų buvo sugriebęs rankomis už kaklo ir už drabužių. Dar po to pastebėjo, kad yra prakirsta apatinė lūpa, kada tai įvyko negali pasakyti, tikriausiai tai atsitiko, kai ji bandė ištrūkti iš V., gulėdama ant grindų. Kažkuriuo metu jai pavyko išsilaisvinti ir pabėgti iš namų. Truputį pabuvo lauke ir nutarė grįžti į butą, kur buvo V.. Kai grįžo, pamelavo V., kad iškvietė policiją. Tačiau tuo metu ji nebuvo niekam pranešusi apie šį įvykį, kadangi su savimi neturėjo telefono, kuris buvo likęs bute. Kai V. išgirdo, kad iškvietė policiją, tuos pat išėjo iš namų ir naktį negrįžo. Ji pagalvojo, kad V. namuose nėra, todėl ir niekam nepranešė apie įvykį. Išmiegojo iki ryto, o ryte jautėsi blogai, paskambino savo tėvui, paprašė, kad išvežtų iš namų. Kai atvyko tėvas, pamatė kaip ji atrodo ir pranešė policijai. Ryte, tai yra 2017-03-11 ji buvo pristatyta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, kur po apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Civilinio ieškinio nereiškia. V. jos atsiprašė, labai nuoširdžiai gailisi, ji jam atleido, jie susitaikė. (b.l. 49- 51).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK KPS Pirmojo poskyrio tyrėjo R. Š. 2017-03-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nustatyta, jog 2017-03-11 (duomenys neskelbtini) V. R. sumušė girtą (0,92 prom.) sugyventinę D. V., todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. (b. l. 8).

2017-03-11 įvykiu vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-17).

2017-03-11 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2017-03-11 apie 11.11 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėja D. V. apie 3 val. buvo sumušta sugyventinio V. R.. Įvykio vietoje nustatyta, jog policija kvietė D. V., kuri paaiškino, kad sugyventinis tampė ją už plaukų, mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. (b.l. 18-21).

Specialisto išvadoje Nr. G 336/2017(04) nurodyta, jog D. V. nustatyti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, nosies odos nubrozdinimas, akių voku, kairės alkūnės ir kaklo poodinės kraujosruvos, kairio kelio odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti ne mažiau 4 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus veidą, kaklą, kairę alkūnę ir kairį kelio sąnarį. D. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. (b.l, 42-43).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad V. R. 2017 m. kovo 10 d. apie 23.00 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia galva smūgiavo vieną kartą nukentėjusiajai D. V. į nosies sritį, alkūne smūgiavo vieną kartą į kairįjį skruostą, po ko, nukentėjusiajai D. V. norint iššokti per antro aukšto langą, sugriebė jai už drabužių, traukė nuo lango, traukdamas nugriuvo kartu su nukentėjusiąja D. V. ant grindų, neleido jai atsistoti, sugriebė už plaukų, juos tampė, bei abiem rankom sugriebė už kaklo, jį spaudė, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - nosies kaulų lūži, nosies odos nubrozdinimą, akių voku, kairės alkūnės ir kaklo poodines kraujosruvas, kairio kelio odos nubrozdinimus, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. V. R. veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip šeimos nariui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam V. R. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y., į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, be to, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo padarytiems veiksmams.

Kaltinamasis V. R. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimą įvykdė būdamas 3 kartus teistas (b.l. 87-92), yra prižiūrimas probacijos skyriaus, paskirtą bausmę vykdo tinkamai (b.l. 95), dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ darbininku (b.l. 98), turi 4 mažamečius vaikus, iš kurių vienam nėra nustatyta tėvystė (b.l. 100), baustas administracine tvarka (b.l. 102). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, praeityje teistas 3 kartus, t. y., tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus V. R. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. R. yra nuteistas 2016-11-08 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis V. R. nusikalstamą veiką padarė 2017-03-10, t.y. neatlikęs paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl esant šiai aplinkybei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2016-11-08 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas, t. y. 1) asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą – padaryti nusikaltimai nėra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai; 2) asmuo turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme – ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus); 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą, bus įgyvendinti bausmės tikslai. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo V. R. galimybes, pažymėtina, kad V. R. nusikalstamą veiką padarė nors ir būdamas teistas, tačiau šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoširdžius parodymus, dėl nusikalstamos veikos gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido ir pretenzijų neturi, kaltinamasis turi mažamečių vaikų, yra dirbantis, todėl paskyrus realų laisvės atėmimą nukentėtų šeimos interesai, kadangi mažamečiams vaikam nebūtų teikiamas išlaikymas, kadangi asmuo netektų darbo.

Kadangi kaltinamasis V. R. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, be to, aukščiau išvardintos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis vertina savo veiksmų neigiamas pasekmes, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nereiškė, pretenzijų jam neturi, todėl iš visumos aptartų duomenų matyti, kad V. R. supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. R. taikant BK 75 straipsnį (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. gruodžio 24 d.) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus.

V. R. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, naikintina. (b.l. 84-85).

Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi nėra informacijos apie kaltinamojo turtinę padėtį, t.y. turtą ir lėšas, be to, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu V. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2016-11-08 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

dirbti arba būti registruotam darbo biržoje,dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš V. R. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius