- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- e2-198-638/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19640-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- B. L.
- Trečiasis asmuo
- D. P., P. N., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovo S. P. atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, atsakovės B. L. atstovei advokatei B. P., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei B. L. dėl nesutikimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys D. P., P. N., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą duoti sutikimą prijungti butą (duomenys neskelbtini) ‚prie ūkio-buities nuotekų tinklų pagal UAB „Kauno komprojektas“ parengtą ūkio-buities nuotekų tinklų projektinį pasiūlymą ir leisti ieškovui prijunti butą prie ūkio-buities nuotekų tinklų be atsakovės sutikimo.
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdį žinoma, jį atstovauja advokatas, byla nagrinėjama ieškovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas Paulius Vaicekauskas prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad name (duomenys neskelbtini), gyvena trys šeimos - ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens P. N.. P. N. savo butą yra pajungusi prie nuotekų tinklų, atsakovė nėra pajungusi, o ieškovas yra paruošęs projektą ir norėtų pajungti butą prie ūkio-buities nuotekų tinklų. Tačiau atsakovė neduoda sutikimo, iš esmės jokių motyvų nenurodydama. Nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. Žemėtvarkos skyriaus paruoštame sklypo plane yra nurodytos sklypo dalys, kuriomis naudojasi bendraturčiai, tačiau toks naudojimasis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, be to, ieškovo prašoma leisti įgyvendinti nuotekų tinklo dalis atsakovės teisių naudotis žeme nepažeis, pačiai atsakovei reikės ateityje taip pat prisijungti prie nuotekų tinklų. Atstovas teigė, kad faktiškai ieškovo nuotekų trasa dar nėra paklota.
Atsakovė B. L. į teismo posėdį neatvyko, ją atstovauja advokatė, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė B. P. prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad ieškovas savo projektuojamą nuotekų trasą jau yra faktiškai nutiesęs, padarė tai savavališkai, atsakovė dėl to kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“. Ieškovas pateikė melagingą ieškinį prašydamas sutikimo duoti sutikimą nuotekų tinklui, kuris jau yra savavališkai pastatytas, o ne projektuojamas. Be to, ieškovo nuotekų trasa iš dalies patenka į atsakovės naudojamą žemės sklypo dalį, todėl atsakovė nesutinka, kad toje dalyje būtų tiesiamos ieškovo trasos.
Tretysis asmuo P. N. į teismo posėdį neatvyko, jai apie posėdį žinoma, byla nagrinėjam jai nedalyvaujant.
Tretysis asmuo D. P. prašė ieškinį patenkinti, Paaiškino, kad nuotekų trasa nėra faktiškai pastatyta, tik suprojektuota. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Ieškovo nuotekų trasa leis prijungti butą prie nuotekų tinklų, bus mažiau teršiama aplinka. Atsakovė savo nuotekas pila tiesiog į gatvę, ne tik pati nesiima priemonių prijungti savo butą prie nuotekų tinklo, bet ir nepagrįstai suvaržo ieškovo teisę prijungti butą prie nuotekų tinklų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris 1993-5023-8012, adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai yra ieškovas S. P. su sutuoktine D. P., P. N. bei atsakovė B. L., o žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ndrasavininkai yra ieškovas S. P. su sutuoktine D. P., P. N., Lietuvos Respublika ir atsakovė B. L.. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas S. P. gyvena namo dalyje, pažymėtoje kaip butas ir kad šis butas turi miesto vandentiekį, tačiau turi tik vietinę kanalizaciją. Ieškovo prašymu UAB „Kauno vandenys“ išdavė projektavimo sąlygas ir ieškovo užsakymu UAB „Kauno komprojektas“ parengė projektinį pasiūlymą, pagal kurį iš buto per namų valdos žemės sklypą būtų nuteista nuotekų linija, kurį būtų pajungta į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį nuotekų šulinį Nr. 6 ( projekto aiškinamasis raštas). Pradėti statybą reikalingas bendraturtės, atsakovė B. L., sutikimas. Ieškovas 2014-10-06 kreipėsi į atsakovę raštu, prašydamas tokio sutikimo, tačiau atsakovė sutikimo nedavė.
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Vamzdynų tiesimas laikomas viena iš statybos rūšių (2 str. 13 p.). Tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams (Statybos įstatymo 23 str.).
Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bei jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje teigė, kad ieškovas faktiškai jau yra pastatęs projektuojamą nuotekų liniją ir pajungęs nuotekas iš savo buto į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį šulinį. Atsakovės atstovė šiems teiginiams įrodyti pateikė atsakovės 2015-01-19 parašytą skundą UAB „Kauno vandenys“, kuriame prašo ištirti, ar ieškovas jau yra pastatęs nuotekų liniją. Atstovė teismo posėdyje teigė, kad atsakovė dar 2014 m. spalio mėnesį pastebėjo, kad ieškovas nuotekų vamzdyną jau pastatė, tačiau nuo 2014 m. spalio mėnesio niekur dėl to nesikreipė, kol 2015 m. sausio mėnesį kieme kalbantis ieškovas pats pripažino, kad nuotekų liniją jis jau yra pastatęs ir prijungęs. Teismas sprendžia, kad šių teiginių, kad ieškovas jau yra pastatęs nuotekų vamzdyną, atsakovė neįrodė. Gyvendama nuolat tame pačiame name, naudodamasi tuo pačiu kiemu, atsakovė neišvengiamai galėjo ir turėjo matyti, jeigu ieškovas nuotekų liniją faktiškai statė ir pastatė. Be to, iš pateiktų kiemo fotonuotraukų nematyti ir atsakovės atstovė negalėjo parodyti, kur yra ieškovo nuotekų šulinys, kuris turėtų būti kieme, jeigu trasa faktiškai būtų pastatyta. Teismas mano, kad bylos atidėliojimas, kol atsakovė rinks įrodymus apie jau esančią trasą būtų bereikalingas bylos vilkinimas. Net jeigu paaiškėtų, kad ieškovas savavališkai yra atlikęs kokius nors statybos darbus, tai galėtų būti atskiro skundo/ieškinio pagrindas ir atskiras naujas reikalavimas, niekuo nesusijęs su šioje byloje nagrinėjamu reikalavimu. Šioje byloje yra nagrinėjama, ar ieškovui paruoštas projektinis pasiūlymas nepažeidžia atsakovės teisių.
Kaip papildomą argumentą neduoti sutikimo atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovo projektuojama nuotekų trasa bus pravedama per atsakovės naudojamą žemė sklypo dalį. Iš pateikto projekto ir iš žemės sklypo plano matyti, kad projektuojamos buities nuotekų trasos dalis būtų tiesiama žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide „E“. Ši dalis „E“ žemės sklypo plane nurodoma kaip naudojama atsakovės B. L.. Tačiau žemės sklypo naudojimosi tvarka atskiru bendraturčių susitarimu nėra patvirtinta, todėl vertintina tik kaip žemėtvarkos projekto autorių pasiūlymas, o ne sandorio rezultatas. Be to, iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dalyje „E“ žemės sklypas yra apskritai netvarkomas, nėra jokios dangos, nėra pievos, jokių augalų, mėtosi šiukšlės. Liudytoju apklaustas projekto autorius A. V. paaiškino, kad ieškovui trasa yra suprojektuota tokiu būdu, kad būtų funkcionalesnė, kad geriau nubėgtų nuotekos. Liudytojas paaiškino, kad galima būtų projektuoti trasą ir tokiu būdu, kad ji neitų per sklypo dalį „E“, tačiau tokiu būdu trasai gresia didesnis užsikimšimo pavojus, nuotekos pasišalins sunkiau, reikės valyti laikas nuo laiko. Įvertinant, kad dėl sklypo naudojimosi tvarkos susitarimo nėra, sklypo dalis, kuria esą naudotųsi atsakovė, yra netvarkoma, todėl ieškovo trasos nuvedimas iš dalies per sklypo dalį „E“ atsakovės teisių nepažeis.
Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad pagal Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį (toliau – Sutartis) Lietuva įsipareigojo įgyvendinti 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą Nr. 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo, kurios pagrindinis tikslas – apsaugoti aplinką nuo žalingo išleidžiamų miesto nuotekų poveikio. Direktyva įpareigoja valstybes, kad jos užtikrintų, jog visose aglomeracijose būtų įrengtos miesto nuotekų surinkimo sistemos. Pavyzdžiui: aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 15 tūkst. gyventojų ekvivalentų (g. e.), jos turėjo būti pastatytos ne vėliau kaip iki 2000 m. gruodžio 31 d., o aglomeracijose, turinčiose nuo 2 tūkst. iki 15 tūkst. g. e., ne vėliau kaip iki 2005 m. gruodžio 31 d. Kaip pažymi Aplinkos apsaugos agentūra savo ataskaitoje apie nuotekų ir dumblo tvarkymą, pigiausias ir aplinkai palankiausias būdas – nuotekas išleisti į centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas, kurios užtikrina stabilų ir patikimą nuotekų surinkimą ir valymą, o atsitikus nenumatytoms avarijoms – pareikalauja mažesnių finansinių sąnaudų ( interneto prieiga: http://gamta.lt/files/2014%20visuomenes%20informavimo%20ataskaita.pdf).
Spręstina, kad atsakovės motyvai neduoti sutikimo yra iš esmės nepagrįsti ir neteisėti, nurodomos priežastys dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi apsunkinimo yra mažareikšmės, todėl teismas, gindamas pažeistą ieškovo teisę pripažįsta, kad jis turi teisę prijungti butą(duomenys neskelbtini) prie ūkio-buities nuotekų tinklų pagal UAB „Kauno komprojektas“ parengtą ūkio-buities nuotekų tinklų projektinį pasiūlymą be atsakovės sutikimo.
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos -31,28 euro žyminio mokesčio ir 434 eurai išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( b.l.40,41).
Pašto išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei- 4,64 euro.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str. , 270 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti ieškovui S. P., a.k (duomenys neskelbtini) teisę prijungti butą (duomenys neskelbtini) prie ūkio-buities nuotekų tinklų pagal UAB „Kauno komprojektas“ parengtą ūkio-buities nuotekų tinklų projektinį pasiūlymą be atsakovės sutikimo.
Priteisti ieškovui S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 465,28 euro ( keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės B. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,64 euro (keturis eurus 64 ct) pašto išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.