Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarimo G. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 4 d. nutarimu pripažino G. T. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad savo kaltę dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo (vairavimas neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu) padarymo G. T. pripažino visiškai, o jo kaltė 2009 m. spalio 4 d., 2 val. 25 min., Vilniuje, vairavus neblaiviam ir sukėlus eismo įvykį, buvo įrodyta tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos plano duomenimis, liudytojų J. J., G. P., R. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir nekito viso tyrimo metu. Pažymėjo, jog šiais duomenimis buvo įrodyta, jog būtent G. T. savo automobiliu trenkėsi į J. J. vairuojamą automobilį, o ne atvirkščiai. Nurodė, jog tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota aplinkybė, kad eismo įvykio metu rastos šukės yra išsidėsčiusios automobilių važiavimo kryptimi, kas yra būdinga į priekį važiuojančiam automobiliui atsitrenkiant į jo galinę dalį, be to, eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog padangų pėdsakų nėra, kas paneigia G. T. ir jo liudytojų V. M., R. Č., T. M., J. L. keliamą eismo įvykio versiją, jog J. J. vairuojamas automobilis atbuline eiga įvažiavo į G. T. vairuojamą automobilį. Pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog įvykio dieną tarp G. T. ir R. S. kilo konfliktas, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta G. T. sveikata. Nepripažino G. T. versijos, jog jis pažeidimą padarė išsigandęs ir sprukdamas nuo jį sužalojusio R. S., būtinąja gintimi ar būtinuoju reikalingumu. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių G. T. atžvilgiu teismas nenustatė.

II.

G. T., nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 188 – 189), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą iš dalies (dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo) panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jam inkriminuotas pažeidimas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį įvyko dėl vienintelės aplinkybės – prieš jį panaudotų smurtinių R. S. veiksmų, už kuriuos R. S. buvo nuteistas. Nurodo, jog būtent dėl konflikto privalėjo už vairo sėsti išgėręs, tačiau teismas nepagrįstai neįvertino šios aplinkybės kaip būtinosios ginties pagal ATPK 18 straipsnį. Teigia, jog pažeidimas įvyko 2009 m. spalio 3 d., bet ne 2009 m. spalio 4 d., kaip nurodo teismas, nes tą dieną policijos pareigūnai tiesiog pradėjo jį tirti. Pažymi, jog teismas privalėjo baigti bylos nagrinėjimą nutarimu, bet ne nutartimi (ATPK 286 - 288 straipsniai), todėl jis padarė esminį ATPK nuostatų pažeidimą, pabaigęs bylos nagrinėjimą visiškai nepagrįstu ir neteisėtu procesinio sprendimu, o ištaisyti jį nebėra galimybės, nes suėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn senatis (ATPK 35 straipsnis). Taip pat nurodo, jog teismas nenuosekliai tyrė šią bylą ir liudytoją J. J. visur vadino J. J., kurio niekas teisme neklausinėjo, todėl teismas pasirėmė liudytojo, kuris nebuvo apklaustas teisme, parodymais. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio jam buvo nustatytas tik 3 val. 45 min., o alkoholio koncentracijos mechanizmas organizme sąlygojamas tame skaičiuje ir laikotarpyje tarp jo vartojimo ir patikrinimo metu, todėl esant tokiam ilgam laikotarpiui šis rodiklis negali aprioriškai būti priimamas kaip neblaivumo įrodymas. Mano, jog skiriant piniginę nuobaudą teismas turėtų atsižvelgti į jo turtinę padėtį (nedirba, turi ribotą darbingumą, išlaiko mažametę dukrą).

Motyvuojamoji dalis

konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, G. T. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis, veika kvalifikuota ir nuobauda individualizuota tinkamai. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė tą apelianto versiją, jog eismo įvykį sukėlė ne jis, o kitas eismo dalyvis, nes tai paneigia objektyvi, byloje užfiksuota pareigūnų išvada – šukės įvykio vietoje buvo išsidėsčiusios automobilio važiavimo kryptimi, kas būdinga į priekį važiuojančiam automobiliui (šiuo atveju – G. T. automobiliui) atsitrenkiant į priešais važiuojančio automobilio galinę dalį (b. l. 6). Taip pat pasakytina, jog G. T. pateikiama versija, kad jis vairuoti neblaivus buvo priverstas, nes spruko nuo konfliktą sukėlusio ir jam nežymiai sveikatą sutrikdžiusio asmens, teismo vertintina kritiškai. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, jog šį pažeidimą sąlygojo būtinoji gintis ar būtinasis reikalingumas ATPK 17 ar 18 straipsnio prasme, nes tai nebuvo įrodyta byloje esančiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas palaiko pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvaciją, dėl atsakomybę šalinančių institutų netaikymo ir jos nebekartoja.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliaciniame skunde keliamus argumentus dėl procesinės teisės normų pažeidimo. Teismo nuomone, apelianto nurodoma aplinkybė, kad ginčijamas pažeidimas įvyko 2009 m. spalio 3 dieną, o ne 2009 m. spalio 4 d., ką klaidingai užfiksavo teismas, prieštarauja akivaizdiems bylos duomenims. Pažymėtina, jog tai, kad minėtas pažeidimas buvo padarytas 2009 m. spalio 4 d., užfiksuota ne tik administracinio teisės pažeidimo protokole, bet būtent šią datą teismo posėdžio metu nurodė ir apeliantas (b. l. 67), 2009 m. spalio 4 d. surašyti medicininės apžiūros aktai ir kt. Taip pat atmestinas tas apelianto teiginys, jog apylinkės teismas priėmė nutartį, nors turėjo priimti nutarimą (ATPK 286 - 288 straipsniai). Pažymėtina, jog apylinkės teismas procesinio sprendimo pavadinimą „nutartis“ suklydo nurodydamas tik įžanginėje dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, jog tai – „nutarimas“, todėl ši aplinkybė laikytina rašto apsirikimu. Remiantis tuo, atmestinas ir tas apelianto teiginys, jog teismas savo sprendime, suklysdamas J. J. pavardėje įrašyti tinkamą raidę, iš tikrųjų apklausė ne tą asmenį, nes teismo posėdžio protokole yra nurodyta ne tik šio liudyto vardas ir pavardė, bet ir jo asmens kodas (b. l. 68).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tuo apelianto argumentu, jog aplinkybė, kad jo neblaivumas buvo nustatytas tik 3 val. 45 min., kai administracinio teisės pažeidimas užfiksuotas 2 val. 25 min., sudaro pagrindą abejoti apelianto neblaivumo įrodymu. Pažymėtina, jog bėgant laikui dėl natūralių procesų žmogaus organizme alkoholio kiekis mažėja, todėl manytina, jog vairavimo metu promilių skaičius kiekis G. T. kraujyje galėjo būti ir didesnis, nes iš medicininės apžiūros akto matyti, kad apeliantas nurodė gėręs tik 2009 m. spalio 3 d. vakare (b. l. 35).

Taip pat pažymėtina, jog G. T. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl baudos dydžio (jo dalinis nedarbingumas, būtinybė išlaikyti mažametę dukrą) nesudaro pagrindo taikyti išimtinio ATPK 30¹ straipsnio instituto nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

G. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius