- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-279-498/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31019-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
- Kaltinamasis
- A. S. V.
- Civilinis ieškovas
- D. V.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-279-498/2016;
Teisėja Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31019-2015-5;
2016 m. gegužės 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, išteisintajam A. S. V. ir jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Živilės Muliuolytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo
A. S. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. civilinis ieškinys atmestas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. V. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, 2015-06-02 apie 10.20 val. būdamas parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė prie kasos langelio paliktą svetimą nukentėjusiojo D. V. turtą - 50 € vertės piniginę su joje buvusiais 400 €, tai yra jis buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu. 2016 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. V. iš kaltinimo išteisintas neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Živilė Muliuolytė (toliau – Prokurorė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-02-02 nuosprendį ir priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį. A. S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje skiriant jam 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą. Tenkinti nukentėjusiojo D. V. civilinį ieškinį 450 eurų turinei žalai atlyginti ir priteisti šią sumą iš A. S. V..
Prokurorė skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis D. V. nematė, kas paėmė jo paliktą piniginę ir negirdėjo klausiant apie ją, tačiau byloje apklausti liudytojai R. A., S. K., T. J., V. V. bei V. B. patvirtino, kad girdėjo vyriškį klausiant apie paliktą prie kasos piniginę. Nors ne visi liudytojai matė, kad būtent kaltinamasis A.S. V. uždavė šį klausimą, tačiau tai patvirtina pats kaltinamasis bei vaizdo įrašo medžiaga.
Prokurorė skunde nurodo, kad liudytojas V. B. parodė, kad matė, kaip jaunuolis (D. V.) pamiršęs paliko savo piniginę prie kasos, po to matė prie kasos prieinantį kaltinamąjį, kuris uždavė klausimą apie paliktą piniginę. Niekam neatsiliepus į klausimą, kaltinamasis nuo kasos nuėjo ir išėjo iš parduotuvės. Paskutinis eilėje buvo jis ir joks kitas asmuo tarp kaltinamojo ir jo eilėje prie kasos priėjęs nebuvo. Kasininkė buvo savo vietoje. Piniginė dingo kaltinamajam nuėjus. Jam tai pasirodė keista, todėl jis kaltinamajam pavymui atsisuko pažiūrėti, nes manė, kad atsiras piniginę palikęs žmogus.
Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad liudytojo V. B. ir kitų liudytojų duotus parodymus teismas vertina, tik kaip spėjimus apie galimai kaltinamojo padarytą nusikaltimą, tačiau iš vaizdo įrašo medžiagos matyti, kad kaltinamajam stovint prie kasos langelio, už jo stovi tik liudytojas V. B., kaltinamajam nuėjus nuo kasos langelio ir išeinant iš parduotuvės prie kasos langelio prieina V. B.. Po keleto minučių nukentėjusysis D. V. pasigenda piniginės.
Prokurorės nuomone netikėti liudytojo V. B. parodymais nėra jokio teisėto pagrindo, kadangi šis liudytojas davė nuoseklius, išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str. ir prisiekęs duoti teisingus parodymus, be to nėra jokių duomenų apie šio liudytojo polinkį daryti nusikalstamas veikas.
Prokurorė skunde pastebi ir tai, kad kaltinamasis A. S. V., ikiteisminio tyrimo metu pareiškus jam įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, atsisakė duoti parodymus, o įrodymų tyrimo teisme metu parodymus davė tik išklausęs visų byloje dalyvavusių liudytojų parodymų bei peržiūrėjęs vaizdo įrašo medžiagą, todėl prokurorė daro išvadą, jog jis tikslingai naudojosi šia savo teise norėdamas pateikti savą šio įvykio interpretaciją ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Šalies argumentai
Prokurorė skunde nurodo, kad teismas kaltinamajame akte įrodymais įvardintus duomenis atmetė LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi 24 p. pagrindu, tačiau tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant LR BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nei vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių, t.y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo. Prokurorės nuomone, teismas padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes iš visų įrodymų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad būtent šis asmuo įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, kuri prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, išteisintąjį A. S. V., jo gynėją advokatą Danių Svirinavičių, kurie prašė apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pirmos instancijos teismo nuosprendyje atliktą įrodymų analizę bei padarytas išvadas, apeliacinio skundo argumentus, kolegija konstatuoja, kad A. S. V. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino, tačiau darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas išteisindamas A. S. V. pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netinkamai suformulavo išteisinimo pagrindą, dėl ko pirmos instancijos išteisinamasis nuosprendis keistinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-06-02 apie 10.20 val. parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) iš D. V. buvo pagrobta - 50 € vertės piniginė su joje buvusiais 400 €. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir A. S. V. pareikštas kaltinimas dėl veikos numatytos LR BK 178 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme išteisintasis kaltės nepripažino. Apklausti liudytojai R. A., S. K., T. J., V. V., V. B. patvirtino, kad parduotuvėje visi girdėjo vyrišką balsą, kuris klausė „kas paliko piniginę, kieno tai piniginė“. Nors ne visi liudytojai matė, kad būtent A. S. V. uždavė tokį klausimą, tačiau tai patvirtina pats išteisintasis bei vaizdo įrašo medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip A. S. V. kažką pasakius, šalia esantys asmenys apsidairo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nei vienas iš liudytojų, taip pat ir nukentėjusysis nepatvirtino, kad matė jog piniginę pagrobė būtent A. S. V.. Vienintelis liudytojas V. B. išreiškė nuomonę, kad piniginę galėjo paimti A. S. V., tačiau savo spėjimo nepagrindė, nes nematė, kad piniginę būtų paėmęs būtent A. S. V.. Nors prokurorė nurodo, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo V. B. parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio liudytojo parodymai pagrįsti tik spėjimais ir subjektyvia nuomone, todėl negali būti laikomi neginčijamu įrodymu patvirtinančiu A. S. V. kaltę.
Šalies argumentai
Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad iš vaizdo įrašo medžiagos matyti, kad kaltinamajam stovint prie kasos langelio, už jo stovi tik liudytojas V. B., kaltinamajam nuėjus nuo kasos langelio ir išeinant iš parduotuvės prie kasos langelio prieina V. B.. Po keleto minučių nukentėjusysis D. V. pasigenda piniginės. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su vaizdo įrašu, konstatuoja, kad apylinkės teismas aprašė vaizdo įraše matomą situaciją ir padarė teisingą išvadą, kad vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad kaltinamasis būtų pagrobęs svetimą nukentėjusiojo D. V. turtą. Prokurorės skundo argumentas, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad piniginė dingo būtent tuo metu, kai nuo kasos langelio nuėjo kaltinamasis, taip pat negali būti laikoma įrodymų pagrindžiančiu išteisintojo kalte, nes vaizdo kamera kasos langelio nefiksuoja ir vaizdo įraše nėra užfiksuota jokių duomenų, kad A. S. V. būtų pasisavinęs D. V. piniginę.
Prokurorės skundo argumentai, kad A. S. V. atsisakymas duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina A. S. V. siekimą pateikti savą įvykio interpretaciją ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, atmetami. Ikiteisminiam tyrime, pagal BPK 21 straipsnio 4 dalį, A. S. V., kaip įtariamasis turėjo teisę (bet ne pareigą) duoti parodymus. Įtariamojo atsisakymas duoti parodymus nėra jo kaltės įrodymas.
Šalies argumentai
Prokurorė apeliaciniame skunde prašo A. S. V. nuteisti dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, padarymo, dėl kurios pirmosios instancijos teismas A. S. V. išteisino. LR BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012 ir kt.).
Taigi atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga, visapusiškai ir objektyviai juos išanalizavo ir įvertino bei padarė išvadą, kad liudytojų parodymai negali būti pakankamu pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Kadangi išnaudojus visas galimybes pašalinti prieštaravimus ir abejones, bei nesurinkus objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, jog A. S. V. įvykdė vagystę, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Tačiau tuo pačiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai suformulavo išteisinimo pagrindą, nurodydamas, kad neįrodyta, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo atveju A. S. V. turėjo būti išteisintas kaip neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą, veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas rezoliucinėje dalyje teisingai nurodė baudžiamojo proceso įstatymo straipsnį, jo dalį ir punktą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) ir teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, kuris pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktą atmetamas jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikaltimą veiką. Tačiau pažymėtina, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neaiškiai ir pagal BPK neteisingai suformulavus išteisinimo pagrindą, nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti nustatant, kad A. S. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.