- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- N-575-542-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 6 d. nutarties I. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus ir Eismo priežiūros poskyrio pareigūnas 2007 m. gruodžio 10 d. I. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2007 m. gruodžio 10 d., 14.00 val., Mažeikių rajone, kelyje Anulynai – Tirkšliai, Balėnų kaime, vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 82 km/h greičiu (1 km/h paklaida), esant leistinam 50 km/h važiavimo greičiui, taip savo veiksmais viršydamas leistiną greitį 32 km/h ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 172 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje, 130² straipsnio pastaboje.
Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus ir Eismo priežiūros poskyrio pareigūnas (toliau – ir Institucija) 2007 m. gruodžio 18 d. nutarimu I. B. už pažeidimo numatyto ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, 130² straipsnyje padarymą paskyrė 450 Lt baudą bei padarytą pažeidimą įvertino 4 balais.
II.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. B. kreipėsi į teismą, prašydamas Institucijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutarimą panaikinti, nes jis leistino greičio neviršijo ir yra nubaustas nepagrįstai.
Nurodė, kad policijos pareigūnas jo automobilio greitį galėjo užfiksuoti dar jam neįvažiavus į kelio ženklo, ribojančio važiavimo greitį, galiojimo zoną. Teigė, kad įvažiuojant į kelio ženklo, ribojančio važiavimo greitį, galiojimo zoną, jis automobilio važiavimo greitį sumažino iki 50 km/h, nes matė policijos ekipažą, kuris stovėjo nuo miestelio ženklą žyminčios ribos gal 200 m atstumu, autobusų stotelėje. Pažymėjo, kad policijos pareigūnas naudojo greičio matavimo prietaisą ,,Berkut“ R, kurio naudojimo instrukcijos 7 p. nurodyta, kad jo veikimo atstumas ne mažesnis kaip 400 m. Teigė, kad tai, jog jis negalėjo važiuoti nustatytu greičiu įrodo ir ta aplinkybė, kad nuo to momento, kai pamatė, kad jį stabdo policijos pareigūnas iki sustojimo, jo stabdymo kelias neatitinka nurodytam važiavimo greičiui.
Institucija administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą prašė atmesti.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 6 d. nutartimi pakeitė Institucijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutarimą, panaikindamas pagal ATPK 130² straipsnio pastabą paskirtus 6 balus, o paskirtos piniginės baudos nekeitė.
Teismas nurodė, kad I. B. padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „Berkut“ R Nr. 0511027, kuris, vadovaujantis byloje esančiu 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl transporto priemonių radiolokacinio greičio matuoklio Berkut metrologinio įteisinimo“ ir patikros liudijimo Nr. 1652926 kopija, yra įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą, yra metrologiškai patikrintas ir jo patikra galioja iki 2008 m. vasario 22 d. Teismas atsižvelgęs į tai, kad greičio matavimo prietaiso „Berkut“ techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijos 4.1.5 p. (b. l. 30) nurodyta, kad maksimalus greičio matuoklio veikimo atstumas lygiame kelyje lengvajam automobiliui yra ne mažesnis kaip 400 m, ir nustatęs, kad nuo gyvenvietės pradžią žyminčio ženklo iki policijos automobilio buvo 295 metrai, konstatavo, kad įvažiavus į gyvenvietę ir pravažiavus pakilimą yra mažiau kaip 400 metrų, todėl I. B. vairuojamo automobilio greitis negalėjo būti užfiksuotas prieš gyvenvietės pradžią žymintį ženklą. Teismo nuomone, I. B. vairuojamo automobilio greitis buvo užfiksuotas nepažeidžiant greičio matavimo prietaiso techninės charakteristikos reikalavimų.
Teismas taip pat pažymėjo, kad I. B. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, nuobauda paskirta teisėtai, numatytos sankcijos už padarytą teisės pažeidimą ribose, tinkamai įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybei reikšmingas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai ATPK 130² straipsnio redakcijai (2007-12-13 įstatymo Nr. X-1365 redakcija) panaikintas pažeidimų įvertinimas balais pagal ATPK 130² straipsnio dalį „Pastaba“. Aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią (ATPK 8 str. 2 d.), t.y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus padarytus prieš šių aktų išleidimą, todėl paskirti 6 balai panaikinami.
IV.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas priimdamas nutartį rėmėsi tik nenuosekliais ir prieštaringais policijos pareigūnų parodymais, todėl tikro buvusio atstumo tarp jo automobilio ir policijos pareigūno, matavusio greitį, taip ir nenustatė.
2. Teismas taip ir neišsiaiškino kokiu atstumu veikia greičio matavimo prietaisas ,,Berkut“ R. Vadovaujantis greičio matavimo prietaiso „Berkut“ R techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijos 4.1.5 p., minimo prietaiso veikimo atstumas yra ne mažesnis kaip 400 metrų, tuo tarpu tiek policijos pareigūnai, tiek teismas įrodinėja, jog tarp jo automobilio ir policijos pareigūno, matavusio greitį, buvo ne didesnis kaip 400 m atstumas. Nors minėto prietaiso techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad šį atstumą galima diskretiškai sumažinti, tačiau taip ir neaišku iki kokio atstumo, ar 15 m, kaip nurodė liudytojas E. J., ar 150 m, kaip nurodė liudytojas K. M..
3. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į liudytojos J. G. parodymus, o liudytojo K. M. parodymus turėjo vertinti kritiškai, kadangi jis nebuvo įvykio vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad I. B. Institucijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 4 dalį už nustatyto greičio viršijimą 32 kilometrais per valandą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam inkriminuojamą pažeidimą neigia, teigdamas, kad pareigūnai jo vairuojamo automobilio greitį galėjo užfiksuoti dar neįvažiavus į kelio ženklo, ribojančio važiavimo greitį iki 50 km/h, galiojimo zoną. Jo teigimu, atstumas tarp jo automobilio ir policijos pareigūno, kuris matavo greitį, taip ir nebuvo nustatytas. Be to, byloje nebuvo išsiaiškintas ir prietaiso ,,Berkut“ R veikimo atstumas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Analogiškos nuostatos dėl įrodymų vertinimo įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės rėmėsi tik pareigūnų užfiksuotu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotos transporto priemonės greičiu bei jų teiginiais, kad greitis išmatuotas automobiliui jau įvažiavus į kelio ženklo, ribojančio važiavimo greitį, galiojimo zoną, tačiau minėtų pareigūnų parodymuose nurodytos aplinkybės, susijusios su atstumo tarp transporto priemonės ir pareigūno, užfiksavusio greitį nustatymu, yra gana prieštaringos. Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus ir Eismo priežiūros poskyrio atstovas K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atstumas nuo automobilio iki pareigūno galėjo būti apie 150 m, nors jo pažeidimo padarymo metu ir vietoje nebuvo. Liudytojas E. J., kuris matavo I. B. vairuojamo automobilį greitį, teismo posėdžio metu nurodė, kad atstumas tarp jo ir atvažiuojančio automobilio buvo gal 10-15 m, o liudytojas E. U. pažymėjo, kad E. J. yra jaunas pareigūnas ir jam vizualiai yra sudėtinga nustatyti atstumą metrais, o jis pats tiksliai nurodyti, kokiam atstumui esant buvo užfiksuotas automobilio greitis, negali. Nors byloje buvo pateikta įvykio vietos schema su užfiksuotais atstumais tarp ženklo, žyminčio gyvenvietės pradžią, ir autobusų stotelės, kurioje stovėjo policijos pareigūnai, matavę greitį, teismas šio įrodymo netyrė ir nevertino, dėl jo nieko nepasisakė, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas buvusio atstumo tarp I. B. automobilio ir policijos pareigūno, matavusio greitį, taip ir nenustatė.
Byloje esančio Radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso ,,Berkut“ matavimo priemonės paso 7 p. yra nurodyta, kad šio prietaiso veikimo atstumas yra ne mažesnis kaip 400 m. Šio prietaiso techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijos 4 dalies ,,Techninės charakteristikos“ 4.1.5 punkte nurodyta, kad maksimalus greičio matuoklio veikimo atstumas lygiame kelyje lengvajam automobiliui yra ne mažesnis kaip 400 m, o šį atstumą galima diskretiškai sumažinti. Akivaizdu, kad tokia minimos nuostatos gramatinė konstrukcija nelogiška – iš jos nėra aišku, koks greičio matuoklio veikimo atstumas. Tai, kad minėta greičio matavimo prietaiso techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijoje vartojama formuluotė yra neaiški, patvirtina ir byloje apklaustas Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus ir Eismo priežiūros poskyrio atstovas A. K., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad greičio matavimo prietaiso veikimo atstumas yra 30 – 50 m, bet ne didesnis nei 400 m, kadangi priešingu atveju policijos pareigūnai mieste dirbti negalėtų, gal net automobilio esančio tokio atstumu nematytų. Taigi, nagrinėjant bylą kilo pagrįsta abejonė dėl minėto greičio matavimo prietaiso veikimo atstumo nustatymo, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiėmė veiksmų šiam byloje kilusiam neaiškumui pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalimi, 81 straipsnyje įtvirtinta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, atsižvelgiant į greičio matuoklio techninėje charakteristikoje esančią informaciją, kad prietaisas veikia tik tam tikru atstumu, privalėjo imtis veiksmų nustatytiems netikslumams pašalinti bei papildomiems įrodymams surinkti.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.