Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-09 · Civilinė byla Nr. 2A-573-492/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-09
Bylos Nr.
2A-573-492/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02369-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
Atsakovas
I. B.
Ieškovas
Valės M
Civilinė byla Nr. 2A-573-492/2011 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02369-2009-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.4.; 40.1.; 63.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Almos Urbanavičienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Vaidai Čistiakovienei,dalyvaujant apeliantei atsakovei I. B.,ieškovės atstovui adv. Venjaminui Dubrovskiui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-577/2010 pagal ieškovės Valės M. N. ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Valė M. N. prašė priteisti jos naudai iš atsakovės I. B. 30 000 Lt skolos, 5,67 proc. dydžio metines palūkanas (8 505 Lt pateikiant ieškinį) nuo paskolos suteikimo dienos iki visiško atsiskaitymo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-09-14, 2004-09-15 ir 2004-09-17 paskolino atsakovei iš viso 30 000 litų. Atsakovė pinigų gavimo faktą patvirtino asmeniškai pasirašydama paskolos raštelius, jų gavimo neneigė ir savo prieštaravimuose teismui. Kadangi atsakovė buvo ieškovei gerai pažįstama ir ji ja pasitikėjo, grąžinimo terminas nebuvo nurodytas, atsakovė įsipareigojo paskolintą sumą gražinti per kelis mėnesius. Tačiau skolos negrąžino, o ieškovei pareikalavus, prašė palaukti. Ieškovė sutiko. Kelis kartus priminus apie skolos grąžinimą, atsakovė pradėjo slapstytis. Ieškovė siuntė atsakovei raginimus paskolos rašteliuose nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (vėliau pakeistas adreso pavadinimas (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, kelis priminimus paprastu paštu, tačiau atsakovė į juos nereagavo. Nuvykus į atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą išaiškėjo, kad ji ten negyvena. 2008-04-28 atsakovei per antstolius buvo įteiktas V. M. N. 2008-04-16 raginimas įvykdyti savo prievolę geruoju ir grąžinti jai paskolintą pinigų sumą. Į šį raginimą atsakovė nereagavo. Tik gavusi teismo įsakymą ir nutartį dėl turto arešto, atsakovė pateikė savo prieštaravimus, iš kurių matyti, kad ji neketina grąžinti skolos. Jokių paslaugų atsakovė ieškovei neteikė ir jokių paslaugų sutarčių tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyta nebuvo. Kadangi nežinoma, ar anksčiau siųsti raginimai pasiekė atsakovę, tai vėliausiai atsakovė privalėjo grąžinti skolą 2008-05-28, t.y. per 30 d. nuo 2008-04-28 atsakovei per antstolius įteikto raginimo.

Atsiliepimas

Atsakovė I. B. prašė ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo ieškovės niekada nesislapstė, adresas keitėsi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. tarybos sprendimu. Ji nėra skolinusis iš ieškovės jokių pinigų, nebuvo pasirašytos jokios paskolos sutartys. Pasirašyti rašteliai visiškai neatitinka CK paskolos sutarčių reikalavimų. 30 000 Lt nėra skolinama tokiu paprastu būdu, nenurodant nei grąžinimo termino, nei kad šie pinigai skolinami. Taigi, ieškovės nurodyti lapeliai neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų. Ieškovė gyveno skurdžiai, visuomet skųsdavosi seseriai dėl pinigų stygiaus ir prastų gyvenimo sąlygų, todėl skolinti pinigų tikrai negalėjo. Pinigai buvo gauti atlikus paslaugas ieškovei, jos dukrai S. B. bei dukros tėvui, dabartiniam ieškovės vyrui A. N. Be to, paskolos, išduotos kitiems asmenims, turėjo atsispindėti VMI deklaracijose. 2004-02-24 ieškovės dukra S. B. išdavė įgaliojimą atsakovei. Vykdant šį pavedimą, S. B. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus ir perkelti penki žemės sklypai į Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastrines vietoves. Kadangi atsakovė įvykdė S. B. įgaliojimą atkurti Z. N. (jos senelio) nuosavybės teisėmis valdytą 16,40 ha ploto žemės sklypą, už šias paslaugas atsiskaitė ieškovė 2004-09-14, 2004-09-35, 2004-09-17 parašytais rašteliais (S. B. tuo metu buvo studentė ir nedisponavo tokio dydžio piniginėmis lėšomis), kuriuose atsakovė patvirtino, jog pinigus gavo, bet ne kad sudarė paskolos sutartis. Parašyti raštai atsakovės neįpareigojo juose nurodytų pinigų grąžinti. Jeigu ieškovė būtų paskolinusi tokias dideles pinigų sumas, nesuprantama, kaip ji, būdama išsilavinusi, užimanti atsakingas pareigas įmonėje, nereikalavo, kad būtų pasirašyta paskolos sutartis ar bent jau skolos raštelis, patvirtinantis paskolinius teisinius santykius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės I. B. ieškovei Valei M. N. 30 000 Lt paskolos, 8 505 Lt palūkanų bei 5,67 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2009-09-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 156 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės I. B. 18,45 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės piniginių lėšų bei turto areštą 30 000 Lt sumai paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovė I. B. 2004-09-14, 2004-09-15 ir 2004-09-17 surašė pakvitavimus, jog gavo iš M. N. pagal kiekvieną pakvitavimą po 10 000 Lt; iš viso 30 000 Lt, atsakovė neneigė gavusi iš atsakovės nurodytą sumą pinigų. Teismas rėmėsi ieškovės paaiškinimais, jog atsakovė raštelius parašė savo nuožiūra, ieškovė ja, kaip savo pažįstama bei teisininke, pasitikėjo, nekreipė dėmesio į tai, kad rašteliuose nebuvo užfiksuotas atsakovės įsipareigojimas grąžinti pinigus; manė, jog svarbiausia yra tai, kad nurodyta, kokios sumos pinigų yra paimtos. Nors S. B. buvo 2004-02-24 išdavusi I. B. įgaliojimą, tačiau jis 2005-05-05 buvo panaikintas. Šio įgaliojimo galiojimo laikotarpiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje įregistruotas vienintelis dokumentas: 2004-12-16 S. B. prašymas perduoti ar suteikti neatlygintinai 5 ha žemės, 1,6 ha miško (duomenys neskelbtini), prašymą pasirašė pati S. B. Ji kelis kartus važiavo su atsakove į žemėtvarkos skyrių, tačiau už tai su atsakove buvo atsiskaitoma mokant po 300 - 400 Lt už nuvažiavimą; nors dokumentus pasirašinėjo pati S. B., tačiau atsakovė juos pildydavo. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas laikė, kad ginčijami 30 000 Lt negali būti atlygis atsakovei už S. B. atstovavimą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovės įrodinėjami faktai buvo, t.y. kad ieškovė paskolino atsakovei 30 000 Lt, o atsakovė, pasinaudodama ieškovės pasitikėjimu, netinkamai surašė paskolos raštelius, nenurodydama savo įsipareigojimo grąžinti rašteliuose nurodytus pinigus. Teismas nenustatė, kad tarp šalių egzistuoja kokie nors kitokie, o ne paskoliniai teisiniai santykiai. Paneigęs kitokių teisinių santykių (tuo pačiu ir iš jų kylančių prievolių) buvimą, teismas konstatavo, kad atsakovės surašyti pakvitavimai patvirtina 30 000 Lt perdavimą atsakovei paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti, priteisti visas atsakovės I. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės Valės M. N.; priimti naujai teikiamus įrodymus (gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaraciją už 2001 m, autorines sutartis su AB banku „Snoras“, UAB „Techna Orbis“), nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t.y. pirmosios instancijos teismui priimtame sprendime pasisakius dėl aplinkybių, kuria neva neįrodė atsakovė, nors ieškovė pripažino.

Nurodė, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas 2004-09-14, 2004-09-15, 2004-09-17 pakvitavimus paskolos rašteliais, vadovavosi tik ieškovės nepagrįstomis prielaidomis, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei, netinkamai vertino įrodymus. Pakvitavimo rašteliuose nebuvo nurodyta viena iš esminių paskolos sutarties sąlygų, t.y. paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos sumą iki sutarto laiko. Pinigų perdavimo faktas pats savaime nesukuria paskolos teisinių santykių. Paskolos atsakovei suteikimą paneigia tai, kad ieškovė, įgijusi ekonominį išsilavinimą, dirbusi buhaltere, negalėjo nežinoti, kaip tinkamai įforminama paskolos sutartis, be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 25 d. sprendime dėl atsakovės ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimo nurodyta, kad šalys įsipareigojimų kreditoriams bei kitų prievolių tretiesiems asmenims neturi. Pirmos instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovė paskolino pinigus atsakovei, pripažino, kad ieškovė, negalėdama disponuoti tokiomis sumomis, skolinosi pinigų iš trečiųjų asmenų (sesers), kad galėtų juos paskolinti svetimam asmeniui – atsakovei. 2004-09-14, 2004-09-15, 2004-09-17 pakvitavimo raštai, kuriais atsakovė patvirtino pinigų gavimą, reiškia tik šių pinigų priėmimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą su ieškove. Atsakovės pasirašyti pakvitavimai įrodo, kad ieškovė perdavė pinigus, tačiau šie pinigai buvo perduoti už paslaugas, suteiktas ieškovės šeimai, veikiant pagal S. B. išduotą įgaliojimą. Tarp atsakovės ir S. B. susiklostė pavedimo teisiniai santykiai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valė M. N. prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad paskolos rašteliai sudaryti tinkamai, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, išskyrus raštišką įsipareigojimą grąžinti pinigus, kurio nėra dėl to, kad paskolintų pinigų grąžinimo data nebuvo tiksliai nustatyta, sutarta neapibrėžtai 1-2 mėn. Pažymėjo, kad pinigų iš J. S. nesiskolino, gavo juos po to, kai J. S. pardavė butą, tačiau tai neturi reikšmės nagrinėjamo ginčo dalykui. Paskolintus pinigus siekė susigrąžinti nuolat, tačiau apeliantė slapstėsi, vengė kontaktų, neatsakinėjo į siunčiamus jai laiškus. Ieškovė tvirtino, kad pinigų skolinimo apeliantei faktas ir jos mėginimas atlikti kai kurias paslaugas ieškovės duktai S. B. nėra susiję. Tai, kad ginčijami 30 000 Lt nebuvo atlygis už padėjimą atkurti nuosavybės teises į žemę bei perkelti žemės sklypus, įrodo tai, kad už keletą kartų, kai važiavo su dukra ir vieną pažymą nuvežė iš Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, apeliantei buvo sumokėta apie 300 - 400 Lt už kiekvieną nuvažiavimą, ką patvirtino ir pati apeliantė. Nuo 2004 m. gruodžio mėn. apeliantė nebuvo atlikusi nei vieno veiksmo padedant S. B. bei vykdant įgaliojimus, dėl ko 2005-05-05 pareiškimu apeliantei suteikti įgaliojimai buvo nutraukti.

Ieškovė nesutiko su naujų atsakovės pateikiamų įrodymų prijungimu prie bylos, nurodžiusi, kad apeliantės turto ir pajamų deklaracija bei autorinės sutartys neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes nėra pakankamai informatyvios apeliantės turtinei padėčiai nustatyti.

Atsakovės I. B. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas (CPK 320 str.).

Civilinėje byloje pateikiami trys identiški rašteliai, kurie patvirtina, kad I. B. iš M. N. gavo 2004 m. rugsėjo 14 d., rugsėjo 15 d. ir rugsėjo 17 d. po 10 000 Lt, t.y. viso 30 000 Lt. Šios faktinės aplinkybės šalys neginčija, tačiau nurodo skirtingą lėšų perdavimo teisinį pagrindą – ieškovė įrodinėja, kad pinigai buvo paskolinti, atsakovė teigia, kad jais buvo atsiskaityta už paslaugas ieškovės dukrai. Civilinio proceso kodekso 178 str. nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Ieškovė savo reikalavimus įrodinėja paaiškinimais apie lėšų skolinimą atsakovei ir rašteliais, patvirtinančiais pinigų perdavimą. Atsakovė savo atsikirtimus grindžia paaiškinimais, kad ieškovė atsiskaitė už jos dukrai suteiktas paslaugas pagal 2004-02-24 sudarytą įgaliojimą, kuriuo S. B. įgaliojo I. B. atstovauti jai visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko Z. N. nuosavybės teise valdytą žemę (l. 46). Šio įgaliojimo galiojimo metu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje buvo įregistruotas vienintelis dokumentas S. B. 2004-12-16 prašymas perduoti ar suteikti neatlygintinai 5 ha žemės, 1,6 ha miško (duomenys neskelbtini) (l. 108). Įgaliojimas buvo panaikintas 2005-05-05 pareiškimu (l. 116). Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-28, 2008-09-08 sprendimų pagrindu Trakų raj. įregistruota S. B. nuosavybė į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k.v. (l. 50-55). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad raštelių, kurie patvirtina pinigų perdavimo faktą, turinys, ir įgaliojimo turinys, pagrindžia skirtingų materialinių teisinių santykių egzistavimą tarp skirtingų šalių: pirmuoju atveju – pinigų perdavimo tarp ieškovės ir atsakovės, antruoju atveju – pavedimo tarp ieškovės dukros S. B. ir atsakovės. Kai ieškovė neigia atsiskaitymo už kitą asmenį (dukrą) galimybę perduotais pagal ginčo raštelius pinigais, ir nėra daugiau įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė vykdė prievolę už kitą asmenį, šioje civilinėje byloje nėra faktinio nei teisinio pagrindo nagrinėti pavedimo įvykdymo remiantis suteiktu įgaliojimu ir atsiskaitymo už jį aplinkybes. Tai reiškia, kad atsakovės atsikirtimai, kuriais ji įrodinėja atsiskaitymą pagal įgaliojimą, neturi teisinės reikšmės byloje, yra atmestini, su jais susiję apeliacinio skundo argumentai dėl tos pačios priežasties plačiau nenagrinėtini. Šiais atsikirtimais apeliantė galėtų grįsti savarankiškus reikalavimus S. B. dėl atsiskaitymo už pavedimo vykdymą reikšdama ieškinį kitoje civilinėje byloje (CPK 5 str.).

Apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovė įrodinėja, kad jai nebuvo poreikio skolintis lėšas, ji turėjo savarankiškų pajamų, taip pat neturi teisinės reikšmės tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių materialinių teisinių santykių kvalifikavimui. Atsakovei neįrodžius kitokių pinigų gavimo iš ieškovės pagrindų, civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sutartinius santykius pagrįstai kvalifikavo kaip paskolos (CK 6.870 str.) ir tenkino ieškinį. Apeliacinio skundo teiginiai, kad civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, yra nepagrįsti. Aplinkybę, kad pinigus atsakovė gavo, patikimai patvirtina rašteliai, t.y. leistina rašytinė įrodinėjimo priemonė sudarytos sutarties esminei sąlygai patvirtinti. CK 6.871 str. 3 d. nustato, kad paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kai įrodytas leistinu būdu paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui, kitos sutarties sąlygos gali būti įrodinėjamos visomis kitomis civilinio proceso kodekse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tame tarpe ir šalies paaiškinimais (CPK 177 str.). Kaip jau buvo minėta aukščiau, apeliantė neįrodė savo atsikirtimų – t.y. kitokių pinigų gavimo iš ieškovės pagrindų, todėl privalo gautas lėšas grąžinti. Jos argumentai, kad ieškovė, turėdama ekonominį išsilavinimą, turėjo tinkamai įforminti paskolos sutartį, nurodyti atsakovės įsipareigojimą grąžinti pinigus; kad ieškovė negalėjo skolinti, nes neturėjo pinigų ir pati juos perskolino, gi atsakovei pinigų nereikėjo; jos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nėra nurodyti įsipareigojimai kreditoriams, galėtų būti vertinami kaip papildomi, jei būtų įrodyti jos atsikirtimai dėl kitokių pinigų perdavimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju jie teisiškai nereikšmingi, nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti. Iš apeliantės į valstybės biudžetą priteistina 7,15 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės I. B. 7,15 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Alma UrbanavičienėAlgirdas Auruškevičius