- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-338-185-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 71-1-00382-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- G. P., ir M
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-338-185-2010-59
Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1.1; 2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gegužės 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
NUSTAT Ė:
G. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 11 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), D. B. namuose, apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su M. P., panaudodamas fizinį smurtą J. N. atžvilgiu, sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė 34 litus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. P. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendį, kuriuo paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pakeisti ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistasis mano, kad skirta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad kaltę pripažino pilnai ir labai gailisi. Šiuo metu, dirbdamas pagal įvairias laikinas sutartis, išlaiko šeimą - mažametį vaiką ir nėščią žmoną. Atliekant skirtą bausmę, šeima lieka be materialinės paramos. Šiuo metu ieško darbo ir planuoja įsidarbinti nuolatiniam darbui. Ateityje žada nenusikalsti.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, padarė išvadą, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas G. P. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, laikėsi bausmės skyrimo pagrindų – teisingai nustatė bausmės rūšį ir argumentuotai individualizavo jos dydį.
Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. G. P. tyčinę nusikalstamą veiką padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčines nusikalstamas veikas. Tai pagal BK 27 straipsnio nuostatą vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, todėl teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.).
Bausmės dydis nustatytas, vadovaujantis BK 54 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į žmogaus sveikatą ir nuosavybę. Nusikaltimo padarymo metu nebuvo išnykęs teistumas už nusikaltimus viešai tvarkai, žmogaus sveikatai, nuosavybei (b.l. 67). Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu skirta laisvės apribojimo bausmė 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pakeista į 30 parų areštą, nes be pateisinamų priežasčių pažeidinėjo teismo skirtus įpareigojimus. Kaip matyti nuteistojo asmenybei teigiamo poveikio nepadarė nei švelni laisvės apribojimo bausmė, nei pakankamai griežta arešto bausmė, nes po metų padarė žymiai sunkesnį nusikaltimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 71-72). Nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b.l. 75). Įvertinus paminėtas, dvi atsakomybę lengvinančias (prisipažino padaręs nusikalstimą ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą) ir dvi atsakomybę sunkinančias (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje) aplinkybes, teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu artima minimaliai sankcijoje nustatytos šios bausmės rūšies ribai, negali būti laikoma aiškiai per griežta.
G. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad išlaiko šeimą - mažametį vaiką ir nėščią žmoną, tačiau tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu (b.l. 109) nuteistasis prisistatė kaip nevedęs. Apie šeimą ir jos sudėtį nepateikė duomenų ir apeliacinės instancijos teismui. Tačiau, reikia pažymėti, jog yra dėsninga, kad dėl paskirtos bausmės, ją atliekantis asmuo jaučia nepatogumus dėl teisių ir laisvių suvaržymų, priešingu atveju nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Tokiais atvejais artimųjų padėtis pablogėja tik dėl paties nuteistojo atsakomybės stokos.
Kaltės pripažinimas ir gailėjimasis teismo pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į ją atsižvelgta skiriant bausmę, todėl dar kartą švelninti bausmę dėl tos pačios aplinkybės nėra pagrindo.
Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, G. P. skirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos A. T. senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
NUTAR Ė:
Nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.