Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresnioji verbuotoja R. G. surašė P. S. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, už tai, kad jis nuo 2018 m. gegužės 5 d. 8 val. neatvyko į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į parengtojo rezervo pratybas (duomenys neskelbtini) batalione be pateisinamos priežasties. Šiais savo veiksmais P. S. pažeidė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) 37 straipsnio 1dalies 3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 558 straipsnyje. Jam paskirta 140 Eur dydžio bauda.

Dėl šiurkščių ANK nuostatų, reglamentuojančių proceso eigą, reikalavimų pažeidimo

Apeliaciniame skunde yra pažymėta, jog, kaip matyti iš 2018 m. liepos 10 d administracinio nusižengimo protokolo ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. Institucijos nutarimo turinio, apeliantas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 558 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą. Tačiau ANK 558 straipsnio tekstas aiškiai įrodo, kad minėtos įstatymo normos struktūra neturi skirstymo į atskiras dalis. Dėl šios priežasties padaryta išvada, jog apeliantui yra surašyti tokie procesiniai dokumentai, kurie prieštarauja ANK 609 straipsnio 1 dalies ir 618 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad P. S. yra nubaustas už neegzistuojančios įstatymo normos pažeidimą. Įstatymų leidėjas nėra numatęs administracinio nusižengimo, kuris būtų apibrėžtas ANK 558 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, todėl administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatomis, t. y. konstatavus, jog apelianto padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde pabrėžta ir tai, kad Institucija, teikdama savo atsiliepimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, nenurodė, jog administracinio nusižengimo protokole ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. Institucijos nutarime yra padarytas rašytinis apsirikimas, o tai patvirtina, kad Institucija iki šiol yra įsitikinusi, jog apeliantas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal neegzistuojančios ANK 558 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Institucija, surašydama 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą, nurodė, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant apeliantui ir neviešame posėdyje žodinio proceso tvarka. Anot P. S., Institucijos konstatavimas, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant apeliantui, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Apeliantas pats inicijavo kreipimąsi į Instituciją ir siekė, kad administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, o tai reiškė apelianto tiesioginį dalyvavimą. Šį faktą patvirtina raštiškas P. S. kreipimąsis į Instituciją dėl žodinio proceso eigos. Tai, kad administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiamas žodinio proceso eigos klausimas, pripažįsta ir Institucija, nurodžiusi, jog 2018 m. rugpjūčio 3 d. Institucijos nutarimas priimtas žodinio proceso tvarka. Be to, apeliantas dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bei davė tiek žodinius, tiek rašytinius paaiškinimus Institucijos atstovams. Taigi 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo nuoroda į tai, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant apeliantui, turi oficialaus dokumento klastojimo požymių. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog Institucija ignoravo P. S. teisę būti išklausytam, taip pat neįvykdė pareigos išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes.

Apeliaciniame skunde pažymėta, kad ANK 570 straipsnio 1 dalis įtvirtina vieną esminių principų – administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimo viešumą. To paties straipsnio 2 dalis numato sąlygas, kurioms esant, galima nukrypti nuo šio principo įgyvendinimo. Tam, kad būtų galima administracinio nusižengimo bylą nagrinėti neviešame posėdyje, Institucija privalėjo laikytis įstatymų leidėjo numatyto mechanizmo, t. y. laikantis mutatis mutandis ANK 570 straipsnio 2 dalies nuostatų, priimti atskirą procesinį dokumentą – nutarimą, kuriame išdėstytų savo apsisprendimo dėl neviešo posėdžio eigos motyvus. Vis dėlto, apeliantui, kaip asmeniui, tiesiogiai dalyvavusiam administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, nebuvo žinoma apie tokio pobūdžio nutarimo priėmimą. Dėl šios priežasties 2018 m. rugpjūčio 3 d. Institucijos nutarimo priėmimas neviešame posėdyje aiškiai suvaržo apelianto teises susipažinti su bylos medžiaga ir laisvai ja disponuoti.

Dėl netinkamo administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, šalinančių P. S. administracinę atsakomybę, vertinimo

P. S. paskutinį kartą apie būtinybę atvykti į parengtojo rezervo tarnybą buvo informuotas 2018 m. balandžio 3 d. Institucijos nurodymu Nr. 5149. Vadinasi, siekiant Įstatymo nustatyta tvarka atidėti jam nustatytą atlikti karo tarnybą rezerve 2018 m. gegužės 5 d., P. S. privalėjo laikytis KPĮ 25 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tai reiškia, kad jis turėjo teikti prašymą dėl tarnybos rezerve atidėjimo Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nurodyta tvarka. Aprašo 5 punktas numato, kad tokio pobūdžio prašymai turi būti pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o patys prašymai turi būti motyvuoti bei pagrįsti dokumentais. P. S. skunde nurodo, kad 2018 m. balandžio 3 d. jam dar nebuvo poreikio naudotis Aprašo 5–6 punktų nustatyta tvarka, kadangi tada dar nebuvo atsiradusios faktinės aplinkybės, galėjusios lemti jo neatvykimą į parengtojo rezervo pratybas. 2018 m. balandžio mėnesį P. S. buvo priverstas aktyviai spręsti savo darbo santykių bei ekonominio išgyvenimo problemas. Tik šio mėnesio pabaigoje P. S. tapo aiški jo darbinių santykių perspektyva. Taigi jis jau buvo praradęs galimybę pasinaudoti Aprašo nustatyta tvarka teikti prašymus dėl jo tarnybos rezerve atidėjimo. Tuo pačiu P. S. nauja darbo sutartimi tapo įsipareigojęs naujajam darbdaviui, kurio iniciatyva nuo 2018 m. balandžio 30 d. buvo komandiruotas darbui į užsienį, į Švedijos Karalystę. Apelianto neatvykimas į tarnybą rezerve 2018 m. gegužės 5 d. buvo nulemtas ne jo noru išvengti tarnybos, o jo darbdavio nurodymu išvykti į komandiruotę užsienyje. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad apie susidariusią situaciją darbdavys ne kartą buvo informavęs Institucijos pareigūnus dar nuo 2018 m. gegužės 14 d. bei jiems perdavęs neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus. Tai akivaizdžiai įrodo Institucijos ir darbdavio susirašinėjimas elektroniniu paštu. Todėl P. S. neatvykimo į tarnybą faktas negalėjo būti laikomas siurprizine aplinkybe, įgalinančia Instituciją taikyti P. S. administracinę atsakomybę.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir dėl 2018 m. gegužės 5 d. parengtojo rezervo pratybų daromos žalos asmeniniams, turtiniams ir šeimyniniams interesams. Minėta, kad tikslesnė P. S. darbo santykių perspektyva paaiškėjo tik 2018 m. balandžio mėnesio pabaigoje, nes iki tol nebuvo tvirtų garantijų. Be to, darbo sutartis yra laikino pobūdžio ir numatyta įgyvendinti tik statybos objekto išvystymo laikotarpiu, o tai neįpareigoja darbdavio P. S. išsaugoti šią darbo vietą. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad, parengtojo rezervo pratybų metu praradęs laikinąjį darbą, P. S. būtų likęs be jokio pajamų šaltinio. Pajamų praradimas 2018 m. gegužės 5 d. parengtojo rezervo pratybų metu, apelianto vertinimu, laikytina pagrindine priežastimi iš esmės pabloginančia P. S. materialinę padėtį. Atitinkamai P. S. elgtis verčia ir šeiminės aplinkybės, kadangi jis gyvena kartu su senais tėvais, kuriems reikalinga priežiūra ir materialinė parama. Taip pat skunde pabrėžiama, kad Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. VT-322 „Dėl sprendimo atidėti nuolatinę privalomąją karo tarnybą ir tarnybą parengtojo rezervo kariniuose vienetuose dėl neproporcingai didelės žalos“ atidėjo P. S. tarnybą parengtajame rezerve iki 2018 m. gruodžio 31 d. Dėl šių priežasčių, P. S. mano, kad yra pagrindas jį atleisti nuo administracinės atsakomybės, nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 558 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, nepašalinęs tarp duomenų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas pasisako būtent dėl šio klausimo, t. y. ar P. S. veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 588 straipsnyje, sudėties požymių visumos. Nutartyje taip pat pasisakoma dėl apeliaciniame skunde nurodytų neva padarytų esminių proceso pažeidimų.

I. Dėl ANK nuostatų, reglamentuojančių proceso eigą, reikalavimų pažeidimo

Apeliaciniame skunde yra pažymėta, jog administracinio nusižengimo protokole ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarime nurodyta, kad P. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 588 straipsnio 1 dalį, tačiau tokia minėto straipsnio dalis neegzistuoja, kadangi šis straipsnis apskritai neskirstomas į dalis. Tiek iš administracinio nusižengimo aprašymo protokole ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarime, tiek iš apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties motyvų yra akivaizdu, jog P. S. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto būtent ANK 558 straipsnyje, padarymą, t. y. už neatvykimą į privalomąją karo tarnybą be pateisinamos priežasties iki dviejų parų. Iš visos bylos medžiagos, taip pat administracinio nusižengimo protokolo, 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo bei apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties turinio galima spręsti, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime, kuriuo buvo nubaustas P. S., šalia ANK 558 straipsnio nurodant 1 dalį, buvo padarytas rašymo apsirikimas. Pažymėtina, jog ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi nagrinėjamu atveju būtent taip ir buvo padaryta, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą ir konstatavo, jog P. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 558 straipsnyje. Be to, kadangi minėtasis straipsnis turi tik vieną dalį, 558 straipsnio pirmos dalies nurodymas administracinio nusižengimo protokole ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarime proceso dalyvių neklaidina, nes yra savaime suprantama, jog kalbama būtent apie tą vieną konkrečią dalį, kuri ir sudaro visą straipsnį. Apylinkės teismo nutarties panaikinimas dėl tokio formalaus pagrindo kaip padarytas rašymo apsirikimas neatitiktų bendrųjų teisės principų ir administracinių nusižengimų teisenos paskirties (ANK 1 straipsnio 1 dalis).

Apeliaciniame skunde P. S. pažymėjo, jog 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarime yra nurodyta, kad byla išnagrinėta apeliantui nedalyvaujant ir neviešame posėdyje žodinio proceso tvarka, o tai, anot apelianto, neatitinka realios faktinės situacijos. Administracinio nusižengimo byla, P. S. prašymu, pagal ANK 616 straipsnio 3 dalį buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, todėl buvo užtikrinta P. S. teisė būti išklausytam pagal ANK 571 straipsnį. Nutarimas paskelbtas nedalyvaujant P. S., nes, Institucijos teigimu, tuo metu buvo laikini Administracinių nusižengimų registro veikimo sutrikimai ir P. S. sutiko, kad nutarimas būtų paskelbtas jam nedalyvaujant. Šiuo atveju pareigūnas, surašęs nutarimą, nurodė, kad ne byla išnagrinėta P. S. nedalyvaujant, bet nutarimas paskelbtas P. S. nedalyvaujant. Nutarimas paskelbtas tą pačią posėdžio dieną, todėl ANK 616 straipsnio 3 dalies, 637 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl nutarimo priėmimo ir paskelbimo nebuvo pažeistos. P. S. skunde nurodo, kad bylą nagrinėjant neviešame teismo posėdyje aiškiai buvo suvaržytos jo teisės susipažinti su bylos medžiaga. P. S. teisė susipažinti su bylos medžiaga nebuvo ribojama ir jos įgyvendinimas niekaip negalėjo būti apribotas, netgi jeigu būtų priimtas nutarimas nagrinėti bylą neviešame teismo posėdyje. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka vyko viešai, nes nebuvo ANK nustatytų bylos nagrinėjimo neviešai pagrindų. Be to, ir pats P. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bei davė tiek žodinius, tiek rašytinius paaiškinimus Institucijos atstovams, tad jo teisė būti išklausytam tikrai nebuvo pažeista.

Apeliacinio skundo teiginys, jog 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo nuoroda į tai, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant apeliantui, turi oficialaus dokumento klastojimo požymių, yra visiškai nepagrįstas. Dar skunde apylinkės teismui P. S. prašė spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyresniajai verbuotojai kpt. R. G., pastarajai klastojant ne teismo tvarka priimto 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. LKKPKT-K-ANR_N-114-2018 duomenis dėl P. S. nedalyvavimo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime. 2018 m. rugsėjo 28 d. apylinkės teismo nutartyje P. S. jau buvo išaiškinta, kad teismas nėra ikiteisminio tyrimo institucija. Tad apygardos teismas tik papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad R. G. padarė nusikaltimą, byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis visu tuo, kas aptarta anksčiau, konstatuoja, jog nėra pagrindo keisti ar naikinti 2018 m. rugsėjo 28 d. apylinkės teismo nutartį, kadangi jokių šiurkščių ANK nuostatų, reglamentuojančių proceso eigą, reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

II. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 558 straipsnyje, sudėties požymių buvimo P. S. veiksmuose

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

Byloje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, P. S. pateikto skundo, buvo išnagrinėti ir kiti pateikti rašytiniai įrodymai – 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. LKKPKT-K-ANR_N-114-2018 (b. l. 18); 2018 m. balandžio 3 d. nurodymas Nr. 5149 atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį (b. l. 46); 2018 m. balandžio 13 d. UAB „D.“ įsakymas Nr. 0413, kuriame nurodyta, kad P. S. siunčiamas į komandiruotę į Stokholmą, Švediją, pagal projektą nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 29 d. (b. l. 48–50); 2018 m. liepos 24 d. P. S. prašymas dėl karo prievolininko tarnybos parengtajame rezerve atidėjimo (b. l. 51–53); 2018 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos raštas Nr. KLS-477 dėl sprendimo atidėti tarnybą parengtojo rezervo kariniuose vienetuose (b. l. 68) bei kita rašytinė medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad visa ši medžiaga patvirtina faktą, jog P. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 558 straipsnyje.

Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 3 d. nurodymo Nr. 5149 atvykti į karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį matyti, kad P. S. buvo šaukiamas nuo 2018 m. gegužės 5 d. 8 val. iki 2018 m. gegužės 7 d. 8 val. atvykti į karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 46). Šio nurodymo pastabose nurodyta, kad jei dėl pateisinamų priežasčių negali atvykti nurodytu laiku, pašoma informuoti nurodytu telefonu ar elektroniniu paštu bei įspėta apie administracinę atsakomybę už prievolės nevykdymą. Apelianto argumentas, jog nurodymo gavimo laikotarpiu dar nebuvo atsiradusios faktinės aplinkybės, galėjusios lemti jo neatvykimą į parengtojo rezervo pratybas ir dėl to nepateikė prašymo, kaip teisingai buvo konstatuota pirmosios instancijos teismo, nepašalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareigos įvykdyti administracinę nuobaudą. Be to, būdamas sąžiningas, rūpestingas ir atidus pilietis, balandžio mėnesį spręsdamas klausimus, susijusius su darbinėmis perspektyvomis, planuodamas darbinę veiklą ateityje, P. S. galėjo numatyti pokyčius ir įvertinti galimybę, jog dėl darbinių įsipareigojimų (esamų bei būsimų) nuo 2018 m. gegužės 5 d. 8 val. tikėtina negalės atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį. P. S. pasirinko ne vėliau informuoti Instituciją apie nedalyvavimą pratybose, o apskritai nepranešti apie savo neatvykimą, kas laikytina šiurkščiai teisės aktus pažeidžiančiu elgesiu.

Iš byloje pateikto UAB „D.“ 2018 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 0413 matyti, kad P. S. buvo numatyta komandiruotė į Švediją nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 29 d. (b. l. 48). P. S. neabejotinai tai žinojo ir šią informaciją turėjo pateikti, kaip pateisinamą priežastį dėl negalėjimo atvykti į pratybas iki išvykimo į komandiruotę. Iš byloje esančio „D.“ 2018 m. gegužės 14 d. elektroninio laiško kopijos matyti, kad įmonės darbuotoja nurodo, jog nesant galimybės P. S. atvykti 2018 m. gegužės 26 d. į Karo prievolės tarnybos regioninį padalinį, siunčia P. S. komandiruotės į Švediją įsakymą, kuriame nurodyta, kad P. S. komandiruotėje Švedijoje bus iki 2016 m. birželio 29 d. (b. l. 49). Apeliaciniame skunde P. S. nurodė, jog darbdavys ne kartą buvo informavęs Institucijos pareigūnus dar nuo 2018 m. gegužės 14 d. bei jiems perdavęs neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš minėto elektroninio laiško matyti, kad šis laiškas išsiųstas 2018 m. gegužės 14 d., t. y. jau po to, kai P. S. privalėjo atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį. Iš byloje esančio Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2018 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. KLS-477 matyti, kad P. S. prašymu, jo tarnyba atidedama iki 2018 m. gruodžio 31 d. (b. l. 68). P. S. su prašymu atidėti tarnybą kreipėsi tik 2018 m. liepos 24 d. (b. l. 51–53). Kaip skunde nurodo P. S., visos jo išvardintos aplinkybės pripažintos pateisinamomis ir dėl to tarnyba buvo atidėta. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės turėjo ir galėjo būti nurodytos iki 2018 m. gegužės 5 d. dienos, t. y. kaip pažymėta 2018 m. balandžio 3 d. nurodymo Nr. 5149 pastabose.

Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo 5 punkte (2016 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr. V-350, aprašo suvestinė redakcija, galiojusi iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.) yra numatyta, kad prašymas atidėti Tarnybą turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodymo atvykti pasitikrinti sveikatos arba pateikti reikalingus dokumentus įteikimo dienos. Apeliantui apie jo pareigą atvykti į parengtojo rezervo pratybas buvo pranešta Institucijos 2018 m. balandžio 3 d. nurodymu Nr. 5149. P. S. apie savo pareigą atvykti į parengtojo rezervo pratybas žinojo, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių, apelianto manymu, turėjo būti atidėta tarnyba rezerve, apeliantas prašymo atidėti tarnybą neteikė, dėl termino atnaujinimo prašymui pateikti nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tokią aplinkybę, kad P. S. informaciją apie komandiruotę į Švediją turėjo pateikti kaip pateisinamą priežastį dėl negalėjimo atvykti į pratybas iki išvykimo į komandiruotę. Byloje pateiktas UAB „D.“ 2018 m. balandžio 13 d. įsakymas, kuriuo apeliantui numatyta komandiruotė į Švediją nuo 2018 m. balandžio 30 d., t. y. apeliantas galėjo pateikti prašymą dėl tarnybos atidėjimo laiku.

Apeliantas skunde nurodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. parengtojo rezervo pratybos daro žalą jo asmeniniams, turtiniams ir šeiminiams interesams, nes P. S. nebūtų užsitikrinęs darbo vietos ir pajamų, dėl to nukentėtų finansiškai bei negalėtų skirti pajamų tėvų priežiūrai. Pagal KPI 25 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą apeliantui privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka gali būti atidedama, jeigu jam atliekant privalomąją karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų išvengta, jeigu karinė tarnyba būtų atliekama kitu metu. Neproporcingai didelės žalos aplinkybė nustatoma ir sprendžiama Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo nustatyta tvarka, tačiau ne teisminio proceso metu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl P. S. nurodomos aplinkybės dėl žalos jo asmeniniams, turtiniams ir šeiminiams interesams negali būti aplinkybėmis, turinčiomis reikšmę jo nusižengimo kvalifikavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjo patiriami finansiniai ir šeiminiai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kaltės jo veiksmuose nustatymo, neturi. Galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.